Talinas-Stokholmas-Helsinkis, naujametinis Baltijos kruizas

Kadangi artėja gražiausios metų šventės, bus nemažai laisvų dienų, ne vienas tikrai planuosis kelionę, todėl noriu pasidalinti savo pernai metų patirtimi. 2018.12.29 – 2019.01.01 su šeima vykau į Naujametinę kelionę Talinas-Helsinkis-Stokholmas su kelionių agentūra „Grūda“. Mes daug keliaujame, yra buvę visko, bet ši kelionė nuvylė labai. Neigiamų atsiliepimų agentūra neviešina, todėl mano įspūdžiai gal apsaugos nuo nusivylimo kitus, žmonės žinos, ko galima lauktiJ.

 Pradėsiu nuo smulkmenų. Tai tikrai yra neesminės smulkmenos, ir gal čia tik mums taip atrodė, gal kitiems kaip tik patiko. Bet kadangi jau pasakoju, tai surašysiu viską. Taline, po apžvalginės ekskursijos, mes turėjome beveik 4 valandas laisvo laiko. Kelionės programoje galima buvo apie tai informuoti, tuomet namuose padarytume namų darbus ir susiplanuotume, kaip ir kur tą laiką praleisti. Dabar mes vienoje kavinėje pavalgėme, kitoje – vėl pavalgėme, apsukome kelis ratus mugėje, išgėrėme karšto vyno, apžiūrėjome suvenyrų parduotuves, ir vis tiek, dar likus visai valandai, grįžome į autobusą. Kartu su susirinkusia vos ne visa grupe, beveik valandą dar sėdėjome autobuse ir laukėme, kol mus nuveš į viešbutį kažkur miesto pakraštyje. Talinas yra nuostabus miestas, bet žiemos oras daro savo, drėgna, šalta ir pusę dienos lauke neišbūsi. Dabar jau turiu su kuo palyginti ir žinau, kad galima suplanuoti viską ir kitaip, kai tikrai rūpinamasi savo turistais. Vasarą dviese su sūnumi vykome į Sankt Peterburgą su „Makaliaus“ agentūra. Lygiai taip pat atvykome į Taliną, iš karto mus apgyvendino viešbutyje pačiame miesto centre, senamiesčio širdyje, ir kiekvienas galėjo savo dieną planuotis pats: kas norėjo, vyko su gide į ekskursiją, kiti patys atradinėjo miestą, mes su sūnumi važiavome į jūrų muziejų Lennusadam. Šimtas balų Makaliui už Taliną ir apskritai už visą kelionę.

 O su „Grūda“ analogiškai buvo ir Helsinkyje, buvo apie 3 valandos laisvo laiko. Tiesa, vadovė siūlė tą laiką praleisti jūrų muziejuje. Mes būtume ėję su malonumu, bet triukšmingiausia grupės dalis (apie tai vėliau), nusprendė, kad nereikia to muziejaus. Ir vėl beveik valandą laukėme autobuse; ir tikrai tokie buvome ne mes vieni. Gal vis tik galima būtų įvertinti žiemos orą, informuoti programos aprašyme arba sudėlioti programą taip, kad būtų ką veikti tuo metu.   

 Kiekvienas, rinkdamasis kur keliauti, turi kažkokius svarbiausius lūkesčius, kodėl renkasi vieną ar kitą kelionę. Kažkas gal labiausiai norėjo pamatyti tuos tris miestus. Mes Taline ir Stokholme jau esame buvę. Šį kartą mūsų pasirinkimą nulėmė programoje labai gražiai aprašytas naujametinis šėlsmas laive, didysis šou, virtuvės šefas, užburiantis savo patiekalais, kapitonas, vaišinantis šampanu, koncertai, žaidimai ir pan. Labai norėjome ypatingos šventės. Kaip buvo tikrovėje: nebuvo jokio šou, nei didžiojo, nei mažojo, jokios programos, tik diskoteka; buvo eilinė vakarienė, niekuo nesiskirianti nuo 12.30 d. vakarienės, nebuvo net gi paprasčiausio šventinio torto, be ko aš neįsivaizduoju naujametinės nakties. Tikrai nesakau, kad maistas buvo neskanus, bet ir nesakysiu, kad buvo super skanus, tiesiog – eilinė vakarienė, visko užteko, alkanas niekas neliko. Bet kur šventė, kur tas šefas, kuris turėjo užburti? Juk taip nesudėtinga buvo tą šventinę nuotaiką sukurti net gi be jokių papildomų investicijų: tiesiog einančius vakarieniauti galėjo pasitikti išsirikiavusi laivo/virtuvės komanda, galėjo būti įnešamas tas pats nelaimingas tortas ir t.t. Gal ką praleidau, bet ir kapitono, vaišinančio šampanu, taip pat nemačiau. Šampanas buvo, bet aš jį pati nusipirkauJ.

