Prietrankos senjoro dienoraštis

Esu tikras, kiekvienas nors kartą esam susimąstę: kodėl aš toks keistas, ne toks kaip visi. Kodėl man nepatinka gulėt paplūdimyje prie jūros. Kodėl aš nesijaučiu gerai perpildytame žmonių mieste. Kodėl praėjus porai mėnesių namuose, pradeda graužt galvą kelionių troškulys. 

Man patiko kažkada keistuolių pasakyta mintis: Čia ne mes keisti, mes normalūs. Čia visi aplinkui keistuoliai…

Tas mano keistumas tikriausiai yra paveldėtas. Nes kam šautų į galvą išėjus į pensiją, ne ramiai sau gyventi, o išsiruošti į daug metų svajotą kelionę dviračiu. 65 metų amžiaus….

Mano tėvas kaip tik ištaikė tokią progą, kai praeitą vasarą brolis pasikvietė mamą pas save į Angliją, padėti laukti antro vaiko gimimo. Susitvarkęs malkas, susiruošęs sekančiai žiemai, jisai ėmė ir nutrūko nuo grandinės, davė gazo aplink Baltijos jūrą su dviračiu….

Su pasididžiavimu ir pagarba pristatau mano tėvo kelionės dienoraštį. Gerai pakeliaukit kartu su juo ir Jūs.

2018.05.30

Artėjant išvykimo valandai jaučiu virpuliukų po širdimi – dėl savo kojų (ir ne tik) stiprumo, techninio pasiruošimo ir t.t.

Svarbu išjudėti iš namų, tą žinau iš patyrimo. Dviratis apkrautas kaip reikiant, viskas net netilpo. Vėliau kelionės metu daiktai „susiranda“ savo vietą ir vietos atsiranda daugiau. Palinkėkite palankaus vėjo!

2018.05.31

Pirmoji diena įsibėgėjimui. Lietuvos pajūriu iki Šventosios atmyniau su vėjeliu, Palangoje trumpam užsukau į bažnyčią, su klebonu pasilabinau. Dviračio bėgiai jungias nesklandžiai, be reikalo 10e išmečiau reguliavimui. Prie Būtingės pabraidžiojau, labai pavargau išsitempt dviratį per kopagūbrį, vėliau gavau grįžti į Liepojos plentą, pajūriu dviračio tako nerasta. Ilgai nebenorėsiu Latvijos žvyrkelių. Nuobodžiu plentu pasiekiau Nicą, pirkau mineralinio, alaus. Nakvoju Bernati „Dabas parks“. Dviračiui numirė spidometras, rytoj Liepojoj ieškosiu kito. Lauke kuisiai kaip stribokai puola. Nuvažiavau apie 85km, gerokai nusikaliau. Labanakt.

2018.06.01

Rytą kėliausi apie 7val, išjudėjau apie 08.30h. pasiekiau Liepoją, ilgokai ieškojau reikalingų dalykų. Pirkau spidometrą, bet nesugebėjau suprogramuoti, na ir velniai nematė. Užvažiavau į Karostos uosto molą, pažiūrėjau kaip žvejai byčiokus dusina. Išvažiavus iš Liepojos apie 6km žvyrkelio, bet pakenčiamo. Užnakvojau apie 80km nuo Ventspilio prie Durbės upės. Gavau įsipilt šulinio vandens. Užsikūriau lauželį, uodai mažiau puola. . Nuvažiavau apie 50km. Labanakt

2018.06.02

Rytas visai geras, išsiviriau ryžių dribsnių, kavos. Išjudėjau apie 09.00h. Pasiekiau Pavilostą, ten apie 1 val, apžiūrėjau Rivos upės tiltą 9medinis ant gelžkelio pylimo). Malūno griuvėsius. Važiuojant  nuolat matėsi jūra, bet negaišau. Užsukau tik Jūrkalnėj, ten skardis, kaip prie Olando kepurės Klaipėdoje. Susitvarkiau spidometrą ir dar nuvažiavau 30km. Viso gal apie 60. Labai skauda užpakalinę dalį, tirpsta rankos. Nakvoju miške, apie 20km nuo Ventspilio. Uodai baisingi.

