Truputį apie Filipinus

Būna taip, kad iš kelionės gauni tai, ko tikiesi ir dar daugiau. Pagrindinis mano tikslas Filipinuose buvo ne urbanizacijos grožybės, o gamta. Ir radau ją tokią, kokios ir tikėjausi – nuostabią.

Tos nuostabios gamtos apsupti ten gyvena ir mieli žmonės, todėl kelionės įspūdžiai gavosi arba geri arba labai labai geri 🙂
Skrydis
Kadangi norėjome sutaupyti, tai skrydį pasirinkome gana ilgą ir sudėtingą. Viso kelionė į vieną pusę užėmė maždaug 36 valandas. Iš Europos į Manilą skridome Saudia Airlines lėktuvais, taigi kelias valandas pabuvojome ir tos savotiškos šalies teritorijoje. Nustebino tai, kad Jeddah oro uostas labai jau prastas turint omeny, kad tai viso pasaulio musulmonai čia atskrenda atlikti chadžą.
Busuanga
Pirmasis mūsų kelionės sustojimas – Coron miestas Busuanga saloje. Tipiškas Azijos miestukas su lūšnelėmis, triciklais ( filipinietiški tuk-tuk’ai ) smirdinčiu turgumi ir t.t.

Pirmas netikėtumas: atvažiavom į Filipinus maudytis, o, pasirodo, Corone, stovinčiame ant jūros kranto, maudytis nėra kur.

Bet tą trūkumą keleriopai kompensuoja nuostabūs pliažai, į kuriuos ir plaukiojome kiekvieną dieną. Sistema tokia: nueini iš ryto į turgų, ten bazuojasi ir laivai ( vadinami bangkomis ).

Susitari su laivo kapitonu, kur nori plaukti, ir eini pirkti maisto pietums: krabų, kalmarų, žuvies, daržovių, ryžių ir t.t. Nuplaukęs į eilinį nuostabų pliažą, kurių yra gretimoje Coron saloje arba kitose, toliau esančiose salose nardai, grožiesi nuostabiais koralais, šimtais įvairiaspalvių žuvų, o laive tuo laiku tau gaminami pietūs. Rojus, ką čia bepridursi. Beje tie pliažai, kuriuose būdavome tik mes vieni, jokių turistų, jokių pašalinių, dažniausia yra mokami ir kainuoja 6 litus, kartais 9 ar net 12 litų vienam žmogui. Jie privatūs, kaip ir privačios yra salos ir kiti žemės plotai.

Turistams Corone siūlomi „standartiniai“ turai: Coron sala, Malcapuya ir Banana salos. Be abejo „privaloma“ pamatyti įžymųjį Kayangan lake. Pamatėme jį ir mes. Pabuvojome ir kituose turistiniuose objektuose. Siete Pecados – išties puiki vieta pasigrožėti koralų rifo gamta, tas pat ir Twin Peaks Coral Garden‘e. Mquinit Hot Springs nelabai patrauklūs, kai aplink 35 laipsniai karščio, o jūros vanduo ko gero irgi siekia 30. Na o jau Coron sala ties Kayangan ežeru – kukliai sakant – nuostabi.

Žavūs ir abu turistiniai ežerai: Kayangan ir Baracuda.
Kažkiek gailėjomės, kad skyrėm Busuangai tik 5 dienas. Kita vertus – kasdien nuomotis laivą brangoka ( ~ 100 Lt plius pliažo mokestis), o būtent tik laivu pasiekiamos nuostabios vietelės.
Palawan
Antrasis mūsų kelionės sustojimas – Sabang miestukas Palawan saloje ir įžymioji požeminė upė.
Pats Sabang atmintyje būtų išlikęs kaip žavus ir jaukus (maždaug mūsų Pervalka), su neblogu pliažu… jeigu ne Sheridan viešbutis. Nežinau ar taip visada, bet dvi mūsų buvimo naktis jame iki 2os valandos nakties buvo galinga diskoteka, nuo kurios BUM-BUM nepasislėpsi turbūt 5 km spinduliu aplink Sabang‘ą. Negana to, jie dar pridėjo fejerverkų fiestą, taigi ….
Požeminė upė žinoma įspūdinga, bet ne tiek, kiek galima tikėtis. Dalinai dėl to, kad apsaugoti ten esančius tūkstančius šikšnosparnių, administracija laiko visą požemio atkarpą neapšviestą. Prožektoriaus šviesoje neįmanoma pajusti visos šio nepaprasto gamtos kūrinio didybės.
Trečiasis mūsų sustojimas – Port Barton. Į jį iš Sabang‘o plaukėme laivu. Laivas – pats geriausias pasirinkimas keliaujant Palawane. Važiuojant van‘u ar originaliuoju jeepney kelionė vargina, o laivu – vėjelis pučia, vietos daug, nori sėdi nori guli. O jei nusibosta plaukti – paprašai sustoti kokiam laukiniam pliaže pasimaudyti.
Port Barton – visai mažiukas, ypač ramus, žavus. Iš čia vėlgi galima išsinuomoti laivą ir nuplaukti į netolimas salas, kur galima rasti ir nuostabių pliažų ir gražių koralų ir resortų, kur apsistoję galite būti vieni (neskaitant personalo) salos gyventojai.
Sekantis kelionės punktas – El Nido – gerai žinomas ir populiarus turistinis miestelis.

