Vietnamas (naujieji metai)

Kaskart pasiruošimas kelionei – panašus: Pasas, pinigai, vaistinėlė, bilietai, rūbai… ,,Check listas” kaip ir užbaigtas, tačiau visad kamuoja tas keistas jausmas, jog kažką būsiu pamiršęs. Taip ir šį kart, skrisdamas į Maskvą, galvoju, ką palikau namie. Kas yra skaitę mano ankstesnius blogus, žino, kad turiu problemu su Lietuvybe, bei keliauju stand by bilietais ( tokie jau jie yra, pigus, tačiau jei Lėktuvas pilnas, turi laukti kito, kuris tave priglaus)…
Atskridęs į Maskvą, sužinau, kad reisas į Hanojų, perpildytas. Mane nuveda į tokį mažą, kambariuką. – ,,Ždi !” (lauk iš rusų kalbos). Žvilgteliu į laikrodi, o laukti man nei daug, nei mažai – 6 valandos. – Nors vandens duotų nusipirkti ☺… O ir tai, jei po šių 6 valandų, neatsiranda laisva vieta, mane deportuoja atgal, kas tikriausia ir užtruktu, mat aš neturiu Rusijos vizos, o tranzitinėje zonoje galiu buti tik 24 val., o kitas skrydis tik po 2 dienų… taip ir pralaukiau 6 valandėles, tiesa kaip niekas nepasirodė, taip nieko ir nėra. Ką gi, pradedu ieškoti žmonių, kurie galėtų padėti, juk išskridimas už 25 min! sutinku mielą ponią, kuri maloniai man atsako: ,,ždat vam skazali, tak i ždite!” (laukti jums liepė, tad ir laukit! – iš rusu kalbos). Lieka 15 min, atbėga dar viena moteriškė, ir sukteli: ,,Jus užregistravo, ir dar į biznio klase, tačiau jus turit, tik 5 min, kad suspėti į lėktuvą..”
Puiku! Pasileidžiu bėgti per Maskvos oro uostą, – suspėju. Po to, jaučiuosi, kaip laimėjęs aukso medalį, mane pasitinka su šampanu biznio klasėje. Šiek tiek apie biznio klase (Aeroflot kompanija). Kadangi skraidau daug, daug kartų pasitaiko, kad netelpu į reisą, tačiau daug kartų pasitaiko ir biznio klasė, tad šiek tiek galiu jas lyginti. Rusų avialinijos, prieš pakylimą pateikia meniu, – reikia pasirinkti, ką valgysit ( 3 pasirikimo variantai: žuvis, vištiena ar vegetariškas patiekalas), pasirenku žuvį, vįliau turi apsispręsti dėl gėrimų, kadangi užsisakiau žuvį, nutariau paragauti balto vyno. Štai čia ir mano klaida, mat jei užsisakei vyno, tai juo ir turėsi mėgautis visą kelionę. Vanduo ir vynas! ,,Hey, o aš dar noriu pepsi!”.
,,Pepsi? bet jūs juk sakėte, kad gersite vyną” nepatenkinai ištaria palydove. ,,Taip, vyną gersiu su žuvim, po to dar noriu pepsi, ar taip negalima?” pasipiktinu aš.
,,Galima, bet jei visi gertu po 5 gėrimus, tai butu chaosas” – atrėžė palydovė, ir nuėjo atnešti mano pepsi…
Prieš maišant, pateikiami šilti riešutai, – su šaltu vynu puikiai dera, po to lašiša su ikrais, o vėliau ir žuvis. Pamačius ,,aperatyvą” tikiesi, didelio pagrindinio patiekalo, kažkokių salotu dar ko, tačiau nieko, pora bulvių, ir balta žuvis su šparagais! Vėliau, kava, bei ledai. – Tai yra viskas 11os valandų skrydžiui.
Atvykus i Vietnamą, reikia pasidaryti vizą. Lietuvoje, turizmo agentūros už ją prašo 400lt, štai patarimas, kaip pasidaryti ją už 50usd. Taigi, dar būnant Lietuvoje ,,pagooglinau” ir radau krūvą kompanijų ( vietinių) kurios daro iškvietimus už 20-25 usd. Išsiunti pinigėlius, vėliau tau į paštą atsiunčia iškvietimą, atskridus su tuo lapuku eini į migracijos poskyrį, ir ten už 25 usd, gauni vizą. Geriausia transportą iki centro užsisakyti iš anksto, (mūsų viešbutis prašo 14usd už automobilį), vos tik atvykus, prisistato taksistai, kainos svyruoja nuo 25 usd iki 35usd. Aš surandu dar pora turistų, kurie ieško taksi, ir pasiūlau prisijungti prie mūsų, tokiu būdu sumokame tik po 7 usd.
