Kai nesisėdi namie,tereikia tik mažo ,,kabliuko”,kad suregztum eilinį planą dar vienai,kad ir trumpai, kelionei.Šį kartą tai buvo stomatologo frazė,neva Berlyne prieš Kalėdas labai gražu…Grįžus,aišku,iškart užmečiau akį į bilietėlius,o jie kaip tyčia kainuoja tik 250lt. į abi puses.Na,kaip nesusigundysi…O dar klasiokė jau 10metų ten gyvena ir vis kviečia į svečius,be to dabar turi naujagimį…Labai daug priežasčių aplankyti.Ir nors dar buvo vasaros pradžia,nieko nelaukus prišnekinau bendrą draugę vykt kartu ir nusipirkau tiesioginį skrydį į kalėdinį Berlyną.
Nors Vilniuje lijo,Vokietijos sostinė mus pasitiko pasipuošus plonu sniego sluoksniu.Kol sutemo,atrodė,jog tai ir bus vienintelė puošmena,tačiau vakare miestas neatpažįstamai pasikeitė.Berlynas šventiniu tampa per vieną naktį į gruodžio 1-ąją.Ne tik pagrindinės miesto aikštės ir gatvės žiba visomis spalvomis,bet ir beveik kiekvienas namo langas kaip nors papuoštas.Labai daug lemputėmis padabintų visžalių augalų,žemaūgių spygliuočių balkonuose.
Pirmą vakarą nuvažiavome iki Aleksandro aikštės ir nutarėm pasivaikščioti iki Reichstago.Nors čia buvau prieš pusmetį,bet aikštė neatpažįstamai pasikeitusi:aplink Neptūno fontaną išlieta čiuožykla,pastatytas apžvalgos ratas,kuris už 5 eur. apsuka gal šešis ratus ir leidžia iš aukštai pasigrožėti kalėdine aikšte,
o aplink ,,verda” kalėdinis turgelis,kuriame be įvairiausių smulkmenų ir suvenyrų pilna pramogų vaikams ,sklinda nepaprastas Gluckweino,vokiškų dešrelių,cukruotų riešutų,bei lietinių blynų su įvairiais priedais kvapas,skamba kalėdinė muzika…Žmonių daug,ypač šeimų su mažais vaikais-visi linksmi,šventiškai nusiteikę.Suvalgę po dešrelę,kuri buvo labai skani,išgėrėm karšto kalėdinio vyno ir patraukėm viena gražiausių Berlyno gatvių Unter den Linden.Visos alėjos liepos apvyniotos lempučių vamzdeliais ir atrodo tikrai įspūdingai.
Pakeliui prie operos praėjom dar vieną kalėdinį turgelį su savom pramogom ir pasiekėm Brandenburgo vartus,kur buvo neįprastai tuščia,nors stovėjo nemaža eglė.Kadangi 7val. mūsų laukė vakarienei,tai patraukėme link metro,kuris Berlyne nepigus- vienkartinis bilietas 2,10 eur.(dar yra iki 3 stotelių 1,3eur.,o dienai-apie 6eurus).
Antrą dieną važiavom į Kudamo rajoną,grožėjomės Kaizerio Wilhelmo bažnyčios vaizdu,
ypatingai pasipuošusia Budapešto gatve .
Susigundėm bažnyčioje pasiklausyt kalėdinių giesmių,atliekamų vyrų choro.Kai kurias turėjo giedot žiūrovai,kuriems kartu su bilietais išdalino žodžius.Dainavom tik ,,tyli naktis”,nes vienintelė buvo girdėta.
Kitą dienos dalį dideliu draugės pageidavimu praleidom apsipirkinėdamos. Ji iš tų ,,darboholikių”,kurios dirba nuo ryto iki vakaro, ir apsiperka tik komandiruotėse bei išvykose,todėl dar neturi kalėdinių dovanų šeimynai.Na, tai teko ir man po parduotuves paslampinėt,bet tokio grožio tai pamatyt nesitikėjau.Ypač dideli prekybos centrai tiesiog ,, lūžta”nuo kalėdinių dekoracijų,žmonės iš gatvės turgelių užsuka sušilt,pavalgyt,pasigrožėt ir,aišku,apsipirkt:)
Trečią dieną nutarėm nueit į šalia zoologijos sodo esantį Akvariumą,iš žiemos trumpam persikelt į tropikus.Čia taip pat karaliauja mamytės su vaikais ir tam sudarytos visos sąlygos.Muziejus labai kompaktiškas ir įdomus.Egzempliorių nedaug, bet jie ypatingi.Nėra taip, kad eini palei driežų ar gyvačių akvariumus,o juos atskirt gali nebent Tadas Ivanauskas:)) Čia, jei varlė, tai ji mėlyna ar geltona, jei voras, tai lėkštės dydžio, stikliniame baseine rajos, rykliai…Nepavargs jį apžiūrėjęs net vaikas. Kaina suaugusiam-12eur.+1eur. už rūbinę:)
Likusį pusdienį praleidom Potsdamo aikštėje, kur toks pat kaip ir visame mieste turgelis,tik vietoj čiuožyklos ant pakylos padarytas nemažas kalnas su dirbtiniu sniegu,nuo kurio ant pripūstų padangų leidosi vaikai.Kadangi besileidžiančių buvo daug mažiau negu stebinčių, įtariu, kad kaina už šį malonumą nemaža…
O mums tai buvo paskutinis vakaras kalėdiniame Berlyne, todėl nupirkę lauktuvių mus priėmusiai ir jau su karšta vakariene laukiančiai draugei, grįžome namo.
Tik dabar rašydama pagalvojau, kad Vilniaus kalėdinės eglės nemačiau kokius 4 metus,nors pernai pro šalį važiuodami,užsukom pažiūrėt Alytaus eglutės, kuri buvo išrinkta gražiausia tais metais…
Skrisdamos atgal, pasidžiaugėme, kad kaip niekad pajautėm Kalėdų dvasią. Bet tam reikėjo belstis 1000 km, nes namie juk nerandi tam laiko …O gaila…