To welcome Jordan arba šalis į kurią mielai grįžčiau…

Visada atvėsus orams akys gundosi įvairiomis kitų įkeltomis kelionių nuotraukomis ir nejučia pradedi regzti planą kur pabėgti nors ir trumpam šįkart…Pradėjo reklamuoti ir skelbti pigias keliones į Egipto kurortą Tabą.Kažkada viena pažįstama sugundė apie Petrą tada mažai girdėtą miestą  Jordanijoje,kuris užkabino ilgam.Matyt viskam ateina savas laikas ir po keleto pabandymų pakeliauti savarankiškai atėjo eilė ir Jordanijai.Pirmiausia nusipirkom su pažįstama bilietus Kaunas-Ovda-Kaunas užmatę palankias mums kainas ir vėliau nutarėm dėliotis kelionę toliau.Bilietai yra,o kurį kurortą pasirinksim bus galima apsimąstyti ar tai Taba,ar Eilatas,ar Akaba.Pradėjau domėtis kokios kainos į Petrą iš visų miestų,užmačiau vienos moteriškės kelionės programą su įvardinta Wadi rum dykuma,sudomino kas ten gražaus…Pasirodo irgi labai graži ir įdomi Jordanijos dykuma tik kad ją pamatyti jau reikia į Jordaniją vykti bent keletai dienų,pagal kainas ekskursijų nutariau,kad šįkart kelionė bus tik į Jordaniją.Pirma tai šalis apie kurią seniai svajojau ir kur dar nebuvau,antra ten daug įdomių vietovių ir nepakartojamas Petra miestas,trečia-iš ten pigiausios visos ekskursijos.Pradėjau ieškotis įvairios informacijos internete apie šią šalį,išsiklausinėjau įvairių smulkmenų kas keliavo savarankiškai ir pradėjau po truputį dėliotis kelionės programą.Artėjant žiemos šventėms pažįstama pranešė kad jai vykti nebe išeina ir iš tiesų kilo keblumų ką daryti toliau…bilietai yra…atostogas jau turiu…vykti vienai-nebūtų labai įdomu ar visai nebevykti-labai liūdintų kai sugaišta tiek laiko planuojant kelionę ir įdėta tiek pastangų į viską.Nutariau pamėginti užklausti giminaitės,pamačiau kad dar neblogom kainom yra bilietų…ir kai pasakė kad galėtų jungtis labai nudžiugau.Nupirkau bilietus,vėliau parašė vienas vyriškis kad irgi jungiasi prie mūsų,.Na trys jau ir taip neblogai,tikėjomės kad susi bendrausim ir lyg nuomonės sutapo apie viską tad artėjant sausio 21d. pradėjom ruoštis kelionei.Susirašiau su keliais vietiniais kurie užsiima su aprodymu įdomesnių vietovių,kainos mums pasirodė įperkamos ir pranešiau kad mūsų lauktų.Parašiau tikslų skrydžio laiką,primetėm gerą valandikę iki atvykimo iki pasienio ir tikėjomės kad spėsim iki sienos uždarymo susisukti.Susitikom visi Kauno oro uoste,susipažinom ir nusiteikėm įdomioms atostogoms.Nusileidom į Ovda oro uostą truputį pavėlavę,eilė ilgiausia žmonių ir niekas nejuda o mums laikas labai ribotas,turime spėti pereiti pasienį.Šiaip taip išsiprašome į eilės priekį,greitai visi praeiname patikrą ir skubame ieškotis savo užsakyto pervežimo.Kai pamatėm stovintį didelį autobusą ištiko šokas….supratom kad lauks kol visi susirinks iš  mūsų lėktuvo ir kol neužsipildys pilnas tol nepajudės.Pasidomėjom už kiek nuvežtų taxi,pasakė 60eu kainą(mums pervežimas kainavo po 12 dolerių žmogui),tad nutarėm pamėginti nuvykti taupiai.Išsiprašėm kad pirmiausia vairuotojas vežtų mus iki pasienio,o tada visus turistus išvežiotų po Eilatą,pasiskambinęs kažkur gavo leidimą ir nusiraminę laukėm visų susirenkant į autobusą.Iki pasienio judėjom iš tiesų greitai,stengėsi vairuotojas kad spėtume ir prie pasienio Wadi arabą buvom pusvalandis iki uždarymo.Susimokėjom Izraelio išvykimo mokestį 80eu (buvom 3,tai pasakėm kad esam grupė šiaip 30eu žmogui),pasidarėm Jordanijos pasienyje nemokamą vizą (kadangi vykom daugiau nei 3 dienom,jei trumpesniam laikui ji jau kainuoja),gavom lapą kad atsižymėt kad lankysim Petrą ir kad nereikėtų mokėti jokių išvykimo mokesčių,ir 5min iki uždarymo išeiname iš pasienio punkto.Mus pasitinka taxistas Abdula kantriai laukęs mūsų daugiau nei valandą,pervežimas pas jį truputį brangiau bet nutarėm kad geriau ramiai nuvyksim su juo,o be to planavom visas dienas užsisakyti jo pervežimus,galbūt ir patarimų kur kas Akaboj.