Pirmas įspūdis, visi bėga, važiuoja, perka, – ruošiasi naujųjų metų šventei. Čia perkami ir puošiami apelsinmedžiai, vietoj mūsų įprastų eglučių ☺, Žmonės taip pat perka: padirbtus pinigus, popierinius namukus, popierinius automobilius…
Mat visą tai sudeginus, per naujųjų šventę, tai keliauja į dangų, o vėliau, kai numirsi – visa tai ten rasi.
Mano planas – traukti į Halong bay ( išvertus: vieta, kur leidžiasi drakonas). Tai labai įdomi ir paslaptinga įlanka apie 3 valandas nuo Hanojaus. Atvykus, į vietą, mūsų laukia laivas, kuris ir gabens po įlanka

. Tiesa, lauke gan šalta ( 15 pagal Celsijų), tad aš nepasiruošęs, viskas ką turiu, tai megztinukas ir džinsai, o ir tie šiltam orui skirti. Jausmas kai plauki Halong įlanka, nepakartojamas ( nebent, nusipirktum dar vieną ekskursiją ☺ ) : įlanka paskendus rūke, iš rūko viena po kitos išlenda sala, vėliau vėl po vieną paskęsta rūke. Oras švarus, o aplinkui tokia tyla, tokia ramybė. Vanduo be bangų, tarsi ledu laivas čiuožtu. Pakeliui sustojame vienoje iš salų – apžiūrėti urvo. Kažkas panašaus į Stalaktitus, kas esate buvę, tačiau kinai, turi tokia įdomią savybę, sugadinti natūralų grožį: urvas tikrai pasakiškas, didelis, stūkso didžiuliai uolienų pritekėję varvekliai, ir visur žmogaus prisikista ir pridėta neoniniu, ryškiai žalių, ružavų šviesų

. Tarsi diskoteka, tik didžėjaus ir muzikos nėra… Po ekskursijos, pietūs laive: esu pasodinamas prie stalo su grupe Kiniėčių, ir pora Japonų, dar vienas anglas, kuris nieko negali valgyti, mat kažkuo apsinuodijo. Puiku pagalvojau, tie mažai valgo, o šis išvis negali valgyti, tai prikimsiu pilvą… Pradžioje patiekiami riešutai, vėliau ,,vietnamietiški springs rolls” nelabai žinau lietuviškai, tikriausia pavasariniai suktinukai ☺, na esmė kaip balandėliai, tik labai maži, ir į kopūstą ne mėsa su ryžiais, o vegetariška košė, plius juos verda ne vandenyje, o aliejuje. Štai susidaro įspūdis, kad vietnamiečių virtuvė kitose šalyse – daug skanesnė, nei vietoje, mat suktinukai pilni aliejaus, ir toks jausmas kad valgai kempine išmirkytą aliejuje. Čia panašiai, kaip su turkišku kebabu: tas kuri mes perkame Lietuvoje, nieko bendra neturi su tikruoju turkiškuoju… Tęsiame pietų temą, pagaliau karštas patiekalas, žuvis, didžiulė, virta žuvis mums 6iems viena porcija. Viskas puiku, tik kad valgom su pagaliukais. Per daugelį kelionių į rytus, išmokau juos valdyti, tačiau čia žuvis! Ir dar skysta! Viskas krenta, susimala į košę… Ką gi, laukiu deserto, o čia jau man pasisekė, pilna pintine vaisių, – skanumėlis! O kai tai viskas vyksta gamtoje, tai dar skaniau…
Atvykstame į co bat salą, kurortinė sala, tačiau žmonių nei vieno, viskas uždaryta, mat visi išvykę švęsti naujų metų. To ko ir norėjau, poilsio! Aišku, tai nėra poilsis, kur guli ant saulutės, bet ieškojau ramybės, ir ją radau: Jei žiūrėjote filmą su Vilu Smitu, kai jis vienas po new Yorka vaikščiojo, tai čia kažkas panašaus, tik aš ne toks gražus kaip vilas, o ir šuns neturėjau. Tačiau salą apžiūrėjau, daugybe žalumos , džiunglės, įvairi augmenija, Kazlauskas iš TV3 net apstulbtu!