2018.06.03

Rytą kėliausi greitai sprukau nuo uodų, apsišluosčiau ir pavalgiau pakely autobuso stotelėj. Ventspilyje užtrukau porą valandų. Apžiūrėjau krantinę, karves. Toliau pakeliui buvo ežeras. Gerai išsimaudžiau, paminkštinau dviračio sėdynę ir pirmyn.  Užnakvojau miške tarp Ventspilio ir Kolkos (į kempingą neįleido). Puola uodai, bet išsiviriau vakarienės. Nuvažiavau 70km.

2018.06.04.

Gindamasis nuo uodų mikliai susivyniojau, pavalgiau. Palankaus vėjo genamas su pora sustojimų pasiekiau Kolką. Palipau į bokštą, nuvažiavau į „smaigalį“, ir kažkoks dangaus ženklas – palaimino lietutis (trumpai). Užvažiavau į porą apžvalgos aikštelių, pasimaudžiau Rygos įlankoj. Nakvoti stojausi kempinge „Mensile“. Vėjas be saulės šaltokas. Vakarienė kaip visada, tik be alaus. Pirkau tepalą pratrintam užpakaliui , gal padės. Nuvažiavau 60km.

II dalis

2018.06.05

Keista, kad saulė teka iš jūros. Taip buvo šįryt, taip bus rytoj… Iš kempingo išvažiavau apie 08.00, šiandien nieko įdomaus neaplankiau. Pasiekus Roją, ėmė lyti, gerai kad buvo kur pasislėpti. Vėliau kelyje vėl truputį lijo ir kiek sudrėkau. Užtat nakvynė fantastiška – vaizdas per pušis į pasišiaušusią įlanką, palapinė su prieangiu, laužas, truputį alaus ir nė vieno žmogaus aplink. Vos nesugadinau apavo prie laužo, vieną gavau siūti. Nuvažiavau apie 58km. Gerai pavėjui važiuoti. Rytoj turėčiau pasiekti Rygą. Bai bai. Nepuola uodai !!

2018.06.07

Nagi, burtas mestas ! Vakar sunkokai, bet pasiekiau Rygą, buvau apsiskaičiavęs, teko numinti bet 99 km !. Baisiai ilga Jūrmala, į Rygą apsirikęs pasukau pro oro uostą, eismas ir triukšmas baisinis. Pervažiuoti Rygą dviračiu – iššūkis seniui. Valkiūnus pasiekiau apie 19.30h nusikalęs. Buvau pamaitintas, apskalbtas, nusimaudęs. Nepaisant įkalbinėjimų šįryt tik nuvažiavau nusipirkti atsarginę padangą (42 EUR !). Išjudėjau apie 12.20h, vėl sunkokai išvažiavau iš miesto. Atgal kelio nebesirenku, vykstu link Talino. Nuvažiavau tik 40 km. Nakvosiu prie ežeriuko apie 10km iki Saulkrastės. Einu statyt palapinę. Šiandien šilčiau, gal lietaus nebebus. Viso nuvažiuota apie 525km.

2018.06.08

Besivartydamas pramiegojau rytą. Į kelią apie 09.20h. Dvejojau ar sukti į Saulkrastę – bet visai nieko ta „Balta kopa“, upeliukas ir pats miestas. Paskui – į trasą (Talino), dar aplankiau Miunchauzeną. Šiandien vėjas nepalankus, buvo sunkoka. Nuvažiavau apie 63km, esu nuo Salacgrivos apie 63km, visai prie jūros. Triukšmas nuo kelio. Rytoj jau pasieksiu Estiją.

2018.06.09 šeštadienis

Kėliausi anksti, nes sušalau. Rytą nuo jūros drėgna, palapinę džiovinu tik dabar. Pervažiavau Salacgrivą (apžvalgos bokštas), Ainažius ir senuoju keliu įvažiavau į Estiją. Labai nepavargau. Paplepėjau su anglu vyruku, vyksta į Rygą ir toliau, bet jis labai sportiškas. Atidaviau Vidzemės žemėlapį. Nakvoju civilizuotoje aikštelėje ant kopų, apie 30km nuo Parnu, šildausi prie ugniakuro. Nuvažiavau 64km (652). Aikštelėje pakalbėjau su ukrainiečių kompanija, uždarbiauja čia pas ūkininką.