Viešbutį išsirinkom per booking.com tik neužsirezervavome,nes susirašę per jų puslapį šeimininkas parašė kad duos kambarius kurie domina su 17% nuolaidą.Mums taip tinka ir pasakome Abdulai kad mus vežtų į Costa Marina viešbutį.Jis kiek toliau nuo centro bet gana naujas su dideliais erdviais kambariais,galima išsinuomoti dviračius ir yra pusryčiai.

Atvykę i vietą pasidedam daiktus,truputį atsipučiam ir einam dairytis po teritoriją. Pasikeičiame truputį dinarų,parsinešam netoliese radę kepamus lavašus,prideda įvairių daržovių prie jų ir nutariam pasidaryti vakarienę savo kambaryje.Be to turim skanių naminių kaimiškų gėrybių,tad gaunasi prabangi vakarienė.Sotūs ir pasiplepėję einam ilsėtis,nuo rytojaus prasideda poilsis prie jūros ir apžvalga Jordanijos įdomybių.Ryte kaip sutarta atvyksta Abdula,paima mus kad nuvežti prie jūros,užsisakome kad padarytų mums pietus ir dar užsukame pasiimti alaus.Nesu šio gėrimo mėgėja bet paragauti galima.Sužinome kad visas tunas ten tik 9 dinarai….gyvenimėlis…pas mus kilogramas kosminėm kainom…Pasistato gan prabangiai savo mašiną Abdula,bet matyt pas juos taip įprasta…

•  Lekiame prie jūros.Pliažiukas turistams už 16km nuo Akabos.Yra ir šalia Akabos bet jau ten pritaikytas tik vietiniams,moterys maudosi ten su rūbais ir turbūt išvydę turistę su bikiniu būtų daug pasipiktinimo ir dėmesio kuris tikrai varžytų.Kaip sakant esant šalyje kur kiti papročiai ir tradicijos reikia visa tai gerbti,nes esame tik svečiai šioje šalyje.Pliažiuke turistų ne tiek ir daug,pagrinde rusai…saulutė nėra kaitri bet pabėgus nuo žiemos mums pats tas.Tuoj išbandome vandens pramogas,užklausiam ar vietiniai tokiu 
• metu maudosi Abdula atsakė kad pagrinde tik rusai,bet vėliau ir pats eina maudytis..

 Kol mėgaujamės saule ir jūra ir laukiam skanių žadėtų pietų,pasiūlo parūkyti kaljano.Nesu mėgėja bet vieną dūmą pabandau,skaniai kvepia obuolių tabakas…Ateina eilė ir žuvies degustacijai,išties labai skaniai buvo paruošta,labai vykę žuvies prieskoniai…tad įtraukėm į sąrašą ką reikės būtinai parsivežti.