23:00 laikas eiti pogulio, tačiau negaliu užmigti, iš kažkur girdžiu muziką. Pasirodo, dešimt ar daugiau salos gyventoju, kaip vampyrai naktį – išlindo ir švenčia naujuosius metus. Čia tokia kvaila tradicija matyt, jei turi galingas kolonėles, jas būtinai turi ištempti į gatvę, ir užleidus techno muzikos pergroti kaimyno kolonėles. Tokiu būdu, tų kolonėlių daug ir groja skirtingas dainas, gaunasi visai ne miksas, o kažkokia košė! Apie 2 val. viskas pasibaigia: ,,matyt laimėtoją surado, kieno garsiausia groja” – pagalvoju aš. Ankstyvas rytas, pusryčiai, ir vėl plaukiu laivu (tam tikras laivas, su kajutėmis, vadinasi Junk iš anglu kalbos). Tik šį kartą ramybės jau nėra, graži gamta ir viskas tas pats, tik vietiniai bando įtikti turistams, ir laive skamba visiškai neskoninga wenga boys muzika – boom boom boom boom, – I want you in my room.. – visiški durniai, pagalvoju, na kam čia reikia, vakar viskas taip gražu buvo , šian jau reik sugadinti! Tiesa, visuose savo pasakojimuose pasakoju apie kainas, tad ir šį kart neprasilenksiu. Ekskursija į Halong įlanką iš Hanojaus kainuoja nuo 50 iki 150 usd žmogui, į kainą įskaičiuota: kelionę pirmyn atgal, nakvynė laive arba viešbutyje, baidares (kai lauke 15 laipsnių, sunku rasti savanorių), pietūs, pusryčiai. Reikia mokėti tik už gėrimus ( kurių kaina apie 1 litą už skardinę pepsi ar pan.) Alus čia nėra brangus, radau keletą vietų, kur skardine alaus, kainuoja pigiau , nei butelis vandens – apie 80 centų).
Grižus į Hanojų, nusprendžiame važiuoti į Nha Trang, nes Hanojus kaip miestas nėra gražus, viskas gan monotoniška, tad ieškome bilietų patraukti į pietus. Kadangi naujieji metai, o jų šventimas trunka 10 dienų, ir visi lanko gimines, gauti bilietu traukiniui neįmanoma, o ir autobusu kaina 3 kartus brangesnė, tad tarkim vietoj 8 usd į Nha trang tenka mokėti 28. Važiuojame naktiniu autobusu, vietiniams tikrai patogu, tačiau, jei tavo ūgis 187cm, tai jautiesi kaip karste kokiam. Kas liečia firmas, iš kurių pirkti bilietus, jų gan daug, tačiau pati seniausia ir labiausia patartina ,,sihn café” , o jų ant kiekvieno kampo, tik jos visos nėra tikrosios įmonės, o tik atsispausdinę lipduką. Tad pirmai kelionei, nusiperkam iš ,, kažkieno firmos”. Paklausus, kada atvyksime, atsako, kad 8 ryto. Puiku, pagalvoju, dar šiek tiek palaukti ir ieškosim viešbutuko. Tačiau atvykstame 4 ryto, ir kitaip nei Tailande, kur viskas atvira visa parą, – Vietname – viskas uždaryta, ir atsidaro tik apie 9. Taip tenka knapsėti paplūdimyje iki aušros. Keista, kad visame Vietname, žmonės keliasi anksti, – nesumaišykit, keliasi anksti o atsidaro 9 – 10. Tad atsikėlę, visi bėga į gatves, ir mosikuodami rankytėmis, kaip būtų didžiausi boksininkai, bėgioja ,,boksuodami” ir daro mankštą. Gal ir gyvena ilgiau dėl to, o gal valdžia taip čia žmonėms liepia. Kaip ten bebūtų, manau rytinė mankšta tik į naudą, tik kad mūsų tėvų ar seneliu, niekaip to daryti nepriversi, norisi juk išsimiegoti, po vakarykščių tv duetų ar šokių 10tuko…
Valgis gatvėje. – kai keliauju, stengiuosi valgyti ten kur vietiniai, jau įpratau prie vietiniu žvilgsnių ir šypsenų (,,Ką jis čia daro!!?) valgant su jais. Taigi, Vietname, o konkrečiau Nha Trange, valgiau tik gatvėje. Čia maži vietiniai restoranėliai, išdėliotos, mažos plastmasines kėdutės

( jei taburetei nupjautumėte puse kojų, butu identiško dydžio) staliukai, ir vietoje gaminama vištiena ar kiauliena, prie to dar ir ryžių krūva gauni, agurkiuku bei sultini.