2018.06.10 sekmadienis

Trumpai – pakilau į kelią apie 09.00, Parnu pasiekiau apie 13h. Paklajojau kol suradau turizmo informacijos centrą – vertėjo, nes žemėlapis parduotuvėje kainuoja apie 6 EUR. Myniau toliau, užsukau į pliažą, bet nesimaudžiau, šalta. Palei įlanką truputį, apie 4km žvyrkelio, toliau per kaimelius apie 15km. Viso nuvažiavau 60km (712). Stojau šali žvejų uostelio. Pakrantėje – sekluma, akmenys, nendrės, gulbės. Prisiuvau kelnėms paminkštinimą. Kvapelis pakrantėje nelabai koks, bet pakenčiama.

2018.06.11 pirmadienis

Namas nakvynei pastatytas, lova paklota. Dar vakarienei kažką sukrimsti reikės. Šįryt į kelią apie 09.00h. Gražūs kaimeliai, kai kur akmeniniai pastatai, arba jų griuvėsiai, akmeninės tvoros. Nenuobodus kelias ir mažai mašinų. Užsukau į uostą, iš kur plaukia keltai į Kihnu salą. Juokingas kelto pavadinimas: „Kihnu virve“. Ant kelio pražuvę rainosios ir žalčiai, vieną mačiau gyvą. Nuvažiavau 71km(783). Apsistojau prie žmonių sodybos, svetingi šeimininkai. Kelnių patobulinimas pasiteisino. Tvankoka, gali būti lietaus. Iki Virtsu apie 15km.

2018.06.12 antradienis

Sveika Hijumaa! Uodai ir čia aršūs. Atplaukiau apie 21val, apsistojau kadagyne prie jūros. Persikėliau į Muhu apie 11.30h, gavau truputį lietaus, bet lietpalčio neprireikė. Pervažiavau nesunkiai, apžiūrėjau Livonijos ordino pilies griuvėsius – įspūdingi rūsiai. Suspėjau į keltą, pakely dar spėjau apiplauti savo užpakalinę dalį įlankoje. Seklu, vanduo šiltas. Nuvažiavau 75km. Einu miegot.

2018.06.13 trečiadienis

Šiandien per Hijumaa nuvažiavau 67km. Iš ryto išjudėjau apie 09.30h, porą km į kelią nepataikiau. Didesnė pusė kelio prieš vėją, tai tempas neypač. Pakelėje parankiojau saujelę žemuogių. Pasiekiau militaristinį muziejų, nelabai ką įspūdingo. Šiauriniame salos taške švyturys Tahkuma. Aukštas, apie 50m, tai nesikoriau į viršų. Čia pat keli šimtai metrų nuo švyturio ir nakvynė. Pakrantėje – varpas Estonijos atminimui. Skambtelėjau kartą ir aš. Viso nuvažiuota 933km. Uodai užknisa….

2018.06.14 ketvirtadienis

Išvažiavau apie 08.30h, prasukau žvyrkeliu šiaurine puse apie 4km. Pakeliui nemažai karinių bunkerių. Pasiekiau Kardlą, gavau smulkesnį žemėlapį ir 13.30h buvau prie kelto. Keltas išplaukė apie 14.30h, plaukė virš valandos. Haapsalu tik į parduotuvę, paskui ieškojau nakvynės. Į šoną nuo savo kelio apie 3km, galvojau stoti etnografinėje sodyboje, bet neradau nei gyvos dvasios, nepatogu. Nakvojau pakelės aikštelėje su pastoge, suolais ir stalu. Nuvažiavau 69km, viso 1002km!