Papietavę ir dar šiek tiek pasibuvę pajudame į Akabą,parvykę atsigeriam kavos ir lekiam pavaikštinėti po miesto centrą.Įlendam į vieną kitą parduotuvėlę,bandom pasieit krantine,bet tamsoj ten ne kaži kas.Eidami užmatom kavinukę kur kepa kažkokius rutuliukus falafelius,duoda paragauti…lyg ir skanu…Užsisakom visą porciją kad užkasti,tačiau kai jų daug taip skaniai nebesivalgo.Prie jų duoda įvairių daržovių,bet visos arba labai rūgščios arba sūrokos,ištiesų skiriasi nuo mums įprastų tad visko suvalgyti neįmanoma…Dar gauname arbatos ir pasisotinę skubame į savo viežbutuką kad pasiskanaut rūkytomis naminėmis gėrybėmis… 

 Grįžtam į viežbutuką,ilsimės ir nusiteikiam kad nuo rytojaus mes pradėsim matyti tą Jordaniją dėl kurios visi vyksta.Ryte atsikeliam,papusryčiaujam ir laukiam pasirodant Abdulos kad pamatyti nuostabiąją Wadi rum dykumą.Abdula atvyksta truputį nepailsėjęs po pasilinksminimų su rusų turistėmis,dar ir sloguodamas po maudynių,bet veža…Už miesto prasideda kalnuotos vietovės,netrukus privažiuojame nuorodą į Wadi rum,sustojame kaimelyje kur mūsų laukia  beduinas su džipu.Abdula palieka savo mašiną,užsipila džipas degalų ir visi pajudam dairytis grožybių.Iš tiesų įsukus į dykumą pasitinka nuostabios rožinės oranžinės dykumos spalvos,kalnuoti peizažai ir vaizdai nuo kurių norisi sušukti „wau”.

 Visą dieną važinėjomės po dykumą,apžiūrėjom įvairias įdomesnes vietas,prasiėjom kanjonu,palaipiojom kalnų tiltais,apžiūrėjom kupranugarių girdyklą,leidomės nuo stačių smėlynų žemyn,džiaugėmės kaip maži vaikai smėliu ir grožėjomės dykumų peizažu ir palydėjom saulutę…

  Po pasivažinėjimų atvykom į stovyklą kur turėjo būti ruošiama vakarienė ir kur nakvoti į dykumą atvyksta kiti turistai.Tarp jų sutikome ir vieną lietuvaitę,išsikalbėjus pasirodė kad turim bendrų pažįstamų,papasakojo apie savo kelionę,ji keliavo truputį su nuotykiais ir ne visai dėkingu metu…Jos pirmas ir reik tikėtis vienintelis raynair skrydis buvo su apmokestinamu bagažu į Izraelį,brangiai gavosi pervežimas iš Ovdos oro uosto ir nakvynė dykumoj kažkodėl gavosi brangiau nei kitiems.Dar buvo turistų iš Slovakijos,iš Kalifornijos ir keletą iš kitų šalių.Vakarais dykumoj šalta tai pasišildėm visi prie laužo,persimetėm keletą žodžių su vienu kitu ir laukėm kol pakvies į bendrą palapinę ragauti vakarienės.

 Kažkas įspūdingo nebuvo,bet vis egzotiškai paruoštas maistas smėlyje.Po vakarienės visų laukė muzika ir dainos bendroje palapinėje.Įsisupom i storus šiltus pledus…Sau pasigriebiau tokį kad vos atsivilkau,draugams buvo juoko kad būsiu kilimą atsitempus…Pavaišino visus beduiniška arbata ir kai nutarėm kad mums atrakcijų šiam vakarui gana,išsiruošiam į Akabą.

