Su M susitikome Silainiu Maximoje. Prisipirke maisto ir gurksnodami aluti zingsniavome link autostrados. Netrukus isipraseme i kitu autostoperiu sustabdyta automobili ir riedejome iki Via Balticos kelio. Vairuotojas pasitaike nekalbus, todel maloniai pasisnekuciavome su prie juros vaziuojancia porele, kurie beje, visai neseniai buvo Stokholme. Neilgai pastovejus ypac avaringoje Via Balticos kelio atkarpoje uz Babtu, susistabdeme vaikinuka, kuris vaziavo i Birzus ir po geros valandos mus isleido prie Neste degalines visai salia sienos. Cia mes pastrigome. Stovejom ilgiau nei valanda. Ir tada, nujausdamas, kad taip atsitiks, savo draugui M susaukiau ”sitas sustos” ir entuziastingai istiesiau nyksti. Sucype ruso, irenginejancio teniso kortus Lietuvoje, mikroautobusiuko padangos ir as jau sedejau uz jo nugaros ant kibiru,maisu ir kitokio turto. Pametejes mus iki Rygos, rusas mestelejo fraze, kad cia ne jam turim dekoti, o Dievui, kuris ji mums atsiunte padeti.
Po Ryga vaikscioti laiko jau nebuvo. Nuvaziavom tiesiai i oro uosta. O ten tikrinant musu daiktus, paaiskejo, kad M kuprineje esanti palapine, kuri turejo mus saugoti nuo lietaus Svedijos miskuose, turi per daug gelezies ir jos veztis negalime. Laiko nebuvo daug, todel M palapine tiesiog imete i krumus prie oro uosto, tikedamasis rasti ja sugryzus.
Nuskridome.
Kadangi metas buvo vienas is sviesiausiu metuose, nuskride apie puse 12 atsidureme dar nevisiskai sutemusioje aplinkoje ir vietoj to, kaip buvome suplanave pirma nakti miegoti oro uoste, nutranzinome i Nyciopinga, miesteli uz gal kokiu 7 km nuo oro uosto. Sutemo. Zmoniu nedaug, o policijos nesveikai. Vienu metu galima matyti net 4 policijos ekipazus. Jie zuja visur aplinkui, net nemalonu. Jau noretusi pailseti, gaila, kad palapine teko palikti Rygoje. Bet del to labai nepergyvenam ir iseje is miestelio, salia autostrados susirandame patogia vieta miskelyje ant kalvos, akmenuota, taciau apaugusia samanelem. Bus patogu. Lendame i miegmaisius ir jau miegosim, bet staiga pradeda plaupti lietus. Jauciu,kaip slampa miegmaisis. Uzsiklojame calafaniniu apsiaustu ir ignoruodami lietu uzmiegame. Pabundu po geros valandos, visas slapias. Staigiai prizadinu M ir besikeikdamas kartu su juo sprunku is misko. Iseiname i autostada. Lietus pila, net pilka. Tolumoje matau tilta ir mesteliu ideja, eiti iki jo ir po juo pasislepti nuo lietaus. Nueiname. Nors 3 valanda nakties, jau svinta ir po tiltu nusprendziame kaip kokie ruoniai pastabdyti masinas. Pravaziuoja dvi, net nepristabdydamos, o trecia mazina greiti, stoja ir ant jos stogo suziba raudona ir melyna svytureliu sviesos. Policija. Tenka aiskinti, ka mes cia darome. Policininkai nuveja mus nuo kelio ir pasiulo stabdyti isvaziavime is miestelio. Taip ir padarome, taciau ne visai taip kaip jie noretu. Atsistojame taip vadinamame petyje ir stabdome, tie patys policininkai vaziuodami i kita puse, vel isijungia svyturelius ir moja ranka, kad dingtume is autostrados prieigu. Pasitraukiame, ir kadangi is miestelio masinu nulis, nusprendziam pasivaiksciot po miesteli. Lietus liovesi. Austa naujas rytas. Kadangi savaitgalis, dar vienas kitas siautejantis jaunuolis isejes is baro susmezuoja musu akiratyje. Kazkur pravaziuoja sunkvezimis su i jo priekaba ikelta lengvaja masina, pro kurios duris rekia, klykia vaikinas dauzydamas i masinos dureles. Vos pries kelias minutes pro sia vieta pravaziavo policija, o po dvieju minuciu ji vel pravaziuos, taciau vistiek kazkokiu stebuklingu budu, vietiniai randa momenta, kada galima siauteti.
