Serbija: Kragujevacas

Serbija niekada nebuvo mano kelionių žemėlapyje. Apie šalį buvau girdėjusi nemažai – tiek iš spaudos, tiek iš savo dėdės, kuris kaip žurnalistas savo laiku lankėsi buvusioje Jugoslavijos teritorijoje – tačiau žinios buvo pakankamai prieštaringos ir toli gražu neparengė manęs būsimai kelionei.

Jau anksčiau brūkštelėjau savo pirmuosius bendrus įspūdžius iš pirmosios savo kelionės į Serbiją ir dabar po pertraukos pagaliau prisėdau prie rimtesnio kelionės įspūdžių apipavidalinimo.
Pirmiausia, ką norėčiau pasakyti yra tai, kad vykdami į Serbiją, turite atmesti bet kokius išankstinius savo nusistatymus šio rašto atžvilgiu, nes jokie kelionių aprašymai oficialiuose kelionių giduose jūsų neparuoš tam, ką išvysite ir patirsite. Serbija jus nustebins ir šokiruos ne kartą, ir net po kelionės ilgą laiką liksite svarstydami „ką gi ten aš patyriau“.

Kontrastai, temperamentingi ir šilti žmonės, puikus maistas, nuostabi gamta, vienuolynai ir cerkvės (nes dauguma serbų stačiatikiai), vietinės šventės – viskas susipina ir pripildo neužmirštamų įspūdžių.
Pagrindinis pirmosios kelionės tikslas buvo Kragujevaco miestas. Negaliu pasakyt, kad informacijos atžvilgiu nepasiskaičiau apie šį miestą anksčiau ir nebrūkštelėjau keleto lankytinų vietų, kurias norėčiau pamatyt. Vis tik to neužteko. Pirmas kelias dienas vaikščiojau nuoširdžiai išsižiojus ir niekaip negalėdama suprasti – patinka man čia ar ne. Bet apie viską nuo pradžių.

Trumpai apie miestą
Kragujevacas yra ketvirtas pagal dydį Serbijos miestas po sostinės Belgrado, Novi Sado ir Nišo. Be to šis miestas yra Šumadijos regiono administracinis centras. Miestas yra įsikūręs prie Lepnicos upės (mūsų supratimu greičiau upeliuko) krantų. Nepaisant ganėtinai vėlyvos miesto įkūrimo datos (1476 m.), Kragujevacas yra žinomas kaip miestas kuriame daugelis dalykų buvo atliekama pirmą sykį. Pirmoji šiuolaikinės Serbijos sostinė buvo įkurta Kragujevace, čia taip pat buvo paskelbta ir pirmoji Balkanų konstitucija. Pirmasis naujai nepriklausomos Serbijos universitetas taip pat buvo įkurtas šiame mieste, o prieš tai ir pirmoji vidurinė mokykla (Gimnazija), Nacionalinis teatras bei Karo akademija.

Šiuolaikinis Kragujevacas labiausiai žinomas dėl jame vystomos ginklų bei amunicijos gamybos pramonės, o taip pat Zastava automobilių gamyklos, kurioje gaminami Yugo, Florida Zastava 10 ir Skala automobiliai. 2008 metais šią gamyklą įsigijo kompanija Fiat, o naujoji bendrovė buvo pavadinta Fiat Serbija.