2018.06.15 penktadienis

Smukau palapinėn, nes uodai tai… Kėliausi kiek anksčiau, išvažiavau apie 08.30h. Pavėjui riedėjo gerai, tai paspaudžiau ir pietum jau buvau nuvažiavęs virš 40km. Užsukau 3km nuo kelio į Rannakula prie jūros, ten papietavau, įkroviau telefoną ir pasimaudžiau kaip žąsinas. Vėl į kelią, pasiekiau Padise, ten nemaži pilies griuvėsiai. Už miestelio miške užnakvojau. Nuvažiavau 83km. 1085km viso. Reikėtų kažką vakarienės.

2018.06.16 šeštadienis

Kelionė tęsiasi. Rytą kėliausi anksčiau ir išvažiavau apie 07.00h. Pasiekiau Keilą, ten susiradau dviračių parduotuvę, pirkau ir tuoj pasikeičiau padangą. Nuo ten 25km iki Talino, dar užsukau prie ežero, pradžioje Talino, užkandau ir tepaluotas rankas nusiploviau. Pervažiavau Taliną iki uosto. Keltas į Helsinkį 18.30h, atplaukia 21.00. Kelte kalbinau keletą žmonių, tobulinau anglų kalbos žinias. Paskutinis vyrukas mielai viską papasakojo, jis žino apylinkes kur aš važiuosiu. Kelte pirkau Suomijos žemėlapį. Iš miesto „beveik“ išvažiavau. Radau atokesnę vietelę prie įlankos. Neaiškūs juodi vyrukai ir vyresnis žmogus įlankoje žvejoja, sakė lyg galima apsistoti nakčiai. Jau temsta. Nuvažiavau 63km. Viso 1148.

III dalis

2018.06.17 sekmadienis

Pranakvojau ten visai ramiai, rytą apsiprausiau įlankoj, bet jau išvažiavimas iš Helsinkio tai… Dviračių takai tai viena tai kita puse greitkelio, viadukai, nutolimai… Buvau prilipęs prie švedų poros, bet jų tempo neišlaikiau. „Senasis karalių kelias“ kažkas baisaus – įkalnės, nusukimai ir tt. Tik nuvažiavus kokius 35km jau galima ramiau važiuot. Daug kur uždarytos parduotuvės, o ir šiaip nieko įdomaus nepamačiau, nebuvo kelio palei vandenį. Pasiekiau miestelį Inga, apsipirkau ir už miestelio stojau nakvynės. Šalia kelio, bet atokioj vietoj niekam netrukdysiu. Uodų nedaug, vakar beveik visai nebuvo. Nuvažiavau 65km. Viso 1213 km. Kiek nusikaliau

2018.06.18 pirmadienis

Kartais lenda į galvą dainuška iš rusiškos muškietininkų versijos.

Куда вас, сударь, к черту занесло?

Неужто вам покой не по карману?

Bet tai būna tada kai velniškai sunku įminti įkalnėn ar pan. O šiaip – po pusryčių kiek pavažiavus, pakelėj žemuogių raudona. Du kartus stojau, paskui stengiausi nežiūrėti. Pasiekiau miestelį Karis, gavau nusipirkti atsarginį dujų balioną. Tik ten man kryptį į Fiskars parodė priešingą, o aš žioplys nepatikrinau ir padariau apie 6km kelio veltui. Pasiekiau Fiskars, toks simpatiškas miesteliukas. Ten ir papietavau, traukiau link Terrala, bet vėjas dažnai priešpriešinis. Liko gal 8km, lindau į mišką poilsio. Radau truputį beveik prinokusių mėlynių. Vaikšto neaiškūs debesys, gal naktį bus lietaus? Praeitą truputį lijo. Nuvažiavau 56km. Viso 1269.

2018.06.19

Kažkoks paukštukas dabar netoliese rėkauja“ Pridegė, pridegė !“ Niekas nepridegė, viskas daugmaž pradžiūvo. Šlapia buvo diena, gerai dar rytą sausai susipakavau, nusiskutau ir pavalgiau. Pavažiavus apie 10km – lietus. Porą valandų laukiau po medžiais, permirkau, paskui užsivilkęs lietpaltį pasiekiau Perno kryžkelę, ten apsirūpinau maistu ir vandeniu. Vėl sunkios įkalnės, kelyje dar kartą nulijo. Pravažiavau Kimito ir stojau nakvot. Nuvažiuota 54km. Dujos pasibaigė, laiku pirkau atsargų.

