Spalvotas Vengrijos provincijos miestelis

Ramaus gyvenimo čia nedrumsčia didmiesčio triukšmas. Nedidelis, bet spalvingas kaip “kermošiaus” meduolis, aštuntas pagal dydį Vengrijos miestas, geriau būtų vadinamas miesteliu. 86 km pietryčių kryptimi nuo Budapešto, tarp Dunojaus ir Tysos, “auksinių smėlynų” pakraštyje, stūkso Kečkemeto miestelis. Išsaugojęs viduramžišką mažų miestelių dvasią, jis kviečia pasimėgauti ramybe ir jaukumu. Pirmyn pro persikų, abrikosų, obuolių ir vynuogienojų plantacijas, padabintas lyg netyčia išbarstytais aguonų laukais. Pro miestelio pakraštyje stūksančią Pepsi Cola gamyklą bei Tesco ir kitus prekybinius centrus, patenkate į miestelio centrą.

Kečkemete nerasite turistų antplūdžio, kaip kituose Vengrijos išreklamuotuose miestuose. Tyla ir ramybė garantuota. Miestui tik 600 metų. Seniausia miesto bažnyčia taip pat skaičiuoja šeštą šimtmetį.
Miesto centre transporto judėjimas vyksta žiediniu principu, tad pravažiavus žvilgsnį priviliojusią vietą, teks dar kartą apsukti ratuką, kad atsidurti ten, kur norėjosi. Siauros, vingiuotos miestelio gatvelės, taip ir kviečia pasivaikščioti, pasimėgauti ramiu Vengrijos provincijos gyvenimu.
Pačiame centre puikuojasi grakšti rotušė. Net kaklą gali paskausti besigrožint nuostabiu, būdingu tik Vengrijai, raštuotu rotušės stogu ir dailiais nedideliais varpais.

Jei išgirsite varpų muziką nenustebkite. Ji skamba kas valandą. Pasiklausyti varpų muzikos ir sudalyvauti vasaros muzikos pedagogikos kursuose čia suvažiuoja klausytojai iš viso pasaulio. Kečkemete gimė žymus vengrų kompozitorius Zoltanas Kodaj (1862-1967 m.m.), kūręs varpų muziką
Centrinė Kečkemeto Košuto aikštė puikuojasi ne tik rotuše. Šalia vienas kito puikiai dera įvairių architektūrinių stilių bei krypčių pastatai. Turtingas Cifro dvaras, miesto teatras, traukiantis akį savo nepakartojamais fasado lipdiniais. Netoliese kupolo formos sinagoga, bažnyčios, Mokslo ir technikos muziejus, pastatytas jau moderniuoju stiliumi. Aikštėje vakarais ir išeiginėmis dienomis, renkasi šeimos, dūksta vaikai. Tačiau žalumoje skendinčio miestelio garsai kažkur dingsta, lyg suvyniojami į vatą. Tik girdisi prie parkelio čiurlenantys fontanai.

Parkelyje nedrumsčiamą ramybę demonstruoja pagyvenę žaidimų mėgėjai. Susėdę jaukioje kompanijoje prie fontano su maža varlyte, net nepakeldami galvų žaidžia stalo žaidimus.

Smagu paganyti akis į namukus su nedideliais bokšteliais ir vitražais. Nuo balkonų ir palangių svyra gėlės, o senuose kelmuose praeivius džiugina pasodinti rožių ir erškėtrožių krūmai. Visa tai padaryta sau, kaimynams ir mums su jumis pasidžiaugti. Saulės spinduliai atsimuša į nuostabaus grožio mozaikas, puošiančias namus. Tarsi žaisliniai, tarsi neapgyvendinti žmonių namukai vilioja žvilgsnį savo nuostabia ornamentika.

Beveik kiekvienas namas turi savo nepakartojamą šedevrą. Tikri meno kūriniai, iš tolo panašūs į emalę. Manoma, kad emalės menas taip pat atsirado šiame miestelyje. Dabar čia kasmet vyksta tarptautiniai emalės ir keramikos meistrų simpoziumai.
Įdomu, bet tokiame nedideliame miestelyje nemažai muziejų. Kečkemetas gali didžiuotis savo primityviojo meno muziejumi, kur sukaupta pati didžiausia šalyje darbų kolekcija. Čia įsikūręs vienintelis Vengrijoje fotografijos muziejus, eksponuojantis virš 3 tūkst. fotografijų, emalės, muzikinių instrumentų muziejus (virš 1500 instrumentų iš viso pasaulio), paveikslų galerija, demonstruojanti IX-XX a.a. vengrų tapytojų darbus, dailininkų primityvistų muziejus, eksponuojantis apie 2500 primityviojo meno skulptūrų ir paveikslų. Pats tarsi žaislinis, Kečkemetas garsėja ir vaikiškų žaislų muziejumi, kur sukaupta daugiau nei 10 tūkst. žaisliukų nuo bronzos amžiaus iki mūsų dienų. Vienas skyrius supažindina su vargingai gyvenusių žmonių vaikams padarytais žaislais. Čia net yra įkurtos dirbtuvės, kur vaikai, padedami meistrų gali padėti taisyti senus žaisliukus arba pagal senovinius brėžinius, juos pasigaminti.
Pailsus malonu prisėsti kavinukėje netoli parkelio ir paskanauti vengriško guliašo – net keleto rūšių.

O jei pasijusite padauginę maisto, užsisakykite taurelę palinkos (56 laipsnių abrikosinio samagono). Kečkemeto apylinkės garsėja auginamais abrikosais, iš kurių ir gaminama žymioji palinka, kuriai šiame mieste pašvenčiamos pažintinės ekskursijos ir degustacija firmos ”Cvak” gamyklose.
Vakarėjant apšviestas miestas atrodo dar gražiau. Prožektoriai maino spalvas ir pastatai tarsi pasipuošia vakariniu rūbu. Fontanai dar garsiau sučiurlena kviesdami pasigėrėti spalvotomis vandens kaskadomis. Neįmanoma atsispirti žaislinio miestelio kerams. Galima būtų klaidžioti miestelio gatvelėmis iki ryto mėgaujantis apšviestais namų fasadais ir tyla.