Trumpa miesto istorija
Miesto vardas kildinamas iš senovinio archiško serbų kalbos žodžio „kraguj“, vienos iš medžioklinių sakalų rūšių pavadinimo, taigi miesto pavadinimo reikšmė – „vanagų perėjimo vieta“.
Kragujevaco, kaip miesto, pirmasis vardo paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siekia viduramžius. 1476 metais miestas buvo paminėtas turkų rašytiniuose šaltiniuose, kur visą XV a. dabartinis Kragujevacas vadinamas „Kragujavdza kaimu“.
Kragujevacas yra įsikūręs kryžkelėje, tad bėgant amžiams ne kartą buvo niokojamas pro šalį praūžusių karų. Miestas pradėjo klestėti šaliai Serbijai išsilaisvinus nuo turkų valdymo bei paskelbus nepriklausomybę 1818 m., kuomet princas Miloš Obrenović paskelbė miestą naujai susikūrusios valstybės sostine bei pastatė Amidžos rezidenciją. Čia 1835 metais buvo paskelbta pirmoji Serbijos konstitucija bei pirmosios demokratinių rinkimų idėjos. Tuo metu Kragujevacas diegė bei puoselėjo modernias, progresyvias bei laisvas idėjas, kurios atspindėjo daugelio Europos sostinių skelbiamas mintis.
Be svarios politinės įtakos kraštui, Kragujevacas tapo visos Serbijos kultūros bei švietimo centru. Tuo laikotarpiu mieste buvo įsteigta pirmoji vidurinė mokykla (Gimnazija), pirmoji vaistinė bei pirmoji spaustuvė. Kragujevace savo veiklą pradėjo daugelis to meto tarptautinio masto mokslininkų, profesorių, akademikų, meninkų bei politikų.
Miesto vystymosi posūkis įvyko 1851 metais, kuomet Kragujevace buvo įsteigta patrankų liejimo gamykla. Pastarosios vykdoma veikla sąlygojo naujo ekonominio miesto vystymosi eros pradžią. XIX ir XXa. Pagrindinės pramonės šakos buvo siejamos su karo pramone.
Nauji amžiai atnešė ir naujus karus, kurie savo ruožtu palietė ir miestą. Pirmojo pasaulinio karo metais Kragujevacas dar kartą buvo paskelbtas Serbijos sostine (1914 – 1915 m.), čia įsikūrė daugelis valstybinių institucijų. Tačiau karo baisumai neaplenkė miesto – Pirmojo pasaulinio karo metais miestas neteko 15 % savo gyventojų.
Socialinis gyvenimas, ypač teatras, tarpukario Kragujevace buvo itin gyvybingas. Pirmas ryškus kultūros įvykis pokario Kragujevace buvo Gundulic teatro įsteigimas 1918 metais. Šis teatras mieste gyvavo vos vieną sezoną ir vėliau buvo perkeltas į Belgradą. 1924 metais, sekant Belgrado pavyzdžiu, Kragujevace taip pat buvo įsteigtas Akademinis teatras, kuris turėjo propaguoti šiuolaikines idėjas, modernų požiūrį į vaidybą, gyvą žodį bei repertuarą, kas ilgainiui naujai susikūrusiam teatrui pelnė rimtos meno institucijos vardą. Tuo pačiu laikotarpiu Kragujevace veikė daugelis kitų kultūros bei meno institucijų, kurių augimas bei vystymasis pavertė miestą ne tik pramonės bet ir kultūros centru Centrinėje Serbijoje.
Antrojo pasaulinio karo metais Kragujevacas išgyveno daug išbandymų, tačiau ko gero baisiausias iš jų buvo Spalio žudynės. 1941 m. spalio 20-21 dienomis Kragujevace vykūsių žudynių metu, nacių kareiviai nužudė nuo 2 300 iki 5 000 civilių gyventojų – daugiausia serbų bei romų moterų bei moksleivių. Tai buvo vienas baisiausių karo nusikaltimų, įvykdytų Serbijoje nacistinės okupacijos metu. Pagrindine priežastimi buvo skelbiama reakcija į partizanų kovotojų ataką prieš vokiečių kareivius. 50 nužudytų žmonių teko vienam sužeistam nacių kareiviui ir visas šimtas – nukautam. Tarp nužudytų civilių buvo visa berniukų karta, kuri buvo išvesta tiesiai iš mokykloje vykusių pamokų. Nužudytiems moksleiviams skirtas paminklas tapo šiandieninio Kragujevaco simboliu.

Pokario metais Kragujevace buvo vystoma pramonė. Pagrindinės eksporto prekės buvo lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, medžioklės ginklai, odos ir tekstilės gaminiai. Didžiausias miesto gamintojas bei darbdavys buvo Zastava automobilių gamykla. Automobilių pramonė smarkiai nukentėjo Slabodano Miloševičiaus valdymo laikotarpiu taikytų ekonominių sankcijų metu bei buvo faktiškai sunaikinta NATO bombardavimo metu 1999 metais. 2008 metais šią gamyklą įsigijo kompanija Fiat ir naujoji bendrovė buvo pavadinta Fiat Serbija.

