Vietnamas: Whale Island Resort

Sveiki, norėčiau jums rekomeduoti puikią vietą poilsiui netoli Nha Trang’o. Besiruošdama kelionei, na kaip ir daugelis, daug naršiau internete, skaitinėjau, žiūrinėjau ir išssirinkau Nha Trangą pailsėti kelioms dienoms, tarpe tarp Hue ir Saigono. Tačiau kažkaip paskutinę minutę suabejojau dėl pasirinkimo, ir rezervavau namelį Whale Island Resort, 80 km už Nha Trango, nedidukėje saloje. Kaip paskui pamatėm – nei truputėlio neapsigavom. Nha Trangas – triukšmingas, pilnas rusų, motorolerių, purvinas miestas – sakyčiau toks vietnamietiškas Patajos variantas. Iš Hue išvykome jau gerokai vakarop, ir mūsų nelaimei, kupe bendrakeleivius gavome gerokai pagyvenusių vietnamiečių porą. Iš pradžių apsidžiaugėm – juk senukai, tokie mažučiai ir mieli, visą laiką linksi galvomis išsišiepę, juk šimtą kart geriau nei „Finlandios” prilupę danai, kokius turėjome mikroautobuse iš Patajos į Siem Riepą. Ačiū dievui, vidury kelio vienas „mirtinai” nusmigo, kitas grabaliojosi su tailandiete ir finale Poi Pet’e su jais galutinai išsiskyrėmė, bet tuos pirmus 150 km prisimenu su kaip košmarą. Tai va, tie senukai atrodė visai nekaltai… aga, kol neatsigulėm miegoti. O tada prasidėjo – na toks įspūdis kad mums į kupė kažkas įsodino dvi marihuanos apsiuosčiusias makakas. Ištisai sokinėjo nuo viršutinės lovos ant apatinės, kilnojo kažkokius ryšulius, tada užsimanė valgyti, pilstėsi sriubas iš termosų, šliurpsėjo, čepsėjo ir visą laiką garsiai kalbėjo mobiliuoju. Kiekvienoj stotelej kažkas pas juos (na ir pas mus taip pat) į kupė vis ateidavo, kažką atvešdavo, kažką iš jų paimdavo – tai buvo tiesiog neįmanoma. O kai jiems pasakydavai „please tssssss” pirštą prie lūpų pridėjęs (na kad jeigu nesupranta kalbos gal universalią gestų kalbą supras????) jie išsišiepdavo, linksėdavo galva ir kažką vietnamietiškai marmaliuodavo (įtariu kad pasiųsdavo mus į vieną vietą). Šiap ne taip atėjus rytui išlindau iš kupė, kur man jau galvoje rezgėsi anaiptl ne draugiški planai jų atžvilgiu. Nusipirkus stiprios ir labaaaai saldžios kavos ir dairantis pro langus, kur vaizdai keitėsi vienas gražesnis už kitą, nuotaika kiek pasitaisė, juo labiau kad nakties kelionė ėjo į pabaigą.
Vaizdai pro vagono langą, kažkur netoli Nha Trango.

Na džiaugėmės nelgai – traukinys vėluos mažiausiai 2 val, o ga ir dar daugiau, o mus turi paimti Nha Trange iš Rainbow baro ir nuvežt už 80 km į salą, kurioje yra mūsų užsakytas viešbutis. Gerai kad Vietname žmonės paslaugūs, pamatęs kad nervuojamės, vagono palydovas pats paskambino viešbučio vadybininkei ir informavo apie vėlavimą. Valio, mus paims iš stoties.
Atvykus Vietnamo stotyje stovintis baltas žmogus ir dar su lagaminais negali būti nepastebėtas:) tuoj sulaukėm minios savo paslaugas siūlančių vietnamiečių. Ką gi, ir mes įjungsim durnių kaip tie senukai. Vis rodom jiems vietnamiečių emailą su jų telefonais, įkyrūs siūlytojai puola jiems skambinti – taip informuoja viešbutį kad mes jau Nha Trange. Atsiunčiamas mikroautobusiukas mūsų gelbėti – mes iškilmingai įsodinamos į mašiną, lagaminai sukraunami gale, aleliuja! Įkyruoliai lieka nepatenkinti, na bet čia jau ne mūsų reikalas.
Jau rašiau apie labai lėtą judėjimo tempą Vietnamo keliais – pradedu nuoširdžiai nekęst motorolerių, kai 80 km važiuojam virš 3 val… Pagaliau prieplauka. Kraustomės su visais „čemodanais” į laivą ir gėrimės nuostabiom milžiniškom kopom aplink.

Pagaliau mūsų sala ir viešbutis
Visiška Trankvilia