2024 metų birželis mūsų šeimai prasidėjo nepaprastai – su lagaminais, kupinais ne tik drabužių, bet ir lūkesčių, išvykome į savaitės trukmės kelionę į Ciurichą, Šveicarijoje. Aš, Lina, mano vyras Tomas ir mūsų dešimtmetė dukra Emilija nusprendėme šiemet vasarą pasitikti kitaip – atrandant gamtą, kultūrą ir miestų žavesį vienoje gražiausių Europos šalių.
Pirmasis įspūdis apie Ciurichą
Vos atvykus į Ciurichą, mus pasitiko gaivus, švarus oras ir nepaprastas tvarkingumas. Miestas iš karto pasirodė draugiškas šeimai – viešasis transportas punktualus, aplinka saugi, o aplinkiniai paslaugūs. Apsistojome nedideliame, bet jaukiame viešbutyje netoli Ciuricho ežero. Nuo pat pirmos dienos pajutome ypatingą šveicarišką gyvenimo ritmą – lėtą, bet kokybišką.
1 diena: Pažintis su miestu ir Ciuricho senamiestis
Pirmąją dieną skyrėme pažinčiai su miestu. Pradėjome nuo senamiesčio – Altstadt. Vaikštinėjome siauromis, akmenimis grįstomis gatvėmis, grožėjomės viduramžiška architektūra, o Emilija vis klausinėjo apie kiekvieną senovinį pastatą. Užlipome į Grossmünster bažnyčios bokštą – nuo ten atsivėrė įspūdinga miesto panorama. Vakare valgėme vietiniame restorane, kur Tomas paragavo garsiojo šveicariško Zürcher Geschnetzeltes – jautienos patiekalo su kreminiu padažu.
2 diena: Ciuricho ežero žavesys
Antrąją dieną leidome prie Ciuricho ežero. Išsinuomojome vandens dviratį – Emilijai tai buvo tikras nuotykis! Ežeras švarus, apsuptas kalnų fone, o pakrantėje pilna žmonių, mėgstančių laiką leisti gamtoje. Vėliau pasivaikščiojome Seepromenade, kur daug žalumos, fontanų ir vietinių muzikantų. Netikėtai užklupus vasariškam lietui, pasislėpėme jaukioje kavinėje su vaizdu į vandenį – gėrėme šveicarišką karštą šokoladą, net birželį!
3 diena: Uetliberg kalnas
Trečiąją dieną skyrėme gamtai – užkilome į Uetliberg kalną, nuo kurio matosi visas Ciurichas ir netgi Alpių viršūnės tolumoje. Ėjome pėsčiųjų taku, kuris nėra sudėtingas net vaikui. Emilija džiaugėsi voverėmis, o mes – tyla ir kvapą gniaužiančiais vaizdais. Kalno viršuje pavalgėme iškylą – pasiėmėme sumuštinius ir šviežių vaisių iš vietinės kepyklėlės. Tai buvo viena ramiausių ir jaukiausių dienų kelionėje.
4 diena: Mokslo ir žinių diena – Technorama
Kadangi Emilija domisi technologijomis, ketvirtą dieną praleidome Technorama – Šveicarijos mokslo centre netoli Ciuricho. Čia galėjome liesti, bandyti, išmokti ir stebėtis. Tomas žaidė su elektros grandinėmis, aš dalyvavau šviesos eksperimentuose, o Emilija su džiaugsmu kūrė savo mažą robotą. Tai buvo edukacinė, bet labai linksma diena – grįžome pavargę, bet kupini įspūdžių.
5 diena: Ciuricho zoologijos sodas
Penktąją dieną aplankėme Ciuricho zoologijos sodą – vieną iš geriausių Europoje. Didžiausią įspūdį paliko Masoala Rainforest – milžiniškas šiltnamis su atogrąžų mišku, kur vaikštai tarp beždžionių, paukščių ir net vėžlių. Emilija netgi dalyvavo edukacinėje programoje apie gyvūnų mitybą. Zoologijos sodas buvo tikrai puikus šeimos pasirinkimas – praleidome visą dieną čia.
6 diena: Apsipirkimas ir šokoladas
Šeštąją dieną skyrėme atsipalaidavimui ir – žinoma – apsipirkimui. Užsukome į garsųjį Bahnhofstrasse – vieną brangiausių prekybos gatvių pasaulyje. Ne, prabangos nepirkome, bet atradome puikių vietinių suvenyrų ir – svarbiausia – šveicariško šokolado! Emilija išsirinko įvairias figūrėles, o mes – rankų darbo šokoladą, kurį parsivežėme namiškiams. Apsilankėme ir Lindt Home of Chocolate muziejuje – su šokolado kriokliu ir ragavimais!
7 diena: Atsisveikinimas ir pasivaikščiojimas palei Limmat upę
Paskutinę dieną leidome lėtai – pasivaikščiojome palei Limmat upę, stabtelėjome mažose knygų krautuvėlėse, nusipirkome paskutinės dienos ledų. Vakare sėdėjome ant suolelio, žiūrėjome į saulėlydį virš miesto ir kalbėjomės apie tai, ką patyrėme. Ciurichas – ne tik švarus ir gražus, bet ir šiltas miestas, kupinas harmonijos tarp gamtos ir civilizacijos.
Ši kelionė į Ciurichą mums tapo laiku, kai galėjome pabūti kartu be skubėjimo, ekranų ir kasdienės rutinos. Ciurichas yra puiki vieta tiek suaugusiems, tiek vaikams.
79tieji