Mesytė gražiai sukarpoma žirklėmis prieš įdedant į lėkštę ir prašau – bon apetit! Tokios porcijos kaina 1 usd. Ir skanu ir pigu! Ir susipažįsti su vietine kultūra. Vienintelis, ko nepasiryžau valgyti, tai vištos kojelės ( na ta dalis, kur su nagais) čia žmonės mėgaujasi ir net tuos pirščiukus aplaižo, o man kažkaip va pasirodė neskanu, tai net ir nebandžiau ☺ .Nha Trang,- gražus kurortinis miestelis, kažkuo primena Palangą, labai daug vietinių turistų, ir tik kartais žybteli baltas veidas. Žiūrint į juros pusę, matosi didžiulė sala, į ją nutiestas ilgiausias pasaulyje cable car. Saloje ant kalno ( labai panašu į Holivudą) baltomis didžiulemis raidėmis parašyta VINPOOL, tai sala – atrakcionu parkas, į ją patekti kainuoja 30 usd. Kas yra ganėtinai brangu – lyginant su vietos kainomis. Tad salą šį kartą praleidau, mat turistų vilionės manęs jau senai nebevilioja. Iš Nha trang, patraukėme į Hue, vėliau Hoi An, ten vis praleisdavome po dieną, galutinis taškas – Ho Chi Min, arba tiesiog Saigonas. Vaizdas gan panašus, visi keliasi anksti ryte ir bėga sportuoti į parką, vėliau vėl į darbus.. Skaitosi kad nebuvai Vietname, jei nematei Vietnamo tunelių, o jie randasi vos 45min nuo Saigono. Važiuojant pro langą matosi ištisos ,,Ruber tree” lietuviškai Kaučiuko ( medis iš kurio daroma guma) plantacijos. Medžiai susodinti lygiai, tvarkingai, visi prižiūrėti. Ir taip ištisi laukai. Pagaliau atvykstame, ekskursijos kaina 7 usd, plius dar reikia susimokėti 75 000 ddongų už įėjimą (apie5 usd). Čia kas nori, gali išbadyti įvairius ginklus, net ir iš granatsvaidžio šauti, aišku viskas už amerikietiškus pinigėlius. Patys tuneliai palieka įspūdi, neesu didelis istorijos mėgėjas, ir nėra taip, kad labai trauktų karo tema, tačiau kai įlendi i 50cm aukščio ir 40 cm pločio tunelį, kuris vinguriuoja 200km, darosi baisu ir nejauku. Todėl išlendu priimame punkte (vos 25 metrai nuo starto) ir tai, – šie tuneliai yra išplėsti, kad turistai galėtų juose lankytis, tačiau – labai nejauku, tad ir kiti išlenda prašliaužę 50m , kas 75…
Bandome išskristi. Kadangi Vietnamą pamatėme, su drauge nutarėme skristi eilini karta į Tailandą, vakare 23 val. bandome įsėsti į lėktuvą, tačiau paaiškėja, kad su tokiais bilietais kaip mano, iškristi negalima, mat man reikalinga viza. Bandau išsiaiškinti, kad Lt piliečiams, viza galima įsigyti vietoje, o jie man rodo, bet va čia parašyta, kad negalima jūsų išleisti, jei neturite ,,garantuoto išskridimo iš Tailando bilieto”. Taip ir liekame Saigone, apie 12 du turistai, tankosi šalia oro uosto, ir bando suregzti planą, kaip gi išsikapstyti… Staiga, prisimenu, kad mes turime bilietą! Aišku jis jau panaudotas prieš metus, bet pašto dėžutėje kažkur turėtų metytis. Randame interneto prie eigą, ir ten atsisiuntus programa ( panašia į paint) redaguoju bilietą, keičiu data, ištrinu nereikalingas pavardes, ir volia. Bilietas paruoštas, dabar tik atsispausdinti liko, o printerio aišku niekur nėra. Prasitrankome dar valanda, kol surandame , kas moka spausdinti, mat žmones čia anglų nelabai kalba. ženklais parodau, kad reikia ant lapo iš kompiuterio atvaizdą nukelt, šiaip ne taip susikalbam ir turime jau paruoštus bilietus. Rytas, 2as bandymas. Nustembu pamatęs, tuos pačius žmones kurie dirbo ir vakar vakare, ir šian pradeda pamaina 5 ryto. Gal ne tie? – pagalvoju. Gal jie visi panašus. Tačiau klystu. Vos tik priėjus, pasisveikinama : hello again. Tas again, mane tiesiog žlugdo, ištiesiu bilietus, kaip niekur nieko, ir pateikiu padirbtą bilietą, kuris kaip įrodymas, kad turiu ne stand by, o garantuota bilietą išskristi iš Bankoko. Mūsų nelaimei, ta kompanija, kurios padirbtą bilietą turiu, kaip tik už nugaros daro sodinimą, ir darbuotojai, nutaria patikrinti mano bilietą. – Pradeda drebėti rankos, įkliuvau – pagalvoju sau. Tačiau darbuotojas sugrįžęs, sako: gerai, jūsų ten 5 žmonės. ? – Aš savo ruoštu, ant melo tepu melą: taip, jie prisijungs Bankoke, jie jau ten. Taip gauname įsodinimo bilietą, ir išskrendame i Tailandą… Trumpa pasakojimą apie Tailandą, pažadu netrukus. O kol kas, ačiū, kad skaitėte, visad laukiu komentaru, visos nuotraukos www.fotki.com/cabin8crew