2018.06.20 trečiadienis

Štai ir trys savaitės kelyje. Šiandien įvykdyta programa maksimum – pervažiuotas Turku. Info centre gavau smulkesnį žemėlapį, bet va ir gudresnėje parduotuvėje negavau laido fotikui įkrauti. Gali būti kelionės pabaiga bus be fotografijų. Kartojosi Helsinkio variantas – klaidžiojimas išvažiuojant iš miesto. Suvėlavau su nakvyne, tuoj 23 valanda. Nuvažiavau net 78km.

P.S. buvau užsukęs į miestuką Sanvo, ten įspūdinga iš akmenų mūryta bažnyčia.

2018.06.21 ketvirtadienis

Šiandien šlapia diena. Gerai kad oras leido susivynioti stovyklą ir papusryčiauti, o ir vakare vėl įsikurti. Antrą kartą per kelionę pastačiau prieangį – panašu kad naktį vėl bus lietaus. Dieną ilgokai stovėjau vienam kaimo turgelyje, buvau jo įžymybė, bet lietaus pabaigos nesulaukiau – lietpaltį ant kupros ir pirmyn. Apsipirkau Taivassalo parduotuvėj, apsirūpinau vandeniu ir dar apie 7km pavažiavau. Pradėjo kvailioti spidometras, gal kai išdžius, veiks gerai. Pravažiavau ilgą tiltą per įlanką. Iki Kustavio (koks gruziniškas pavadinimas) liko apie 10km, o ten jau netoli keltas. Daug mašinų su kemperiais važinėja link Alandų. Kaip tas suomis kelte į Helsinkį sakė, ten būna didelė Midsomer šventė. Gal ir aš ten sudalyvausiu. Šiandien nuvažiavau apie 52km. Čia jau puola uodai. Aplankiau Lauhisaari memorialą maršalo Manerhheimo ir jo karių garbei. Šalia įdomi bažnytėlė.

2018.06.22  penktadienis

Sėdžiu Alandų saloje Torholma, laukiu kelto į tą didžiąją (į Vardo). Šiandien štormas ir lietus, gerai dar iš ryto sausas susivyniojau stovyklą ir papusryčiavau. Naktį buvo lietaus, bet palapinėje buvo sausa ir gana šilta. O čia, laukimo salė, maždaug 2x3m medinis namelis drebantis nuo vėjo gūsių. Esu vienas, vėliau gal kas atsiras. Rytą pasiekiau Kustavi, iš ten nemokamas keltukas į Vartsalą, o ten jau lietus ir štormas. Gerai kad vėjas daugiausia į nugarą. Lietpaltis viršutinei daliai padeda, bet kojos šlapios – reikės ieškoti kažko nepermirkstančio ant batų. Iš Vartsalos į Ava rimtas keltukas, kaip į Muhu. Pakalbėjau su tokiu pat keliautoju Tomu iš Dresdeno (berods). Jo maršrutas aplink visą Baltiją, išskyrus Botniją. Jis dar stiprus (47m), važiuoja greitai. Per salas nuo Ava iki Torsholmo – pasakiški vaizdai ir antipasakiškas oras – jei vėjas iš šono, ar iš priekio, šakės, vos pasikapstau, verčia ant šono. Gaila, mažai pasigrožėjau. O šioje būdoje šilta – įjungtas šildytuvas, gal kiek apšils kojos. Keltas dar negreit, o į Vardo nuplauks tik 22 val, reikės kažkur mikliai įsikurti nakčiai. Lietus turėtų aprimti, oras lyg geresnis. Spidometras beveik neveikia, reikės pakeisti daviklį. Nuvažiavau apie 38km.

