Kalėdų rytą šiltai susisukus ant sofkės pradėjo kirbėti mintys, kada gi čia vėl bus koks ilgasis savaitgalis? 😀 O! Gi kovo mėn. Čiupt kompiuterį į rankas, galvoju ką gi siūlo tomis datomis ponas Rainėras. Ogi Berlyną! Vyreliui sakau: pirkt? Sako: pirk 😀 Taigi asmeniui pirmyn atgal bilietukai su papildoma tašele ir pirmenybinių įlaipinimu kainavo 50 Eur. Manau neblogai 🙂
Laukiant kelionės pasikalbinome prisijungti dar porą draugų 🙂 ir pradėjau ieškoti nakvynės bei dėliotis kelionės planus, ką aplankyti 🙂
Užsibukinau nakvynę per www. booking.com AMC Apartments Ku’damm. Vieta patogi, rami, netoli iki pagrindinių metro stotelių, šalia yra kavinių, parduotuvių, netoli Zoo parkas 🙂 Kambaryje buvo virtuvėlė su visa reikiama įranga (kaip kavos aparatas (paliktos ir kavos kapsulės), skrudintuvas, orkaitė, kaitlentė, arbata, indai ir pan.) vonios kambaryje higienos priemonės (bei mini paketėliai su vatos padeliais bei vatos pagaliukais).
Pagaliau atėjo lauktoji diena 🙂
Leisdamiesi lėktuvu, patekome šiek tiek į audrą, tai teko ilgiau pasukti ratus virš oro uosto ir po to susidarė lėktuvų „spūstis“, tai teko dar palaukti kol nusileisime. O kai nusileidom ir kol išleido iš lėktuvo – dar palaukėme 😀
Oro uoste nusipirkome 4 dienų viešojo transporto bilietus (37 Eur/1 asm, kuris galioja visų rūšių viešajam transportui). Bilietais prekiavo malonus vyrukas, kuris viską paaiškino bei įdavė storą Berlyno knygutę su žemėlapiu bei lankomais objektais 🙂 Šiuos bilietus vieną sykį reikėjo pažymėti ir toliau sau ramiai važinėji. Beje su šiuo bilietu suteikiamos nuolaidos į tam tikrus objektus 🙂 Taigi nudardėjome su minia iš oro uosto į traukinių stotį. Iki viešnagės vietos važiuoti 1 val. įsitaisėme šiltame traukinyje ir ramiai važiavome link tikslo. Išlipus padėjo google maps, kur eiti ir kurioje vietoje esame, nes kai atvykome jau buvo visai sutemę, lijo, tai blūdinti nelabai norėjosi 😀
Nusimetę daiktus pirmąjį vakarą iš karto išdardėjome į miestą. Pirmiausia reikėjo nulėkti pavakarieniauti. Užsukome į šalia esančią kavinę „Athena Roma“. 
Meniu galima rasti tiek vokiškos virtuvės, tiek graikiškos bei itališkos 🙂 Pasistiprinę bei gurkštelėję vokiško alaus, turėjome tikslą nukeliauti iki „KLO bar“. Tai labai savotiškas baras, bet aplankyti verta 😀 Prie durų pasitiko apsauginis, kuris paklausė ar mes pirmą kartą čia. Perspėjo, kad čia labai baisi ir pavojinga vieta ir tuomet garsiai nusijuokė 😀 Tik pravėrus duris gali pasitikti vandens čiurkšlė (atsargiai), padavėjas iš karto mus nuvedė prie ilgo stalo ir liepė sėsti į vieną pusę. Pirma nesupratome, kas vyksta, bet galvojam nu OK, jei sako, tai sako 🙂 O vėliau.. prie to stalo dar pasodino dvi merginas, o po to dar pasodino 3 vaikinus 😀 Žodžiu, bando sutalpinti visus norinčius 🙂 O kodėl gi ne? 🙂
Taigi, tik prisėdus prie staliuko padavė meniu ir paklausė kiek alaus. 😀 Kol laukėme savo gėrimų, apžiūrinėjome aplinką: ant galvų krito paveikslai, iš lubų šokinėjo vorai, stalai kilnojosi, vietoj kai kurių kėdžių unitazai, ant lubų pilna tualetų šepečių, vietoj servetėlių – tualetinis popierius ir pan. 😀
