Vokietija: Į žydintį Berlyną

Kelionė buvo suplanuota prieš pusę metų. Apie žiedus tada negalvojome. Tada galvojome, jog Berlynas gana netoli esančios valstybės sostinė. O mes jo beveik nematę. Ėmėm ir pamatėm.
Kelionės būdas. Maršrutinis autobusas Kaunas- Vilnius- Varšuva- Poznanė- Berlynas. Vežėjas Simple express. Gerai, kad apie Air Lituanica niekam iš mūsų tada neatėjo į galvą.

Važiavom keturiese. Grįžom irgi. Automobiliu vykti tai per daug vargintų. Nebent tai būtų didesnės kelionės dalis.
Praleidom savaitgalį Berlyne. Vieniems mūsų atrodo, jog buvom savaitę, kitiems, jog buvom 10 dienų. Kojos paskaudo, bet pailsėjom. Man didžiausia problema prieš kelionę būna surasti kompaniją. Tikslas ir kelionės būdas mažiau problematiški. Šįkart pavyko.

Berlyne gegužės viduryje viskas žydi. Ypač rausvi kaštonai, jų ten daug, žiedai labai vešlūs. Lietuvoje tai reta rūšis. O žydėjimas čia, Lietuvoje, pasivijo po savaitės.

Berlyno pačiame centre, šalia Šiaurės Korėjos ambasados žydėjo daug violetinių medžių. Žiedai dideli ir vešlūs. Pavadinimo nežinau, jų nemačiau Lietuvoje, bet esu matęs Didžiojoje Britanijoje.

Po Berlyną važinėjome metro ir antžeminiu traukiniu, nusipirkę grupinį paros bilietą. Daug vaikščiojome.
Kas nustebino? Tai gausa dviratininkų Berlyne. Jiems nėra tokių griežtų reikalavimų, kurie Lietuvoje išretino retas dviratininkų gretas.

Kitas nustebinęs dalykas. Stovi didžiulis sovietinis paminklas, apdėtas gėlėmis ir aptvertas. Berlyno padalijimo įamžinimas visur: suvenyruose, žemėlapiuose, paaiškinimuose. Vizualiai rytinio Berlyno namai milžiniški ir primenantys socrealizmą- sovietinę gigantomaniją.
Gyvenome netoli zoologijos sodo. Pastarąjį aplankėme. Yra 2 įėjimai. Išdėstytas ratu. Neturėjau tikslo visą apeiti. Bet taip apsuko galvą, kad ratais pasiekėme vartus iš kitos pusės apėję. Nėra blogo kvapo. Gyvūnai švarūs, kailis blizga, figūros atitinka standartus. Maisto racionas suderintas. Matėme plėšrūnų maisto šaldytuvą stiklinėmis durimis. Mane patikino, jog tėvynėje kitas maistas, kailis ir figūros. Kompanijoje buvo profesionali žinovė.

Netoliese buvo Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčia. Ji palikta apgriauta, neatstatoma. Sugriauta, keršijant už subombarduotą britų Koventrį. Prie pat jos yra gedulinga mėlyno stiklo bažnyčia su analogiška varpine, kuri dabar remontuojama. O mėlynoje bažnyčioje klausėmės vargonų koncerto, uždegiau žvakę.

Kad gyvensime netoli Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios žinojome. Net iš kambario gilumos matėme per langą vos už 100 metrų esantį bokštą. Pirkome raudono vokiško vyno ir gėrėjomės įžymybe.

Vykstant vienas svarbiausių objektų buvo Bundestagas. Kadangi internetu buvome užsiregistravę, atėję laiku, greitai pakliuvome į vidų. Patikra kaip į lėktuvą. Mus automatiškai priskyrė anglakalbiams. Viduje visur galima buvo fotografuoti.

Nustebino poilsio arba tylos kambarys. Pas mus tai prilygtų koplyčiai. Kryžius guli ant stalo. Ultramodernūs dailės kūriniai ant sienos. Ypač aukšti kėdžių atlošai. Daugiau nieko.

Bundestago posėdžių salė moderni, bet kartu paprasta. Nesigirdi kitų turistų grupių netoliese. Sėdėjome valdančiosios daugumos zonoje. Posėdžių tą dieną nebuvo ir gerbiamai Angelai Merkel nebuvo kaip pritarti. Fotografuoti paprasta. Buvau Vilniuje Seime senojoje posėdžių salėje, tai ten objektyvas neaprėpia. Vilniuje neleidžia salėje kur nori eiti. Berlyne niekas nereguliavo, gidas papasakojo ir viskas.

Pastato ir visos kelionės vinis tai garsusis kupolas. Lipome į viršų, leidomės žemyn. Gėrėjomės, fotografavome. Aš apie jį daug skaičiau, fantazavau. O tikrovė pranoko lūkesčius. Dažniau būna atvirkščiai. Aprašyti kupolo nemoku. Jį būtina pamatyti. Tuo labiau, kad ten galima išeiti į lauką ir iš ten žiūrėti, fotografuoti. Ir miesto panorama iš ten. Po kupolo mes jau neplanavom jokio bokšto ar panoramos, buvom sotūs. Centrinė kupolo ašis padengta veidrodžiais. Lipant gali ieškoti įvairių atspindžių, autoportretų.