2018.06.23 šeštadienis

Taip vakar ir likau perkėlos prižiūrėtoju – keltas nebeplaukė. Pasiprašiau likti nakvoti toje būdoje – ant siauro kietoko suolo. O rytą – oras aprimęs. Keltas išplaukė apie 08h, plaukė beveik 3 valandas, o pinigų nereikėjo mokėti – nustebino suomiai. Vaizdai pasakiški. Pervažiavau Vartsalą – dar vienas keltukas, tada pirmyn link Marienhamno. Apžiūrėjau rusų tvirtovės griuvėsius Bomarsunde, senovinės pilies Godbyje griuvėsius, etnografines trobas. Marienhamne centro nepasiekiau, sukau link Eckero ir pavažiavęs stojau nakvoti. Tiesa, kelte pabendravau su lietuvių pora (atplaukę iš Talino į Alandus) su tuo pačiu vakarykščiu vokietuku. Nuvažiavau 57km (spidometras vėl veikia). Viso: 1555. Iki Eckero liko apie 25km.

2018.06.24 sekmadienis

Rytas buvo šaltokas, jis ir prikėlė. Susivyniojau ir numyniau iki Eckero. Saulė, bet vėjas nuo jūros šaltokas. Sudie įdomus krašte Alandai – vandens, vėjų, uolų ir pakelėse viliojančių raudonuojančių žemuogių, mūsų Puntuko gimtinė. Reikėtų čia atsibelsti kai būna šilta. Vis tiek buvo įdomu. Keltas į Grisdehamą 13.30h. Na štai, Švedija. Kelte ir prieš tai pabendravau su seniokais dviratininkais, aplink pasaulį važiavusio autobuso vairuotoju, baikeriu. Atrodo dingsta susivaržymas kalbėti, tik tų žodžių dažnai pritrūksta. Nuvažiavau dar 25km, pravažiavau Halstavik. Viso šiandien 52km – 1607. Taisiau dviračio priekinį krepšių laikiklį. Uodai čia žvėrėja, greičiau palapinėn. Gal bus šiltesnės naktys.

IV Dalis

2018.06.25 pirmadienis

Naktis buvo šaltoka tai ir kėliausi anksčiau. Be didelių nuotykių pasiekiau Upsalą. Visai įdomus miestas. Gaila tik, kad buvau įdavęs pasikrauti fotiko bateriją ir fotografuoti negalėjau. Labai įspūdinga bažnyčia. Mieste dviračių – jūros marios. Mačiau net dviračių stovėjimo aikšteles dviem aukštais. Pakraštyje miesto apsipirkau, prajuokino sausainių pavadinimas „Kaka“, tai nusipirkau, ryt paragausiu. Link Ekopingo pavažiavau apie 20km. Nakvynė kaip visada gamtoje. Nuvažiavau 81km, Viso 1688.

2018.06.26 antradienis

Važiavau toliau, oras palankus. Enkopinge pasitaikė turizmo infocentras, gavau smulkesnį žemėlapį. Išvažiavimas nesunkus. Tarpukelyje  tarp Enkopingo ir Stragnas pasisekė prieiti prie vandens – pasimaudžiau, prasiskalavau apatinius ir kojines. Teko pasiprašyti prie kažkokios įmonės krantinės. Stragne apsirūpinau produktais ir vandeniu, tik išvažiavimas gavosi su paklaidžiojimais. Nuvažiavau tolyn apie 16km, nakvoju toliau akmenyne po beržais ir kadagiais. Nuvažiuota 82km – 1760.

2018.06.27 trečiadienis

Pajudėjau apie 08.30 mūsų laiku, nuobodžiai myniau pro Malmkopinga (neužsukau), pervažiavau Flen kraštą, kiek pavažiavus pasitaikė ežeras ir labai civilizuota aikštelė prie jo. Kaip čia neišsimaudysi. Tik iki gilesnio vandens teko eiti keturpėsčiomis – vien akmenys. Ten ir papietavau, tik vėl toliau minant įkalnės ir karštis nukamavo. Pasiekiau Katrinekolm, pervažiavau miestelį tikėdamasis prekybcentrio kitam pakrašty, o jo nebuvo. Tenka apsieiti su turimom atsargomis. Gerai nors vandens gavau. O kelias nr.55 šiandien virto į beveik magistralę, labai nuvargino. Dabar įsukau į „žaliąjį kelią“ su mažai mašinų. Stojau nakvynei apie 2km neprivažiavus Havla. Radau jau šiek tiek mėlynių, bet labai retos. Dieną pakely – pora saujų žemuogių.