O smagiausia, kad alų atnešė neįprastuose bokaluose (aišku jo kaina didesnė, lyg 6-7 eur.) 😀 Pabaigę savo gėrimus, prieš išeinant, nusprendėme prasieiti dar per barą iki tualetų. Na žinoma, jie dar įspūdingesni 😀 siaubo nuotraukos, drebančios grindys ir pan 😀 prisikikenę ir pasifotkinę, palikome šį barą su geromis emocijomis 🙂
Na ką toliau, jaunimas. Patraukėme į Gretchen klubą, kuriame turėjo groti vieno mūsų keliautojo mylimi atlikėjai 🙂 Beje, kiek skaičiau, Berlynas „tūsų“ miestas 😀 tai mes irgi prisijungėm prie to 🙂
Naktį grįžtant namo (beje viešasis transportas važinėja be didelių problemų) susipažinome su berlyniečiu, su kuriuo važiuojant namo pasikalbėjome šiek tiek apie jį, ką jis veikia, apie miestą ir sužinojome keletą naudingų patarimų (apie vieną vėliau) 🙂
Kitą dieną laukė kojų iššūkis. Sunkiai pramerkę akis po ne itin daug miegojusios nakties, išlėkėm papusryčiauti. Buvo sekmadienio rytas, tad dauguma kavinių pradeda vėliau dirbti. Neturėjome didelio pasirinkimo, tai užsukome į „Alt Berliner Biersalon“. Buvo visai skanu, bet kainos nuvylė 🙂 Sakiau, eisiu pirkti batono ir sūrio į parduotuvę, kad tik pusryčius nemoėkti 7-12 eur 😀
Papusryčiavę pradėjome savo dienos turą.
Metro nuvažiavome iki Potsdamer aikštės stotelės. Išlipę nusigriebėme kavos ir nukulniavome iki Holokausto memorialo (pakeliui dar aptikome Berlyno sienos likučių). 
Apžiūrėję galingus betoninius luitus ir paklaidžioję tarp jų, nukulniavome iki Brandenburgo vartų (jie visai šalia) bei pakeliui užsukome dar į suvenyrų parduotuvėlę. 🙂
Įsiamžinę prie vartų, turėjome dar laiko iki Reichstago aplankymo (kadangi buvome iš anksto užsirezervavę laiką), nusprendėme nusipirkti vandenuko. Ir ką jūs galvojate be 2 Eur 0,5l nenusipirksi 😀 ratus apsukome, į metro stotį nusileidome, o ten jau 2,5 Eur. Tad teko pirkti už tiek. Taigi iš anksto siūlau pasirūpinkite vandenėliu 🙂
Kaip minėjau, turėjome užsirezervavę laiką į Reichstagą. Norint patekti į stiklinį kupolą, tai būtina padaryti. Vienas iš mūsų keliauninkų prieš kelionę internete parinko laiką ir datą, suvedė mūsų visų duomenis, tuomet sistema atliko asmenų patikrinimą ir tada patvirtino mūsų galimybę atvykti.
Atėjus į Reichstagą, laukė patikrinimas kaip lėktuve. Sulaukę daugumos dalyvių, buvom lydimi asmenio į stiklinį kupolą. Tvarka labai griežta, daug apsaugos, kiekvienas darbuotojas atsakingas už kažkurią zoną. Net į tualetus taip lengvai nenueisi. Kol moterytė neleis, tol iš vietos nė krust 🙂 Na saugumas yra saugumas, dėl to labai nesisielojome 🙂 Užkilus į kupolą, galima pasiimti ausines su audio įrašais (nemokamai). 
Kupolas tikrai paliko įspūdį, ypač pasivaikščiojimas ant stogo. Gaila, kad buvo lietinga diena, bet … 🙂
Toliau mūsų laukė Berlyno katedra bei muziejų sala. 
Kadangi lietus vis labiau stiprėjo, tai labai greit greit aplėkėm šiuos objektus. 
Tiesa trumpam tik sustojome garsiųjų Currywurst dešrelių prie muziejų salos. Už dešrytę ir batono riekelę tai paklojom 3,50 Eur 😀 Tai siūlyčiau jų paragauti ne tokiose turistinėse vietose po 1,80 Eur.
Sušlapę, sušalę įšokome į traukinį (kaip gerą kad pas juos visas transportas švarus, šiltas) ir trumpam nulėkėm iki Berlyno sienos. 
