Nutarėm pakeliauti po Indiją – pažiūrėti, ko gi ten mūsų visos Žvaigždės ir ne tik, keliauja.
Taigi nusileidom į Delio oro uostą. kaip visi ir raso pripuola taksistu ir taip toliau, kad šito išvengti, buvau radęs internete Backpackerių (te atleidžia kalbininkai) mažo biudžeto svečių namus. Taigi kaip ir visi miestai, taip ir Delis turi tokį ,,backpackerių” rajoną. Delyje jis vadinamas Paharganj. O pagrindinė gatvė jame – main bazar. Na jei mokate anglų ir rusų kalbas, kažkas panašaus į – pagrindinį turgų, iš tiesų taip ir yra: dieną gatvė virsta prekybos alėja. Kaina nuo oro uosto iki Main bazar, su Rikša (mopedu važiuojantis taksi namukas) 🙂 yra apie 200 rupijų, tačiau galit užsisakyti, kad jus pasitiktų su lentele ir atveštų į viešbutį, kainos surašytos puslapyje. Tikrai nebloga skylė, skanus maistas, gan neblogas aptarnavimaas. Nuoroda: www.smyleinn.com.
Nepasakosiu kaip apsiginti nuo prekeivių ar plačiai apie pačią Indiją. Tiesiog – keleta patarimų ir keleta komentarų.
Nepamirškit paragauti vietinio maisto, jis tikrai aštrus, o jei paleis pilvą – visad yra antibijotikų, kurie padės užmušti blogąją bakteriją.
Keliauti galima keliais būdais. Indijoje berods populiariausias yra – traukiniai. Yra dvi kvotos, vietiniams ir turistams, jei sako kad nėra vietų turistų klasėje, duokit 10 lt kyš į (pakisa) ir paklauskit apie vietinę kvotą. Arba dar yra waitlistas, tačiau sumokėjus papildomai apie 20 lt gali gauti garantuotą TATKAL (taip vadinasi) bilietą. Aišku teks priprasti prie visokiausių trugdžių: vaikų (kartais vaikai bus su nukapotomis galūnėmis, kartais tiesiog į kitą pusę nulaužtais pirštais) ir šiaip žmonių su negalia prašančių pinigų, vietinių spjaudymo pro langą riaugėjimų ir t.t.
Jei teks būti Varanasyje, patarčiau su rikša susitarti, kad jus nuveštų į rajoną kuris vadinasi MEHR GHAT, o ten ieškokit PUJA guesthouse, nuo traukinių stoties kainuoja apie 70 rupijų, nors tai priklauso nuo derybos meno. Pats Varanasis pilnas turistų, bet būtent tokių, kurie ieško savęs arba tiesiog nori pigiai nusipirkti žolės ir su vietiniais holymanais (pusė iš jų nėra tikri) rūkyti žolę šalia Gango upės. Plius į Varanasį atvažiuoja žmonės numirti, tad yra tokių gan įdomių viešbučių, kuriuose gyvena žmonės atvykę numirti. Fotografuoti deginimo ceremonijos negalima, nebent duotum (paaukotum) 20lt tada jau viskas OK. Na, manau suprantat kokia komercija yra daroma iš visko.
Iš Varanasio nutarėm keliauti i Goa. Tai Pietų žemė Indijoje, su Arabų jūros pakrante 🙂
Šilta, smėliukas, jūra ir daugybė rusų. Tiesa, kotedžiukas kainuoja apie 400 rupijų (čia su tv ir aircon). Na bent jau COLVA paplūdimyje, jame ramu ir nėra tiek turistų, o kaina nuo traukinių stoties apie 50 rupijų žmogui, jei samdysitės motociklą. Būtent Goa yra turistų pamėgta Indijos vietovė. Pagal sezoną, pasiskirsto ir pramogos, nuo techno tūsų, iki kavinių pilnų ,,egzotiskųjų” rusų. Mat jei tu turtingesnis rusas, keliauji ne į Turkiją, o į Indiją 🙂 ))
Manau, daug ką parašyti apie Indiją neturiu, mat lietuvių ši žemė tiek apkeliauta, tarsi Turkija, tad šis pasakojimas šia vieta ir užsibaigia. Turit klausymų – klauskite: [email protected]
Nuotraukos: fotki.com/cabin8crew/
Labai puikūs įspūdžiai. Taip lengvai ir maloniai susiskaitė…
O jau Sacharos nuotraukų grožis. Esu buvusi Tunise, kur kupranugariais vykome Sacharos dykuma į oazę, bet Maroke ši dykuma atrodo daug įspūdingesnė (bent jau nuotraukose). Ir pasakojimas labai maloniai parašytas. Jaučiasi, kad keliavusieji puikiai leido laiką. Turbūt todėl ir paskaityti jūsų nuotykius buvo labai labai įdomu.
Ačiū
Taip, dykuma Tunise mane irgi labai nuvylė. Buvau prie Dūzo – su Maroku nepalyginama…