Slovakija: Velykos kitaip

Tai buvo labiausiai netikėta, visiškai neplanuota ir spontaniškiausia kelionė mano gyvenime…
Turbūt reikėtų pradėti pasakojimą nuo to, kad didžioji dalis mano ligšiolinių kelionių ar pasivažinėjimų vykdavo šiltesniuoju metų laiku. Žiemos keleliai visiškai netraukdavo manęs. Taip buvo iki šios žiemos, kol „nesusirgau“ nauja liga – slidinėjimu. Per šiemetinę dosnią sniegu ir šalčiu žiemą teko ne kartą lankytis keliose Latvijos ir Lietuvos trąsose. Prisijaukinus slides kilo natūralus noras išbandyti save rimtesniuose kalnuose. Deja, bet net pora planuotų kelionių į Austrijos Alpes žlugo dėl įvairių priežasčių. Todėl paslidinėjęs savaitgalį prieš Velykas Latvijoje jau maniau uždaręs slidinėjimo sezoną. Džiugu, kad laikas parodė, jog šios mano mintys buvo klaidingos:)
Taigi, vieną rytą prieš Velykas tarp manęs ir žmonos įvyko maždaug toks dialogas: JI: ką veikiam per Velykas?AŠ: gal nuvažiuojam į Slovakiją? Ji:???Ar su abiem vaikais, ar vieni??? AŠ: gerai, važiuojam į darbus, jeigu ką sumąstysiu, pasuksiu. Darbe greit susitvarkiau viską, ką reikia, užmečiau akį koks oras prognozuojamas Slovakijos Jasnos kalnų kurorte, kiek laiko trunka nuvažiuoti ten. Kitaip sakant, jaučiau, kaip manyje užvirė keliautojo kraujas (na, dabar dar sumaišytas ir su slidininko). Apie 11h su planu Velykas sutikti Slovakijoje buvo supažindintos paauglės dukros, kurios gana greitai adaptavosi su tokia netikėta idėja ir neatsisakė važiuoti su mumis. Namuose staigiai susimetėme reikalingiausius daiktus, rūbus, slides, vaistus, dokumentus ir lygiai 14h pajudėjome iš kiemo. Nuo minties apie kelionę pradžios buvo praėjusios 6 valandos. Į priekį vedė sausas kelias, todėl be jokių nesklandumų 23h mūsų laiku stojome nakvynei Hotel Gorski, esančiame šalia Varšuva-Katovicai kelio netoli Piotrkow Trybunalski. Beje, šis kelias jau gerai sutvarkytas. Kirsti Varšuvą irgi vienas malonumas – tam pakanka 15 minučių, tada reikia pavažiuoti gabaliuką nauja nebaigta, todėl dar nemokama autostrada link Berlyno ir nusukus 50 keliu link Zyrardow greit išlendama į E67 kelią. Kitos dienos 12h ryte jau apsigyvenome Liptovsky Mikulaš miestelyje „Via Mara”svečių namuose, kuriuose buvome nakvoję praeitą vasarą. Šiandien slidinėti nežadėjau, nes buvo jau kiek per vėlu.Tuomet visi kartu nuvažiavome apsižvalgyti iki Jasnos, kad būtų aišku, kas ir kaip, koks kelias, ar nereikia grandinių ant ratų, kad nereiktų blaškytis rytoj ryte. Jos prieigose Demanovska Dolina mus pasitiko konkreti žiemužė.

Slidinėjimo trąsų ilgumas mane nuteikė maloniai 🙂 Kitą dieną nebogai daviausi po jas. Aiškiai suvokiau, kuo kalnų trąsos skiriasi nuo mūsų kalvelių. Jei LT ir LV gana tvirtai stoviu ant slidžių, tai ten, kol pripratau prie kitokių sąlygų, vartaliojausi ne kartą.

Kai apsipratau, tai nuo žmonių gausos trąsos tapo išmušinėtos (ištisai kalniukai ir duobės) – kas tapo vėl gana sunkiu išbandymu. Dar pamenu momentuką , kai buvo gana nejauku leistis nuo pačios viršutinės keltuvų stoties. Matomumas tik apie 10 metrų, trąsa nepažįstama, tai užtrukau kol išnirau žemiau iš debesies.

O šiaip tai – kas gali būti smagiau už buvimą kalnuose. Kartais sustodavau kur nors pasiklausyti tylos, paganyti akis. Totalus relaksas.

Žodžiu, prigaudęs daug „zuikių“, namo grįžau laimingas. Kitą dieną pavalgėme Velykinius pusryčius

ir dar truputuką paslidinėjau, kol neprasidėjo stiprokas lietus. Slidinėjau iki tol, kol pamačiau, kad kišenėje buvusioje piniginėje pradėjo šlapti banknotai 🙂

Tuomet panorome jėgas atgauti netoli namų esančiame Tatralandia vandens parke. Deja, dėl lietingo oro dauguma slidininkų mirko baseinuose, todėl negavome vietos. Prisiminiau, kad netoli yra Bešeniovos terminiai baseinai su rudu garuojančiu vandenėliu.

Tai smagiai pasipliuškenome juose, ypač geras jausmas buvo viename jų, kurio temperatūra +40, o ant galvos krito stipri šlapdriba. Beje, likau maloniai nustebintas sumokėtos kainos: po 18 Eur suaugusiam ir po 1 Eur (nors švieslentėjo rašė 15Eur) dukroms. Taip ir nesupratau, kame reikalas. Na, nebent kokia akcija buvo, kurios nepastebėjome. Vistik smagu gauti apie 100Lt nuolaidą.
Kitą rytą 6h pajudėjome Lietuvon. Lenkijoje po nakties buvo prisnigę iki 30cm, kai kuriuose greitkelio ruožuose teko važiuoti ir 60km/h…

Bet aplamai didžioji dalis kelio buvo gera, todėl jau 19h buvome Palangoje.
Savotiškos gavosi tos mūsų Velykos…
Turbūt vienintelės, kurias prisiminsiu labai ryškiai…
Nes geriau už kalnus yra tik kalnai, kuriuose nebuvai…(V.Vysockis)