Iš viršaus matėsi ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel rezidencija. Daug pastatų aplink susijusių su Vokietijos parlamentu. Vienas ten vadinamas „Vokietijos varikliu“. Gidas parodė ir kur yra Vokietijos prezidento rezidencija- Bellevue pilis.

Mes ją pasiekėme pėsčiomis. Yra Tiergarten, didžiulio parko gilumoje. Aplink žydi rausvi kaštonai. Apsauginiai saugojo ir artyn neprileido. Vokietijoje kanclerė yra reali valdžia. Prezidentą renka bundestago deputatai.

Netoli Bellevue pilies yra „Aukso Lizė“. Ant kolonos stovinti paauksuota deivė. Man primena Nikę. Ji pastatyta XIX amžiuje paminėti trims Vokietijos laimėtiems karams. Kolonoje yra laiptai. Įėjimas 3 eurai. Eilė didelė. Aplink koloną yra Didžioji Žvaigždė- susikerta daug gatvių.

Mes čia po platanu prisėdome dešrelių su alumi. Birželio 17-os gatve ėjome per Tiergarten link Brandenburgo vartų. Gatvė pavadinta atminti pokario berlyniečių sukilimą birželio 17 dieną, kurį numalšino rusai. Ilgoje gatvėje buvo uždarytas eismas, nes vyko maratonas. Aplink pasirodymai. Ir dešrelės su alumi. Mes pakartojome vokiško maisto. Man dešrelės Vokietijoje skanesnės.

Brandenburgo vartai tai atskaitos taškas. Čia daug turistų. Šalia žydų genocido atminimo laukas. Įvairaus aukščio akmenys irgi nusėda atmintyje. Ant vienų gali sėdėti, kiti gerokai aukštesni už žmogų ir suformuoja plyšius- koridorius.

Nuo vartų jau ex rytų Berlynas. Unter den Linden gatvė. Liepos nedaro įspūdžio. Viduryje tarp liepų ištisai statybos, lyg metro tiestų. Čia daug turistų ir parduotuvių jiems, t. y. mums. Pirkom minimaliai, fotografavom daugiau.

Toliau Humbolto universiteto pastatai abipus. Muziejų sala su keletu muziejų ir katedra. Berliner Dom jie vadina katedrą. Didinga. Iš čia kaip ant delno buvęs rytinio Berlyno centras Aleksandro aikštė. Joje TV bokštas, pastatytas 1969 metais, 368 metrų aukščio. Šalia raudonoji miesto rotušė. Čia susikerta metro ir antžeminis geležinkelis. Mes čia įlipame arba perlipame.
Iš čia arba pro čia patogu atvažiuoti iki rytinės pusės galerijos. Tai ilgiausias 1,3 km Berlyno sienos ruožas. Visas apipieštas, bet jau saugomas kaip eksponatas. Įspūdis didžiulis. Mums patarė neieškoti kitų sienos dalių, o važiuoti čia. Rytų pusės galerijoje yra visko, visokių spalvų, temų. Įdomiausi apie Trabanto pramuštą sieną ar Honekerio- Brežnevo bučinys. Vietomis siena buvo dviguba.

Vienas sienos galas yra prie gražiausio Berlyno tilto. Oberbaum tiltas. Kažkada jis padėjo kovoti su kontrabanda. Vėliau buvo dviejų Berlyno dalių pasienyje. Juo važiuoja metro ir automobiliai. Čia prasidėjo pirma Berlyno metro linija. Oberbaum tiltas su bokštais, išsiskiria iš kitų tiltų.

Nuo tilto atsibeldėme iki miesto centro, taip vadinasi metro sustojimas. Radome gražią Gendarmenmarkt aikštę. Ji labai išbaigta ir simetriška. Joje yra prancūzų ir vokiečių katedros bei Koncertų rūmai viduryje. Pastarųjų laiptai nukloti raudonu kilimu, tai mes ir užlipom juo.

Vienoje pusėje prancūzų katedra. Jos bažnyčioje klausėme muzikos, ilsėjomės, net miegas suėmė. Vokiečių katedroje yra nemokamas muziejus. Informuoja apie parlamento veiklą. Yra priimtų įstatymų šūsnis. Didelis bokštas, aplink sukasi laiptai ir ekspozicijos. Prie jos kavinėje aikštėje gėrėme kavą, gėrėjomės vaizdais. Ėjo turistai. Važiavo daug Trabantų pro šalį.
Už vokiečių katedros yra Hilton viešbutis, kuriame nusipirkome atvirukų ir išsiuntėme. Toliau yra firminė šokolado parduotuvė. Bundestago rūmai čia iš šokolado vitrinoje. Yra karšto šokolado geizeris.