Tai tiek tos miesto istorijos. O šiandien, Kragujevacas – kontrastų miestas. Čia nauja susipina su senu, turtas su skurdu – šalia naujų blizgančių pastatų, pamatysi vos besilaikančias pašiūres; gatvėmis rieda senučiai Zastavos automobiliukai (kai kuriems jau daugiau nei trisdešimt metų), o juos pralenkia naujutėlaičiai BWM ar Mercedez. Visur zuja žmonės – kas apsipirkti, kas šiaip su kaimynais paplėpėt. Gyvenimas verda visą dieną. Iki nakties. Naktį prasideda kitas gyvenimas – gatvėmis zuja taksi automobiliai, išsipuošęs jaunimas pėdina pagrindine gatve iki artimiausių klubų (kurie dažniausiai sausakimši), greito maisto kioskeliai laukia savo naktinių klientų – pleskavicos ir „čevapų“ kvapas taip ir vilioja užsukti.

Jei kas paklaustų ar verta užsukti? Nors tai visai ne turistinis miestas atsakymas vienas – taip. Jeigu kelias veda šalia, neaplenkite, nes čia rasite tą paprastumą bei senų laikų nostalgiją, kurios deja, pas mus jau neberasi.

Žymiausios bei svarbiausios lankytinos vietos Kragujevace:

– Šventos Dvasios Nužengimo bažnyčia, kuri buvo pastatyta 1818 metais, kaip princo Milošo dvaro dalis. Bažnyčios interjeras buvo dekoruotas 1818 – 1822 metais. Nauja bažnyčios varpinė buvo pastatyta 1907 metais.
– Senieji Parlamento Rūmai, kurie buvo pastatyti bažnyčios, kur 1859 metais vyko pirmasis parlamento posėdis, vietoje. Po rekonstrukcijos 1992 metais pastatas savo duris atvėrė kaip miesto muziejus.
– Princo Milošo 1820 metais pastatyta Amidža Konak – vienas gražiausių tipinės regiono architektūros pavyzdžių Serbijoje, šiuo metu jame patalpinta Nacionalinio Muziejaus ekspozicija. Šalimais yra įsikūręs ir miesto turgus (halė), norintiems įsigyti bei paragauti serbiškos virtuvės delikatesų, patariu užsukti.
– 1860 metais pastatytas Nacionalinis muziejus, kuriame gražiai perteikta vietos tradininės architektūros bei to meto Europos architektūrinių koncepcijų samplaika. Šiuo metu muziejuje eksponuojami archeologiniai radiniai bei meno pavyzdžiai, atspindintys Kragujevaco bei Šumadijos istoriją bei etninę įvairovę. Archeologijos skyriuje surinkta turtinga 10 000 eksponatų kolekcija. Meno skyrius savo ruožtu saugo virš 1000 Serbijos meno pavyzdžių.
– Pirmosios vidurinės mokyklos (Gimnazijos) pastatas, kuris buvo pastatytas tarp 1885 ir 1887 metų, pagal Civilinės Inžinierijos ministerijos sukurtą projektą. Šiuo metu šiame pastate taip pat veikia mokykla, o šalia Vuk Karadžić pamiklas bei skveras.
– Modernaus Kragujevaco kultūros bei švietimo institucijos: 1835 metais įkurtas Valstybinis serbų teatras (Knjaževsko-srpski teatar), 1866 metais įkurta Nacionalinė biblioteka Vuk Karadžić.
– „Kragujevaco Spalio“ memorialinis parkas, įkurtas Šumarice, tragiškiems 1941 metų spalio 21 dienos įvykiams atminti – vykstantiems patariu apsirūpinti gera avalyne, nes parkas milžiniškas ir norint apžiūrėti visą reikės nemažai pavaikščioti. Didžiausios atrakcijos Šumaricuose be abejonės žymusis paminklas „Sparnai“ bei Šumarice ežeras.