Vokietija: Kalėdinės nuotaikos beieškant…

Žmonės turi įvairiausių priklausomybių: nuo alkoholio, rūkymo, apsipirkinėjimo, serialų…mano draugė stengiasi neiti į batų parduotuvę, nes iš ten būtinai išeina su pirkiniu. Taip ir aš tikriausiai įsigijau priklausomybę Ryanair puslapiui – jei tik ten žvilgteliu – viskas baigiasi skrydžiu.Kadangi mano kelionių kiekį riboja tik pinigai, esu paprasčiausiai neatspari jų bilietų kainoms 🙂 Štai ir vėl, – vaikai užsinorėjo su draugais pasižiūrėti kalėdinio Berlyno ir paprašė paieškoti pigių bilietų… Aišku viskas baigėsi tuo, kad prigriebiau ir sau – negi atsisakysi suskraidyti į Vokietiją ir atgal už 50 litukų :))) Tik vaikai skrenda į sostinę, o mes su vyru ir dviem draugais – trim dienom link Diuseldorfo.
Kadangi oro uostas velniai žino kiek km. nuo miesto, be to nei pats Diuseldorfas, nei aplink jį esantys miestai manęs nesudomino, nutariame nuomotis mašiną ir apsukti ratuką, kuris gavosi toks:

Kiolnas – Monchau – Aachenas – Gentas – Briuselis – Leuvenas – Valkenburgas

Atskrendame labai anksti ir einame pasiimti užsakyto automobilio. Šiek tiek neramu, nes nė vienas iš keturių nemokame normaliai nei vokiškai nei angliškai. Ir kaip tyčia, būtinai turi iškilti kažkokių nesklandumų su kreditine kortele, o ką jis aiškina, mes nė velnio nesuprantame.Sakau viskas gerai, yra ten 1000 eurų kreditas, prieš mėnesį nuomojom mašiną su ta kortele Italijoje, rodau seną vaučerį, bet tikriausiai tik kas trečią žodį teisingai pasakiau, nes tik žiūri į mane ir nieko nesupranta, o aš nesuprantu jo – viens kitam nusišypsome ir jis bando įvedinėti kortelės duomenis dar ir dar kartą… ir jam pavyksta! Valiooo! Dar klausiam kur mašiną reiks grąžinti? Sako – paliksite aikštelėje, nes 6 val. ryto jis dar miegos ( vaizdingai parodė ), kadangi dirba nuo 8.30 val., o mašinos raktelius ir dokumentus liepė įmesti į tokią kaip pašto dėžutę. Na argi ne paprasta? Ir nors užsisakėme patį pigiausią, ekonomišką, mažą automobilį, gauname ,,šviežutėlį” (2 mėnesių) Ford Mondeo. Na, ką darysi, kuro surys daugiau, bet bent jau durys keturios, nes nepakenčiu dvidurių mašinų – esu aukšta ir pastoviai susimušu lipdama galvą :))
Sustojame pakeliui kavos, papusryčiaujame ir važiuojame į Kiolną. Nežinau kodėl dauguma čia apžiūri tik katedrą,

nors mieste yra išlikę net 12-lika XII-XIII a. tikrai gražių romaninių bažnyčių,

labai simpatiški Žuvų turgaus namai,

rotušė, įspūdingi Hohnentor miesto vartai.Tačiau, nors tų grožybių nemažai, miestui trūksta kažkokio jaukumo.Centre, aišku, šurmuliavo prieškalėdiniam laikui būdingi turgeliai,

tačiau jie atgyja tik sutemus, o vakare mes planavom aplankyti vieną gražiausių šio krašto ( šiaurės Reino- Vestfalijos regiono ) miestelį Monschau.