Nuvažiuota 74km – 1834km. Kelionėje lygiai keturias savaites. Kažin ar per savaitę spėsiu į Karlshamn.

2018.06.28 ketvirtadienis

Pakilau įprastu laiku. Pervažiavau Havla, iki Regna – žvyrkeliu, bet nėr ko lyginti su latvišku – kietas ir neduobėtas. Tik tų kalniukų….!!!! Pakeliui vandens malūnas. Regnoj gavau tik mineralinio, apsipirkau Igelfose. Nuo Halestad – vėl į žvyrkelį ir vėl kalniukai. Paguoda – nėra eismo ir daugiau pavėsio pakeliui. Nuvažiavau 72km – 1906 km. Pakelyje pietaujant ir čia, nakvynės vietoj – truputį mėlynių. Kiek atbunku iš nuovargio.

2018.06.29 penktadienis

Rytas įprastas, tik pradžioje pavažiavus 1km,pakelėje buvo ežeriukas ir puiki aikštelė nakvynei prie jo. Net su laužaviete (tiesa „laukine“ aikštele). Kaip apmaudu, vakar vakare būčiau išsimaudęs. Toliau kalniukų mažėjo, įvažiavau į asfaltuotą kelią ir labai nesunkiai pasiekiau Ljungsbro. Ten apsipirkau, gavau smulkesnį žemėlapį bibliotekoje, ir vietinių nukreiptas į dviračių kelią kirtau Linkopingo greitkelius. Pakeliui buvo kanalas su šliuzais. Kaip tik kėlė tokį įdomų laivą. Geras reginys. Toliau šone Linkopingo aplankiau karinės aviacijos muziejų – labai įspūdingas ir dar nemokamai. Toliau į pietus nemagistraliniu asfaltuotu keliu – gana lygūs laukai, išpuoselėtos sodybos ir ūkiai. Kelias be didesnių kalnų tęsėsi gal apie 35km, vėliau vėl – miškai, uolėtos ir kalnuotos vietovės. Stojau nakvynei apie 5km neprivažiavus Ulrikos. Pakelėje porą kartų pasirinkau žemuogių, vienoje pakelėje – žirnių. Vakaras vėsokas. Nuvažiavau 70km – 1976km.

2018.06.30 šeštadienis

Rytą prisiminiau piemenėlių dainelę: „Saulala motula patekėk, patekėk; mes maži piemenėliai trumpi mūsų kailinėliai, mumi labai šalta…“ Užtat susikėliau ir susiruošiau anksčiau. Šiandien atidaviau duoklę švediškiems žvyrkeliams. Įsibėgėjęs kirtau geresnį kelią kuriuo ketinau važiuoti – per Osterbymo link Eksjo, o vėl nulindau į žvyrkelius – Tidersrum per Svinkult link Hjaltevad. Jo nedavažiavus apie 2km stojau nakvynės tokiame miške pilname mėlynių. Rytoj turiu pasiekti Vetlandą, gal bus dirbantis prekybcentris, nes atsargos baigėsi, o šiandien pakely nebuvo kur apsipirkti. Sunkoka diena tik palyginti nekaršta ir vėjas palankus (Nestiprus). Nuvažiavau 83km – 2059km