  Mūsų Abdula dar sugebėjo pamiršti kur pasiliko savo mašiną,tai teko pasisukinėti kaimelio gatvėmis kol susirado…Sušokame visi ir lekiame ilsėtis,nes ryt laukia dar įspūdingesnė diena į Petrą-miestą kuris seniai buvo svajonių sąraše.Ryte papusryčiaujam ir judame į Petrą.

 Vykstame kalnuotom vietovėm ir už poros valandų pasiekiame Petros miestą.Atvykstame į savo viežbutuką,pasidedame daiktus ir lekiame žiūrėti vieno iš pasaulio stebuklų Petros miesto.

 Oras pasitaikė nuostabus,tai malonumas buvo vaikštinėti po Petros miestą-muziejų.Draugai buvo lapkritį tai nugąsdino kad buvo šalta,o mes vykom sausio antroje pusėje…gąsdino nežinia kaip bus tokiu metu ten…Miestas įsikūręs kalnuotoje vietovėje ir oras toje dalyje šalies yra vėsesnis nei Akaboj.Pirmom dienom buvom susidėlioję planą kaip keliausim ir ką žiūrėsim,Abdula bandė įkalbėt keist,nes nuo vidurio savaitės turėjo prasidėt lietingi orai,bet kadangi buvom užsisakę viešbučius ir niekas būtų nebegražinę pinigų mums nusprendėm laikytis savo plano,gražiausią dieną skirti Petrai.

Truputis istorijos apie šį miestą….

 Rausvas lyg rožė ir senas Petros miestas buvo Nabatėjų karalystės ir Romos imperijai priklausiusios Arabijos provincijos sostinė. Jis įsikūręs teritorijos, kadaise vadintos Transjordanija, pietuose. Tūnodamas kitapus Um el-Bijardos, šis miestas buvo sunkiai pasiekiamas, tačiau tokia geografinė padėtis leido tapti klestinčiu karavanų ir prekybos centru. Pro Petrą driekėsi Karalių kelias, jungiantis su Raudonąja jūra. Kiti keliai siejo miestą su Arabija, Tarpupiu (Mesopotamija) ir Viduržemio jūra. Senasis miestas glaudėsi prie kalnų grandinių.

Kalnuose nabatiečiai pastatė šventyklų dievams garbinti, pavyzdžiui, Dušarą ir Alatą. Petroje buvo maldos namų (vienuolynų), turgaviečių, du amfitaetrai, daugybė tiesiog uolose iškaltų kapaviečių ir kt. Į gyvenamąją miesto dalį buvo galima įžengti tik iš rytų, išdžiūvusios Siko upės vaga. Kadaise šios upės vandenys akveduku buvo nukreipti į miestą.

Vienas geriausiai išsilaikiusių, į Siką atgręžtų pastatų – kapavietė, vadinama al Kaznė (iždas, lobynas). Pastato fasadas yra 40 m aukščio ir 26 m pločio, visas iškaltas iš uolos ir padalintas į du aukštus. Apatinio centras – portikas (atviras prieangis su kolonomis) su šešetu kolonų, iš kurių keturios stiebiasi abipus įeigos laiptelių. Tikromis kolonomis galima vadinti tik dvi vidurines (kairioji pastatyta iš naujo). Kitos keturios iš uolos išsikiša tik per tris ketvirtadalius savo skersmens.

Abipus portiko matoma po labai nudilusią reljefinę skulptūrą – priešais žirgą stovintį vyriškį su apsiaustu. Frontoną puošia voliutos (ritinėlio formos ornamentai) – tai helenų meno įtaka. Architravo kampuose matomi du akroterijai – kačių šeimos gyvūnai. Viršutinį fasado aukštą sudaro trys atskiros dalys. Centre esantį apskritą architektūros elementą (tolosą) dengia kūgio formos stogas, o šį vainikuoja urna. Vienoje ir kitoje jo pusėje yra po dviejų kolonų remiamą pusfrontinį – iš uolos iškaltą tik trys ketvirtadaliai kraštinių kolonų skersmens, kitas galima vadinti puskolonėmis, nes iš akmens išskobta tik pusė jų skersmens. Centrinė toloso skulptūra – kairėje rankoje gausybės ragą laikanti moteris. Iš įeigos vestibiulio patenkame į du šoninius kambarius. Į juos įžengiama pro aukštus, negiliais reljefais papuoštus portalus, o pakilus laiptais atsiduriama centrinėje patalpoje, kurios sienoje išskobtos laidojimo nišos.

