NUWARA ELIYA kalnuotos apylinkės ir žaliuojančios arbatos plantacijos
Dar keletas nepasidalintų pasakojimų iš Šri Lankos.
Kaip jau rašėme anksčiau, centrinė Šri Lankos dalis mus apžavėjo kalnais, kriokliais ir nesibaigiančiomis arbatų plantacijomis.
Nuostabias keturias dienas praleidome Nuwara Eliya mieste. Sakytume, tai vienas gražiausių miestų kalvotoje Šri Lankos dalyje. Jį įkūrė arbatos augintojai britai.
Patys iš vietinių gyventojų lūpų išgirdome, kad Nuwara Eliya jie vadina “ Mažąja Anglija“ dėl vėsesnio ir drėgnesnio klimato bei “ angliško“ stiliaus architektūros- raudonų plytų namų.
Labai mums patiko Viktorijos parkas, kuris randasi pačiame miestelio centre, šalia autobusų stoties. Viskas taip idealiai sutvarkyta, apsodinta įvairiausiais egzotiniais augalais.
Kasdien čia užsukdavom, nes yra didelė žaidimų aikštelė vaikams, tad be abejonės, dukrytei patiko supynės, laipynės, čiuožyklos.
Įėjimo kaina 1 suaugusiam- 300 rupijų( $2).
Kita smagi atrakcija mums buvo: važinėjimasis vietiniais autobusais po aplinkinius kaimelius labai vingiuotais kalnų keliukais.
Lankėmės dvejose skirtingose arbatos gamyklose. “ Mackwoods Tea Plantation“ buvome pavaišinti arbata. Gidė pasakojo apie arbatos atsiradimo kelią, vedžiojo po fabriką. Matėmė, kaip yra apdirbamos arbatžolės. Šviežių žolelių kvapas ir dabar dar sklando palei nosį…
Vaikštinėjant po laukus, sutikome darbininkes, berenkančias arbatos lapelius rankomis. Darbas nepasirodė lengvas, ypač, karštą dieną.
“ St. Clair Castle“ vėl ragavome arbatos, tik šįkart, sėdėdami pilies restorane su vaizdu į krioklius ir į kalnus. Vaizdas vertas milijono!
Vieni kriokliai matomi iš tolo, o iki kai kurių- galima ir nuvažiuoti. Nepatingėjom, ir mes užlipom į “ Ramboda Falls“. Užsiropštę į kalno viršūnę, pailsėjom, Lani spėjo ir išsimaudyti.
Pilnos dienos įspūdžių. Grįžtame į viešbutį pavargę. Geriam šiltą arbatą ir įsisukame į šiltą kaldrą, nes vakarais temperatūra ne juokais atvėsta…
2016 gruodis, Šri Lanka
Daugiau nuotraukų ir įdomių pasakojimų www.GoLaniGo.com
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Rusija dabar tapo egzotika. Anksčiau ten buvo galima pigiai nuvažiuoti ir paprastai keliauti. Kita vertus, dabar paralelūs gyvenimai tenykščių- kultūros troškulys ir tūsai viešose vietose. Turgenevo „sala” ir sovietmečio rudimentai viešose erdvėse. Įdomu buvo skaityti.
Per Lietuvą „prajojot”))), iki Rusijos pradundėjot, o paskui , o paskui Rusija – tuo viskas ir pasakyta. Tikrai dabar, kaip Cesius ir sako, Rusija- egzotika, o gal net ne egzotika, o visokios vizos ir kainos.
Dėl juodųjų spektaklių, Alvydai, tikrai sutinku. Man visada teatras gabalėlis šventės, o iš šventės norisi išsinešti kažką šviesaus ir gražaus. Iš tų spektaklių išeini kaip srutom apipiltas ir tai man visai nepatinka.
Česiau, Arūna,
malonu „girdėt senus” balsus. Tikrai, kad Rusija dabar tapo egzotika. Aš tai net kažkaip tai jaučiu fiziškai. Ir pasienyje taip pat – kol nepravažiuoji, negali sakyt – jau esu. Arba – tuojau pat būsiu. O šiaip, vis tik tai yra įdomu. Nors tas įdomumas kartais būna su šiokiomis tokiomis įtampomis. Neseniai nusipirkom kelialapius į Egiptą, draugai moko: – Tik saugokitės vagių.
Visur kokie nors netikėtumai. Kada kas nors iš mytripiečių pasirodys Klaipėdoj?
Buvom užšokę į Klaipėdą, bet labai trumpam, tai net nedrumstėm vandens )))))
Rusija… Keista ji šalis, visomis prasmėmis.
beveik visa Liepos menesi busiu Klaipedoje ir aplinkui. Uz susitikima 😉
Belzai,
Labai gerai, duok žinot. Atrodo, kad Liepos mėnesį Klaipėdoj nebūsiu tik 2 dienas.