2018.07.01 sekmadienis

Susiruošiau kaip visada, gal kiek anksčiau. Vetlandą pasiekiau apie 12.30h. Sunkios švedų įkalnės ir už kiekvieną žvilgtelėjimą į pakelės ežerą turi mokėti – turi užpuškuoti į didžiausią įkalnę. Nuo Vetlando kelias platesnis, jau nemažas eismas, bet įkalnės vis tiek kankino. Gal 15km iki nakvynės pakely ežeras ir civilizuota aikštelė – net su tualetu ! Išsimaudžiau, musulmoniškų kraštų šeimynai gavau papasakoti apie savo kelionę, dar ir apie Lietuvą. Tarp poilsiaujančių fūristų buvo ir vienas lietuvis, tai truputį šnektelėjom. Dar numyniau apie 15km, įkalnės pasidarė kiek lengvesnės. Įsukus į kelią į Vaxjo užnakvojau. Sumečiau kiek km liko – ogi tik 130 ! Planas chuliganas – poryt pasiekti Karlshamną ir išplaukti. Šiandien 80km – 2139km. Per pietus ir vakarienę – gerai mėlynių. Uodų mažai.

2018.07.02 pirmadienis

Kaip ir planuota – be ilgesnių sustojimų pasiekiau Vaxjo, ten tik į parduotuvę (gavau netgi kiaulienos šoninės, tiesa virtos), pietūs prie tokio simpatiško ežero. Jau tik privažiuojant Tinksrydą atsirado daugiau įkalnių. Pažinau miestelio pliažą, kur prieš 4 metus buvom sustoję pasimaudyti, šįkart nestojau ir pasiekiau Karlshamno kelią. Ten jau rodyklė – 37km iki Karlshamno. Pasukus į mišką nakvynės, pamačiau ežeriuką, prie kurio ir nusistūmiau šernų išknaisiotu mišku. Visas apaugęs, akmenuotas ir nepatogus, bet vis tiek išsimaudžiau. Na ką, paskutinė naktis Švedijos miškuose. Nuvažiavau 86km – 225km. Mėlynių ir uodų mažai, vakaras šiltas, vėjas beveik nurimo (o aušros čia tykios). Atrodo baigėsi balioniuke dujos, teks rytoj sauso kuro viryklėlę išsitraukti.

2018.07.03 antradienis

Neteko spiritinės viryklėlės išsitraukti. Rytą kėliausi ankstėliau – apie 6 val ir tik ėmiau vynioti palapinę, ėmė krapnoti lietus. Teko pagreitinti ruošą ir užkrimsti be kavos. Pradėjus važiuoti bandė krapnoti stipriau, jau galvojau apie lietpaltį, bet neįsilijo ir jau be strioko pasiekiau Karlshamną. Kadangi į keltą dar buvo anksti, pavažiavau į miestą – visai įdomus miestelis. Pavažinėjau po centrą, krantine nuvažiavau į jūros pusę, ten tik kemperiai įsikūrę. Užkrimtau pietų ir iš lėto pajudėjau link perkėlos. Nuvažiavus dar ilgokai teko palaukti. Fūristai lietuviai, bilietų kasoje taip pat pasijutai kaip Lietuvoje. Tik dviratininkų dvi poros – švedai, rūpėjo pakalbėti daugiau, bet vis žodžių trūko. Ilgokai vyko įsodinimas, bet jau įsikūriau. Dar neplaukiam, eisiu paieškoti nuošalesnės vietelės denyje. Šiandien nuvažiavau 46km. Viso: 2275km (4km Klaipėdoje). Na ir ką, parsirandu namo?

Pabaiga:

Na štai, namie – kelionė nuėjo į istoriją. Įspūdžių visam likusiam gyvenimui. Svarstyklės parodė – 5kg, išbarstytus svečiose šalyse, bet negaila. Techniškai pasiruošimas buvo šiaip sau. Kitam panašiam žygiui reikėtų:

– Pasirinkti dviračiui sėdynę;

– Nusipirkti dviratininko kelnes;

– Perdaryti vairą, kad neužtirptų rankos;

– Sutvarkyti (gal pakeisti permetėjus) bėgių perjungiklius;

– Įsigyti arba pasidaryti neperšlampamus krepšius;

– Įsigyti antbačius nuo lietaus;

– Įsigyti lengvą neperšlampamą kvėpuojančią striukę, nes lietpaltis yra nepatogu;

– Įsigyti normalesnį telefoną, kuris „pripažintų“ mano bateriją su saulės įkrovikliu.