Vakarų pasauliui Petrą 1812 m. surado šveicaras Johann Ludwig Burckhardt. 1985 m. Petra įtraukta į UNESCO

Iš tiesų nuostabus jausmas apima,visur švaru…sėdi žmogeliai su šluotelėm ir prižiūri tvarką,jautiesi lyg būtum svečias kažkieno namuose….Užmatom grupę einančią su rusakalbiu gidu,prisijungiam kad paklausyti ką pasakoja.Pasirodo yra vieta skirta porų santuokos užtvirtinimui,yra vietų kur ištiesų kalnų figūros kažką primena…žuvį,dramblį ar dainuojančią Alą Pugačiovą…

 Prisiminimai apima ir apie filmus Indiano Džonso nuotykius,ypač kai prajoja pro šalį vietiniai su arkliais…Pralekia ir karietos siūlytojų jomis nusigauti iki pradžios į kanjoną.Iš tiesų neilgai ir vežtų,o pasieiti yra malonumas…eini…dairaisi į gražius vaizdus ir nejučia nusikeli į senovę…Pradedi galvoti koks turėjo būti gyvenimas čia,kokiomis gėrybėmis prekiaudavo,kaip galėjo būti apsirengę turtintieji to meto ir panašiai…Taip bemąstant nejučia priartėji prie įspūdingojo Petros miesto fasado…Nesitiki kad visą šį grožį skaptavo uoloje iš viršaus į apačią ir kiek turėjo būti įdėta darbo į tai,kad turėjo sugalvoti kaip sulaikyti vandenį nuo viršaus ir kad visą šį miestą neužsemtų lietaus potvyniai…

 Taip besigrožint ir stebint aplinką iš apmąstymų į realybę nukelia priėjęs vietinis su pasiūlymu užkopti ir pamatyti gražųjį fasadą nuo viršaus.Kadangi laiko iki uždarymo turim sočiai,pasiūlymu susigundom…be to tas 10 dinarų susimest trims nėra daug.Vaikinukas mitriai mus pradeda vesti aukštyn,pasirodo nėra taip lengva kopti…bet ko nepadarysi dėl gražių vaizdų…Paima iš manęs foto aparatą kad būtų lipti lengviau,nuginu blogas mintis toliau…nesinorėtų kad pabėgtų…

 Bet viskas puiku,dar padaro gražių ir įdomių nuotraukų ir tikslą pasiekiam…Ištiesų įspūdinga,visi atrodo iš viršaus lyg skruzdėliukai…Prisėdam pasiplepėt su beduinais…juk skubėt niekur nereikia tad mėgaujamės gražiu vaizdu.Pradedam juokaut gal likti čia ilgam,nes tarp beduinų yra nevedusių…pradedam kurt verslo planą kaip uždirbti iš kitų turistų…kelią iki čia jau žinom…Ištiesų juokai juokais bet toks gyvenimas ne mums ir visur gerai kur mūsų nėra.Sėdėti galima būtų iki vakaro,bet turim Petrai tik vieną dieną ir dar yra kur pavaikštinėti…apėjom kol kas tik nedidelę jos dalelę…

Ištiesų būtų ką veikt atvykus ir keletai dienelių,pasiimi su savim užkandėlių ir vaikštinėk sau kur nori,pas beduinus visada galima nusipirkti arbatos ir prisėdus atsigerti.Trečiadieniais organizuojama vakarinė ekskursija į Petrą sutemus,kainuoja 17 dinarų.Iš pradžių galvojome ir mes,tačiau kai tiek prisikopinėjom vakare dingo noras.O be to kas buvo (olandų šeimyna su kuriais susipažinom),vėliau sužinojom kad liko nusivylę…tad spręsti kiekvienam verta ar ne…