Ten velgi nusigavome laivu. Turistų čia gausu. Dieną visi plaukia į standartinius El Nido turus (žymimi jie A,B,C,D ) po vėlgi labai gražias salas, o vakare renkasi pakrantėje, kur jų laukia šviežios jūros gėrybės ir San Miguel alus. Gražių vietelių netrūksta iš šalia El Nido.

Jas galima rasti, jei užteks sveikatos didžiuliame karštyje irkluoti kajaką.

Iš El Nido į Puerto Princesą jau reikėjo važiuoti.

Pasirinkom vaną ir be reikalo: autobusu būtų daug patogiau. Vanas labjau tinka žemaūgiams filipiniečiams, o mums ten rasti vietos kojoms – sudėtinga. Visa ilga kelionė per džiungles, gana monotoniška. Beje, internete prisiskaičiau apie itin prastus Palawano kelius, atseit be 4×4 nepravažiuosi. Gal kažkur ir taip, bet pagrindiniai keliai tokie kaip ir Lietuvoje, tik betoniniai.
Puerto Princesa vėlgi kiek nustebino savo…. pilkumu. Tai tipiškas Azijos miestas, niekuo nepatrauklus turistams. Todėl trys dienos jame mums buvo gerokai perdaug.
Puerto Princesoje turistams siūloma pamatyti krokodilus fermoje (gana liūdnas vaizdas) arba turas po Honda Bay salas.

Šios salos visiškai kitokios, negu aplink El Nido: vos-vos išlindę iš jūros.

Kai kurios, pvz. Luli – mažas smėlio lopinėlis.

Be to, skirtingai negu kitose, kur buvome, čia „pilna civilizacija“, kaip Palangos pliaže: gelbėtojai, aptverta maudymosi teritorija, vaikučiai, siūlantys ledus ir t.t. Nors pačios salos vizualiai neįdomios, bet pakrantėse gausu ir koralų ir žuvų. Nardyti labai smagu.
Manila
Kaip ir rašoma „turistų vadovėliuose“, Manila – tai toks miestas, kur kuo mažiau būni – tuo geriau. Tipiškas Azijos didmiestis su savo lušnynais, pinigų prašančiais vaikais (bet tik kai kur, toli gražu ne taip, kaip Indijoje) gatvės gyvenimu, transporto gausa.

Sugalvojom sau atrakciją – pavalgyti gatvės maisto, kurio nesam ragavę: „viskas iš vištos“: galvų, žarnų, plaučių, kojų. Nieko, skrandis atlaikė. Patiko keptas vištos kraujas. Bet antrą kartą nenorėčiau. Apsilankėme ir įžymiajame Mall of Asia. Įspūdžio nepadarė: dešimt mūsų Akropolių krūvon sudėjus ir tiek. Maniloje,kaip ir kitur Filipinuose akį traukia unikalus visuomeninis transportas – jeepneyjai. Tai tikri meno kūriniai – kiekvienas individualus. Įdomi patirtis ir pavažiuoti tuo transportu.

Tai tike labai trumpai apie mūsų kelionę po Filipinus. Šalis puiki ir saugi, gamta – nuostabi, žmonės – draugiški ir neįkyrūs. Važiuočiau ten kasmet…. jeigu nebūtų dar nematytų šalių 