Tai buvo pats ryškiausiais kelionės momentas ir gražiausias mano matytas ( nebuvau Bavarijoj) Vokietijos miestukas.Kadangi buvo šeštadienis, tai patekom į patį prieškalėdinį šurmulį su keptomis dešrelėmis, troškintais kopūstais ir karštu vynu, kalėdiniais kvapais ir garsais. Miesto bažnytėlėje vyko nemokamas klasikinės muzikos koncertas.O pats miestelis su daugybe įvairių epochų fachverkiniais namukais kylančiais į kalną toks gražus, kad nors šalo kojos ir vargino nuovargis – visgi kėlėmės 3 val ryto – labai nesinorėjo išvažiuoti…

Pakeliui į nakvynės vietą dar užsukame į Aacheną, tačiau pakyla didžiulis vėjas, vaikščioti neįmanoma, nes net kepures plėšia, gražioji katedra jau uždaryta, todėl nutariame grįžti čia rytoj. Ryte taip pat nedaug ką laimime, nes dabar į katedrą neįleidžia dėl sekmadieninių mišių, o ir šlapdriba apsunkina ekskursiją, nors senamiestis tikrai labai gražus, o tai ką mačiau pro katedros duris, kai apsauginis mūsų neleido, verčia manyti, kad reiks kada nors bandyti trečią kartą 🙂

Toliau vykstame į Belgiją. Pirmiausiai sugalvojome aplankyti Gentą, nes žadėtas lietus vertė ieškoti ko nors po stogu, o Gento pilis Graveenstein tam visai tiko.

Tačiau Belgija mus pasitiko daug svetingiau nei atšiaurusis Aachenas, ir oro sąlygos leido grožėtis tikrai įspūdingu miestu.

Pilis taip pat visiems patiko ypač vyrams, nes ekpozicijos tikrai įdomios, nors kai kurios ir šiurpios. Nežinau kas ten toje pilyje tais laikais vyko, bet išlikę labai daug žmonių kankinimo įrankių ir prietaisų, kurių naudojimas vaizdingai pademonstruotas piešiniuose ir ant manekenų.Sutemus miestas tapo dar įspūdingesnis dėl ypač originalaus pastatų apšvietimo ir kalėdinių puošmenų.

Kadangi nakvojame pas gimines pačiame Briuselyje , tai ryte, nors ir ne pirmą kartą, bet su malonumu aplankome gražuolę pagrindinę miesto aikštę, kuri jau pasipuošusi eglute ir prakartėlėmis,

užeiname į katedrą

ir aišku pažiūrime kuo pasipuošęs ,,sisiojantis berniukas”, nors, tiesa sakant, jis mane jau pirmą kartą nuvylė ir man kažkodėl nepatinka, ypač aprengtas. Kur kas linksmesnė mums pasirodė jo kopija viename alaus bare 🙂

Dar pakeliui link Olandijos užsukame į Leuveną – labai jau graži rotušė centrinėje aikštėje stovi.

Na, ir paskutinis kelionės taškas buvo Olandijoje, netoli Mastrichto – Valkenburgas.Šio miesto Kalėdinė mugė siūlo netradicinį apsipirkimo būdą – ji vyksta olose, esančiose po miestu.

Gal todėl kad pirmadienio vakaras, gal olandai mažiau į tokius renginius eina, bet žmonių buvo labai mažai, todėl tos nuotaikos, kuri tvyro Vokietijoje nebuvo. O mes apsirūpinę lauktuvėmis dar pasivaikščiojom po pasipuošusį miestelį, kuriame nustebino tokiame šaltyje lauko kavinėse, užsimetę ant kojų pledus, vakarojantys žmonės.

O mūsų laukė viešbutis Vokietijoje ir skrydis namo…Praleidome puikias tris dienas, daug pamatėme, pasisėmėme kalėdinės nuotaikos…Ir vaikai šiandien grįžo iš Berlyno – apsirgę, bet sužavėti! Pabandykite ir jūs!

p.s.

šiandien perskaičiau, kad Ryanair-as paleido dar vieną tiesioginį skrydį į Ispanijos miestą Alikantę ! Ot velnias!!!!!!