Visos neapžiūrėjome, nes kaip minėjau, lietus vis labiau pliaupė, tik atkreipiau dėmesį, kad visi nuostabūs piešiniai atspindi tas pačias tematikas, kurios labai aktualios ir šiai dienai. Grįžome atgal į šiltąjį viešąjį transportą ir nulėkėm iki Čarlio kontrolės punkto. Aktoriai punkte vaidina kareivius, o turistai su jais fotkinasi ir moka jiems pinigėlius 🙂 Stovint prie punkto išvydome kažkokią metalinę didelę konstrukciją. 
Iki jos nulėkę pamatėme, kad tai bažnyčios formos konstrukcija. Įdomus statinys 🙂
Po ilgos dienos pasivaikščiojimų ir aplankymų, nusprendėme keliauti link namų pusės bei pagaliau prisėsti pavakarieniauti. Kadangi buvome labai alkani įpuolėme į pirmą pasitaikiusią kavinę-restoraną „Romero“. Sušlamštėme po itališką picą (kaina apie 10 Eur) ir nusprendėme pakeisti lokacijos vietą. (Keičiant lokacijos vietą, užbėgau labai trumpam į Primark (kuris gal 5 aukštų) ir į maisto prekių parduotuvę prigriebt ko nors pusryčiams, kad jau būtų galima valgyti savo namučiuose.)Taigi užsukome dar į „Van Gogh“ kavinę (jauki, rami, tyki, kai kada vyksta gyvo garso koncertukai, daug paveikslų ant sienų, niekas niekur neskuba, visi tyliai šnekučiuojasi).
Tuomet pasitarėme, kad reikia pagaliau apsilankyti „Schwarzes Cafe“, kurią mums rekomendavo sutiktas praeitą naktį berlynietis. Ir kaip apsidžiaugėme, kad atradome šią vietą. Tai va, kavinė dirba 24 val. per parą, žmonių tiek, kad vos randi kur atsisėsti (matosi, kad vietiniai labai mėgsta šią vietą). Meniu rasi ko nori ir pusryčių, ir vegetarinių patiekalų, ir sriubų, salotų, karštų patiekalų, desertų, įvairių kavų, gero alaus ir t.t. (ne veltui dirba visą parą :D). 
Apsistoję šiame bare, leidžiame laiką tiek dalindamiesi savo įspūdžiais ir kitos dienos planais, tiek stebėdami vietinius lankytojus 🙂
Kitą dieną mūsų pagrindinis tikslas buvo zoologijos sodas ir akvariumas (kaina 17,20 Eur/1 asm. nuolaida su transporto kortele). Gyvenome visai netoli, tai nuėjome pėstute. Parku likome labai sužavėti :O
Yra ką pamatyti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Dydis tikrai įspūdingas. Ir pritaikytas lankyti geru oru, ir blogu oru. Gyvūnėlius gali pamatyti gana iš arti. Tikrai įspūdingas ZOO 🙂
Nupėdinus daug km parke, reikėjo pasistiprinti. Tad kaip gi nenuvažiuosi paragauti legendinių Mustafa kebabų (kaina nuo 2,80-4,50 Eur). Ir iš tiesų jie NUOSTABŪS (verta atstovėti milžiniškas eiles) 🙂 
Net dabar seilė varva, pagalvojus apie juos. 😀
Buvo planuose dar aplankyti apleistą oro uostą (Tempelhof), bet po zoo parko vos vilkome kojas, tai nusprendėm važiuoti link namų. Pakeliui dar pasivaikščiojome aplink Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčią, nes ji visai šalia mūsų namų.
Na ir paskutiniam vakarui grįžome į „Schwarzes Cafe“ atsipūsti 🙂
Kitą rytą, susipakavę, keliavome link oro uosto. Netoli mūsų nakvynės buvo traukinių stotis, iš kurios tiesiogiai veža į oro uostą 🙂 Atvykus traukiniui, pamatėme, kad jis dviejų aukštų. Sakom varom į viršų, pamatysim dar miesto bevažiuojant 🙂 Įsitaisę patogiose kėdėse antrame aukšte, galvojom, kaip keista, kad niekas čia neina, gi tai patogu :D. Bet sulaukę kontrolieriaus supratome ko čia taip tuščia… Pasirodo įsigrūdome į pirmą klasę 😀 Ups 😀 Gražiai išprašė ir tiek 😀
Pastebėjimas: Angliškai kuo puikiausiai visur susišnekėjome.
Reziumė: labai patiko Berlynas, tikrai grįšiu 🙂 Dar tiek daug visko reik aplankyti ir pamatyti 🙂
pirmas 
79tieji 
ipvoisas