Gal kokia sesta valanda ryto vel stojam prie miestelio isvaziavimo. Stabdom. Masinu dar nedaug. Sestadienis. Po geros valandos sustoja malonus zmogelis ir pameteja mus iki degalines pusiaukeleje tarp Nykopingo ir Stokholmo. Ilinde i degalines tulika, issitraukiam rusiska spirale ir uzsikaiciam karsto gerimo. Nekaista, srove per silpna. Velnias, negerai. Tada nusiperkam skardine alaus uz gal kokius 5 lt ir pasidalindami ismaukiam. Tulike veikes vejelis rankoms dziovinti puikiai isdziovina musu miegmaisius, drabuzius ir M batus, kol kitas is musu kalbino i degaline uzsukusius svedus. Po kokios valandos vienas svedas sutiko mus pameteti iki Stokholmo. Puiku. Sedam, vaziuojam. Po keliu minuciu mus lenkia kazkokia masina, o pro jos langus mojuoja kazkokia chebra. Ko jie cia nori? Ai tiesa, musu vairuotojas pamirso uzdaryti bagazines dureles ir vaziuoja su atidarytom. Neaisku jis kazka pamete ar ne, bet labia stipriai susinervino.
Atvaziavom i Stokholmo priemiesti. Sokam i Metro ir mes jau miesto centre. Apeinam visas Stokholmo idomybes. Prisifotkinam prie Karaliaus rumu. Fainai ir oras pagaliau nuostabus. Saule islindo. Netgi silta. Isnarse visa centra atejom i prieplauka. Ten vyko kazkokios regatos aplink pasauli vieno is etapu sutiktuves. Viena moteriske netgi dave kupona, kad galetume nueiti ir nemokamai paziureti kazkoki reklamini klipa apie sias varzybas, kazkokiame pripuciamame kino teatre, (panasiame kaip Kaune sokineja vaikai Vytauto parke).
Einant krantine visiskai atsitiktinai pamaciau viena jachta su Lietuvos veliava. Zvilgtelejes i borta pamaciau taip daznai per tv akcentuojama sios jachtos pavadinima “Ambersail”. Ant krantines musu tautieciu gyvenanciu uzsienyje didelis burys dziugiai sveikina atplaukusus. Prisifotkinam prie “Ambersail’o” ir toliau slankiojam Stokholmo gatvemis. Man kyla didelis noras aplankyti Vaza muzieju su didziuliu laivu ir nors bilietas kainuoja net 90 kronu visgi prikalbinu eiti ir M. Nesunkiai buciau praslinkes ir uz studentiska kaina, nes uz manes bilieta pirke kitatauciai kasininkei pasakojo, kad pamirso pazymejimus ir visokiais budais ja ikalbinejo ileisti juos su nuolaida – atrodo tai pavyko.
Muziejuje galima is visu pusiu apziureti nepaprastai gerai isilaikiusi Vaza dinastijos laiva, netgi uzkopti ar uzvaziuoti liftu i ketvirta auksta ir paziureti i laiva is virsaus. Apacioje dar kelios ekspozicijos. Prisifotkinam, bet M sis muziejus didelio ispudzio nepadaro ir jis gal net kiek nusimena, kad I ji ejo.