 Pailsėję judame žemyn…vėl pereiname tiltelį iš lentų…po truputį leidžiamės žemyn…Kopti buvo paprasčiau,bet vaikinukas mus palydi iki pat apačios,parodo dar kad jų raudonąjį uolienų smėlį galima naudoti kaip pudrą norint paryškint skruostikaulius…Turbūt ir naudojamas jis ”Egipto pudra” vadinamai…

 Prie fasado jau yra pavėsis,tad judame ieškotis kur būtų saulėta vietelė…Pastebime kad ištiesų gana dailūs jordaniečiai vyrai…mėlynakių neužmačiau kažkaip,bet primenančių Džonį Depą iš ”Karibų piratai” ištiesų buvo…tik visi labai daug rūko pastebėjome…

 Einant toliau užmatome daug olų ir nutariam pakilti iki jų.Ištiesų labai gražu jose kai visos išmargintos lyg marmuras įvairiais žemės atspalviais….Taip besigrožint atrandam gan jaukią vietelę su gražiu vaizdu ir nutariam užkrimsti tuo ką turim.

Greitai sukomės iš viešbučio ir pamiršom pasiimti rimtesnio maisto…išsitraukėm sausainukų,šokolado,atradom kad turim dar alaus ir stipresnio gėrimo…Kaip sakant iš bado nemirsim,bet ir ilgai nepratemptume…Taip besėdint mus užmato vietiniai ir užkopia su asilais pas mus…Ir vėl prasideda linksmos atrakcijos ir pajuokavimai apie šį bei tą,pavaišiname tekila ir taip atrandam ”naujus gidus” kad aprodytų kur turistai mažai vaikšto…

 Po truputį judame toliau…stebėdami vietinių gyvenimą ir stabtelėdami prie vieno kito suvenyro…

 Pasiūlo mums kilti į viršų kur galima pamatyti miestelio panoramą ir jų būstus…mes sutinkam….dar turim porą valandikių iki uždarymo…Užmatom besiganančią ožkų bandą ir mums tikra atrakcija pasidžiaugti jomis,o ypač nedidukais ožkiukais…Apima prisiminimai apie kaimišką gyvenimą…ypač to trūksta kai gyvenu mieste…Vaikystė visa prabėgus pas senelius kaime…Kaip tai buvo seniai ir kas likę tik prisiminimuose…Netrukus tuos prisiminus išblaško iš kažkur atsiradę vaikai ir nugina juos su visomis ožkomis…Belieka grįžti į realybę ir mėgautis toliau vaizdais…

 Baigiasi musų tekila ir nebeįdomūs pasidarom ir mes,tad belieka dar šiek tiek pasidžiaugti vaizdais ir po truputį judėt link išėjimo…

 Palikę visą gražųjį miestą išsikviečiame viešbučio šeimininką mus paimti ir pamatome kad su mumis vyksta kartu olandų šeimyna,kuri gyveno tam pačiam viešbutyje Akaboje ir dabar pasirodo irgi nakvoja ten kur ir mes.Iš jų sužinome kad jie žada vakare vykti žiūrėti vakarinę ekskursiją,o mums jau gana visko…Norisi greičiau nusigaut į savo kambariuką ir ilsėtis po dienos atrakcijų…Parvykę apžiūrim savo kambarį,atsipučiam ir einam kur nors netoliese užkąsti…Atrandam netoliese kepamą vištieną ir nutariam kad vakarienei tiks…bet pasitaiko kažkokia sausa ir tokia vakariene per daug nesidžiaugiam..

 Pasigrožim pro langą naktiniu Petros gyvenimu ir einame ilsėtis,nes ryt laukia kelionė prie Negyvosios jūros…