Ukmergės rajono dvarų karuselė

Nuostabūs šios vasaros orai visą laiką kvieste kvietė lėkti gimtosios šalies laukais. Ir lėkėm. Ne kartą. Vieną šeštadienį prasukom ratuką pro Ukmergės rajono dvarus. Anksčiau lankyti  liko nuošaly- kam kartotis, jei yra kitų įdomių vietų.

Kelionės planelis yra, kartu važiuoja kelionių draugės ( į kelią leidžiamės keturiese).  Besišnekant net nepastebėjome, kaip numynėme beveik 60 km iki  Krikštėnų  dvaro (Beržų g. 3, Krikštėnai, Ukmergės r. 55.119309, 24.858989). Ryški vietovės rodyklė nuo autostrados nuvedė į  Krikštėnus.   O miestelio kryžkelėje, kaip visada, nuorodos jokios. Taigi, ją privažiavus, sukti į kairę. Ir už gėlytėmis išpiešto šulinio siauru keliuku  iš karto į dešinę. Nors senais medžiais apsodintas kelias tarsi sako –  tikslą beveik pasiekėte.  Visa laimė, kad būtent tie senais medžiais  apsodinti keliai ir yra vieni geriausių orientyrų ieškant dvarų.  

 Pro medžius sušmėžuoja sutvarkytas pastatas.  Šalia nemaža tvarkinga automobilių stovėjimo aikštelė. 

Kaip žinodami pajuokavome, kad šis dvaras tikriausiai bus geriausiai sutvarkytas iš šiandien lankomų.   

Krikštėnų dvaras nuo XVIII a. laikomas kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybe. O Bogušas šaunuolis, davė suprasti plačiosioms masėms, kad lietuvių kalba ne tik be galo sena, bet labai graži ir originali – reikia ją vartoti ne tik buityje, bet ir rašyti veikalus.  Išdėstyta tai buvo  lenkų kalba – lietuviškai pats Bogušas  kalbėjo  nedaug. Stipriai pasisakė, nes išdėstytos mintys išverstos į rusų, vokiečių, prancūzų kalbas. 

    Bet grįžtam prie dvaro –  vėliau jo savininkais  tapo Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis bei Julijonas Pac Pamerneckis. De  Bondi šeimos valdymo laikotarpiu dvaras buvo aplipdytas baroko elementais ir priklausė jai  iki    II-ojo pasaulinio karo. Aišku, kaip visada, po karo atiteko tarybiniam ūkiui – ten buvo įsikūrusi raštinė ir biblioteka. 1994 m. dvaras grąžintas de Bondi giminės paveldėtojams, o jie  jį pardavė dabartiniams savininkams. Dabartinis dvaro veidas nėra visai autentiškas, naujieji šeimininkai pridėliojo langelių viršuje ir t.t.

 Sutvarkė ir nuomoja patalpas visokiems pobūviams, todėl vidų galim apžvelgti tik pro vieną kitą langą.

Šalia matomai vaikų darželis su  distrofinėmis gulbėmis. 

  Laimė, kad nemaža teritorija sutvarkyta ir pasivaikščioti ten visai  smagu. Lenktas tiltelis veda į „salelę“ tvenkinyje –  puiku būtų čia išgerti puodelį kavos.  Manau ne vienas tuo susigundytų (kiek vėliau dar ir kiti lankytojai pasirodė), tačiau viskas tik svajonėse ir lieka. 

Apėjome visą teritoriją,  nutapsenome per visus tiltelius, pasisupome, iškvėpinome rožes. Užsukti rekomenduoju. 

Pakeliui stabtelim įamžinti Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnytėlės.  Jaučiu silpnybę medinėms bažnyčioms.

Toliau nuvairavome iki Vaitkuškio dvaro (apie jį atskirai rašiau). Koordinatės Parko g. 2, Vaitkuškis, Ukmergės r. 55.209062, 24.799202

  Sukame per  Ukmergę. Džiugina iškabose lietuviški pavadinimai. Pasivaikščiojimų po  miestą nėra šios dienos planuose.   

Aprėmintas žalsvų kalvų ir siūruojančiais gelsvais javų laukais kelias  veda tolyn, kol netoli posūkio į Siesikus, staiga akiratyje sušmėžuoja aguonų laukas.

Užsukome dar ne į vieną vietą, tačiau ….

Kokius dar dvarus aplankėme- toliau čia