Isoke i metro nulekiam apsipirkti. Apsilankome prekybos centre Stokholmo priemiestyje pasiemam pigaus alaus gal uz pusantro lito ir priduodam isgerto alaus skardines i prekybcentryje veikianti supirkimo aparata. Taip pagaliau pamatau kaip atrodo tikra Svedijos krona, nes iki tol atsiskaitinejau debetine kortele. Ant zolytes isgeriam aluti, pailsim. Nusprendziam sekancia nakti nakvoti Arlanda oro uoste ir nusipirke metro ir priemiestiniu traukiniu dienos bilieta susiruosiam i Arlanda, taciau susivelinam ir nesuspejam i paskutini traukini. Gana jauki traukiniu stotis. Joje ir pasiliekame. Gana patogiai uzmiegame.
Antra valanda nakties pajauciu kaip mane zadina traukiniu stoties apsaugos darbuotojas. Stotis uzsidaro ir mes su M atsiduriame naktineje Stokholmo gatveje. Kadangi turim metro nuolatini, pora valandu pasivezinam ivairiais marsrutais ir paryciui dar karteli vaikstinejam po dar nematytas Stokholmo senamiescio vietas.
Apie 5 ryto pirmasis traukinys is Stokholmo i Sodertalje. Tuscias, su patogiomis tryju sedyniu eilemis. Vos tik atsigule ant sedyniu, is karto uzmiegam. Pabundu. Sodertalje priemiestis isgirstu sakant stoteliu praneseja. Zadinu M. Laikas lipt, saukiu jam. Taciau M man atsako, kad mes lipsim Sodertalje centre ir durys uzsidaro. Taciau traukinys pajuda i priesinga puse. Pasirodo mes jau buvome Sodertalje centre ir pramiegojome visa ta laika, kol traukinys stovejo paskutineje stoteleje. Islipame sekancioje stoteleje ir sulauke sekancio traukinio nuvaziuojam i Sodertalje. Labai mazas miestukas. Tvarkingas. Nusipirke pigiausiu sausainiu ir gerimo, lietuvisku geriausiu produktu kainomis, sedom i kita traukini ir nuvaziavom i Gnesta, dar mazeni kaimeli is kurio lieka vos 41 km iki Nykopingo. Atsistojam tranzuoti ir gana greitai mums sustoja moteriske, kuri rodydama mums arklius ir karves, kaip didziausia egzotika, paveza apie 20 km. Ilgai nereikia laukti ir kitos masinos ir i baliu vaziuojanti gimine su mikroautobusiuku mus nuveza i Nyciopinga. Dar siek tiek pavaiksciojam po miesteli, pagulim ant zolytes ir patraukiam link oro uosto, nes vakare isskrenda musu lektuvas. Pakeleje susistabdom kieteka, kuris pademonstruoja, kad jo automobilis gana siaurame ir posukiais isvagotame kelyje isvysto 160 km/h greiti ir mes jau prie oro uosto. Parelaksuojam, uzsivirinam kavos ir siek tiek numige ant pieveles pora valandu veluojanciu lektuvu isskrendam atgal i Latvija.
Dar budami Lietuvoje susiradome nakvyne per hospitality club, taciau nuvykome gerokai veliau nei taremes. Kadangi is oro uosto paskutinis autobusas i Rygos centra jau buvo isvaziaves ir idejos nakvoti oro uoste si karta mes buvome atsisakeme, todel stojome tranzuoti ir po keliolikos minuciu jau buvome prie laisves paminklo Rygos centre. Pirma valanda nakties. Pasiskambiname svetingiems latviams. Priima ir ne tik . Siulo sekancia diena svesti Jonines, bet man tenka skubeti I darba, todel sitos minties tenka atsisakyti.
Sekanti diena – tranzavimas is Rygos i Kauna, kiek neiprastai, per pacius Birzus, bet per 7 valandas mes pasiekiame Kauna ir toje pacioje vietoje kaip ir isvykome (prie silainiu maximos) atsisveikiname su M iki kitos keliones.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas