Savaitė laiko Singapūre praskriejo greitai, dauguma keliavusių ir buvusių turbūt klaustų, ką ten veikti tiek laiko, tačiau kol turėjome nakvynę labai ir neskubėjome. Užtekdavo laiko tęsti pažintį su sparčiai augančiu megapoliu, o vakarai užsitęsdavo pokalbiais iki išnaktų su studentais. Pati smagiausia savaitės diena studentams yra trečiadienis, visi po studijų skuba į miestą. Trečiadienis čia vadinamas Lady Night, o studentams jis patinka dėl to, nes visos merginos būtent šią dieną į visus barus, naktinius klubus įleidžiamos nemokamai, gėrimai merginoms pilami nemokamai, girdėjau pasakojimų, kad kai kuriuose naktiniuose klubuose merginas ir aprengia ir atlieka vakarinį makiažą visiškai nemokamai. Vaikinai taipogi nelieka nuskriausti, nes gėrimai, įėjimai jiems su penkiasdešimt procentų nuolaida. Tokią informaciją mano ausys pirmą kartą girdėjo ir visai nemažai stebino, bet kadangi nesu didelis vakarėlių asmuo, buvo įdomu įspūdžius ir studentų patirtis išgirsti.
Tiesa gyvenome mes daugiabutyje, kuriame pramogų nestinga, tarsi būtume apsistoję viešbučio komplekse. Visiems gyventojams yra milžiniškas penkiasdešimties metrų baseinas, kuris veikdavo iki dešimtos valandos vakaro, sporto salė, teniso kortai, poilsio zonos su staliukais, kepsninėmis, tad ne kartą pliuškenomės baseine ir buvom nulėkę pralieti šiek tiek sūraus prakaito sporto salėje.Viena iš populiarių pramogų Singapūre yra pakilti į dangoraižius, juose aplankyti įsikūrusius restoranus ar barus su panoraminiu vaizdu į miestą. Vieni pastatai įsileidžia nemokamai, tačiau privalai ką nors užsisakyti bare, kituose jau reikia mokėti už pakilimą, tad nusprendėme taupyti kelionės lėšas. Tiesą pasakius mes nesuklydom dėl savo sprendimo, nes paskutinį vakarą radome būdą, kaip užkilti ant daugiabučio stogo, kuriame buvome apsistoję. Užkilimas buvo liftu, laiptais, o tada teko ropoti per vieno iš aukščiausiame aukšte įsikūrusio buto stogą ir tikėtis, kad iš nei vieno buto niekas neišeis ir mūsų neužklups. Patekus ant stogo, nemeluosiu, burna atsivėrė nuo milijoniniame šviesos žiburėlių fone, paskendusio miesto panoramos. Tiesiog norėjosi sedėti ir stebėti, kažkur šviesos įsijungia, kažkur dingsta nakties tamsoje, tačiau mūsų su Juozapu rizika pasiteisino, o vaizdai pateisino visus lūkesčius.
Daugiau įspūdžių iš kelionės lankantis Azijoje rasite http://kelionrastis.lt arba Facebook @kelionrastis
Tai matai, į prekybcentrį nukūrė )))))))
Jo, panašu, kad Malaizijoj niekas prekybcentrių neboikotuoja. :)))