 Tai irgi nebuvo jokia tragedija, bet kam taip pagrąžinti (nesakysiu-meluoti) kelionių aprašymus? Na, suviliojo vieną kartą, bet tuo tris klientus prarado. Nežinau, kas turėtų atsitikti, kad dar kada nors vykčiau su „Grūda“. Nes toliau jau pasakosiu, kas man iš tikrųjų buvo didžiausias kelionės košmaras. Mes su vyru net sugalvojome posakį, kuriuo nuo šiol reikšime savo emocijas, kai kas nors sunervins, nepasiseks ar pan.: kad  tave kur grūda….

 Autobuse buvo 12 Jų, 6 poros. Nenoriu įžeidinėti, bet negaliu ir žmonėmis vadinti, todėl lai būna tiesiog Jie. Ir mums teko nelaimė šalia sėdėti. Visą laiką, kiek mes jo praleidome autobuse, buvo girtuokliaujama. Beje, tai taip pat įdomus patyrimas, nes niekada gyvenime nesu mačiusi, kad moteriškos giminės atstovė, užsivertusi tiesiai iš butelio gertų degtinę. Buvo neįmanoma praeiti per ant grindų besivoliojančius butelius, batus, šiukšles, maisto atliekas. Buvo intensyviai naudojamasi tualetu, todėl autobuse dvokė. Bet baisiausia – tai šlykštūs rusiški keiksmažodžiai, kurie, ypač grįžtant namo, liejosi beveik be sustojimo. O autobuse buvo ir vaikų. Tik aš ir mano vyras, – vieninteliai, kurie bandėme juos tramdyti. Visi kiti keleiviai tylėjo. Gal tai irgi kai ką pasako apie žmones, bet iš kitos pusės – ne keleiviai turėjo suvaldyti padėtį. Buvo autobuso šeimininkai, kurių pareiga, bent kaip aš įsivaizduoju, – užtikrinti tvarką ir saugumą. Pagaliau numatyta ir administracinė atsakomybė už girtavimą ir plūdimąsi viešose vietose. Autobuse visą kelionės laiką vyko psichologinis smurtas ir nei vadovė, nei vairuotojai net nepabandė jo sustabdyti, nebuvo pasakytas nė vienas drausminantis žodis. Vadovė buvo labai mielas žmogus, tikrai rūpestinga, daug žinanti ir kitomis sąlygomis būtų puiki vadovė. Bet ekstremalioms situacijoms ji nepasiruošusi ir akivaizdu, kad tiesiog norėjo kažkaip pratylėti, iškentėti, na o turistai – irgi kaip nors iškentės. Ar tokia yra organizacijos pozicija ir vadovė tik vykdė nurodymus? Tuomet gal reikėtų kelionės aprašyme įrašyti perspėjimą, kad „vykstant į naujametines keliones, gali būti girtaujama“. Tada nekils nesusipratimų, kam tai nepriimtina, tikrai tokios kelionės nesirinks.

 Dar norėtųsi žinoti, kokia logika vadovaujantis buvo suplanuotas grįžimas atgal. Yra tiesioginis keltas iš Stokholmo į Taliną. Mes iš Stokholmo atplaukėme į Helsinkį. Valandą laiko sėdėjome autobuse (nes nebuvo kur eiti, sausio  1d., viskas uždarytas, lyja, drėgna, šalta), dvi valandas sėdėjome terminale, paskui dar dvi valandas plaukėme. Ir po tokio prasmingo laiko leidimo, Taline atsidūrėme tik 15.30 val.! Kai jau galėjome būti pralėkę pusę Latvijos. Turėtų būti kažkoks loginis paaiškinimas visame šitame nelogiškume, bet aš nesugebu jo sugalvoti.

Mes namie buvome jau sausio 2 d. 01.30 val. Kelionės programoje buvo parašyta „grįžimas vakare“. Kelionių  agentūros naudoja tokias sąvokas: planuojamas grįžimo iš kelionės laikas: „vakare“ – 18:00-22:00; „vėlai vakare“ – 22:00-00:00; „naktį“ – 00:00-04:00.

Jei būtume turėje teisingą informaciją, kad grįšime taip vėlai naktį, sausio 2 d. būtume pasiėmę atostogas. Dabar neišsimiegojusiems, pavargusiems ir piktiems teko eiti į darbą.  

Beveik metai prabėgo, o tas slogus įspūdis išliko, net nupurto, prisiminus. Palinkėčiau „Grūdai“ vykdant savo misijas ir vizijas, retkarčiais pagalvoti ir apie tuos, kurie renkasi jų keliones.