Savaitgalis Graikijoj, Kos sala

Trumpa, bet labai intensyvi kelionė į Graikiją, Kos salą su Ryanair iš Kauno.

Per žolinių ilgąjį savaitgalį keliavom į Kos salą Graikijoje. Mūsų susirinko 10 žmonių kompanija, firmos kolektyvas su antrom pusėm.
I diena
Ankstų šeštadienio rytą visi susitikom Kauno oro uoste ir išgėrę rytinės kavos sušokom į lėktuvą. Jau kai visi susėdo ir durys buvo uždarytos, orlaivio kapitonas pranešė, jog užtruksim dar apie valandą laiko ant žemės nes Kos’o oro uostas nespėja priimti lėktuvų. Kelionės nuotaikų tas nė kiek nesugadino, tik prasidėjo aptarinėjimai koks visgi turbūt mažas yra Kos’o oro uostas.
Tuo įsitikinome iškart, kai tik ten nusileidom. Stojom su kitais lėktuvais į eilę prie parkingo vietų nes oro uostas vienu metu išlaipina/įlaipina tik du lėktuvus.
Išėję iš oro uosto patraukėm tiesiai link automobilių nuomos bendrovės. Dar Lietuvoje buvom pasidomėję, kad mums „transferis“ iš oro uosto į viešbutį ir atgalios kainuos brangiau nei išsinuomoti autobusiuką visam laikui ir su juo vėžintis po salą. Tad kiek palūkuriavę jau skriejom vingiuotu vietinio tipo greitkeliu link Kos miestuko. Busikas Nissan Primastar puikiai sutalpino visus 10 žmonių, nors pagal popierius buvo 9-vietis. Mūsų viešbutis (http://www.aegeanview.gr) buvo keli kilometrai nuo pačio miestelio, tarp vietinių namelių kalno šlaite. Kiek paieškoję jį suradom ir prisiregistravę, sumetę kuprines į kambarius, puolėm pietauti nes visi buvo iš namų išlėkę dar net nepapusryčiavę. Šiaip maistas viešbutyje labai skanus ir labai įvairus, didelis pasirinkimas ir kiekvienas tikrai rado ką pasirinkti.
Po pietų vėl sušokom į busiką ir visą popietę iki pat vakaro praleidom Kos miestelyje. Tai didžiausias miestas šioje saloje, pilnas turistų, viešbučių ir visokio kitokio šurmulio. Jau viešbutyje, o ir vėliau bevaikščiodami gatvėmis stebėjomės, kiek daug yra kačių ir kaip jos drąsiai elgiasi tiek parduotuvėse, tiek kavinėse. Bendrai miestukas tvarkingas, gražus uostas iš kurio kas antras laivelis vežioja į Turkiją, Bodrumą.
Pakrantės parkinge palikę savo transportą, pėsčiomis patraukėm link centro. Pasifotografavę prie Hipokrato medžio, tilteliu įžengėm į akmeninę riterių pilį. Įėjimas jei neklystu 3 eurai, bet viduje vaikščiojant storom sienom atsiveria puikūs vaizdai į jūrą bei vidinį senamiesčio uostelį. Kiek pasivaikščioję pilyje ir jos sienomis, išėjom į patį miestelio centriuką. Žmonių daug, ant kiekvieno kampo kioskeliai ir įvairios parduotuvėlės skirtos turistam. Vietinių prekių beveik nėra, tik pigūs niekučiai su Kos’o salos simbolika, bei garsių prekių ženklų emblemomis pažymėti aksesuarai, kurie tikriausiai atkeliavo tiesiai iš turkijos turgelių. Išgėrę vietinėje kavinėje po stiklinę alaus patraukėme atgal. Gryždami į viešbutį dar stabtelėjom išsimaudyt, tik kaip vėliau paaiškėjo vietą išsirinkom nekokią. Krantas buvo tikrai nemalonus, bet tai buvo labiau principo reikalas įlyst kuo greičiau į Egėjo jūrą, nei aplinkos grožis ar pliažo gerumas.

Gryžę viešbutin pataikėm tiesiai ant vakarienės, tad stipriai prisikimšę pilvus tikrai skanaus maisto persikraustėm į barą, kuriame vyko šiokia tokia programa ir pasimėgavom vietinio brendžio skoniu. Visas judesys viešbutyje baigiasi 23 valandą, tad dar kažkiek pasėdėję ir padiskutavę išsiskirstėm į kambarius. Patys kambariai labai neblogi, vaizdas visų į jūros pusę (ne veltui viešbučio pavadinimas „aegean view“).
II diena
Papusryčiavę anksti anksti patraukiam išžvalgyt salos. Sala pakankamai nedidelė, vienos dienos pilnai užtenka apvažiuot visus didesnius paminklus ir dar lieka laiko smagiam pasimaudymui pliaže bei karštose versmėse, bet apie viską nuo pradžių. Kelionę pradedam nuo maždaug už 3,5 km nuo Kos miesto esančio Asklepiono. Tai storinė Koso salos ligoninė dedikuota graikų mitologijos medicinos dievui – Asklepijui. Ansamblis iškilo vietovėje, po garsiojo graikų gydytojo – Hipokrato mirties. Nuo jo viršaus atsiveria gražus vaizdas į visus ansamblio griuvėsius, jūrą bei kitapus sąsiaurio esančią Turkijos pakrantę. Karštis veja visus atgal į mašiną ir nieko nelaukę maunam toliau.

Vingiuotu kalnų keliuku kylam aukštyn į kalną ir tikimės viršuje surastį labai garsų vienuogyną, bet randame tik begalę kaimukų, kuriuose beveik kiekviename name prekiauja turistiniais niekučiais, o apie vynuogyną ir vyną visi sako net negirdėję. Viename iš jų kiek pavaikščioje, prisėdame vietinėje kavinėje ir geriame šalto limonado, kurį gamina pagal vietinį receptą. Atvirai pasakius tokio skanaus limonado dar niekad nesu gėręs.
Vėl sušokam į busiuką ir kitapus leidžiamės nuo kalno, sukam link daug kur aprašyto pliažo ir tikrai nustembam jį suradę. Gražaus smėliuko paplūdimys, skaidrus vanduo – visai nepalyginamas dalykas su vakar vakaro maudynėmis netoli viešbučio. Tad patarimas būtų tokioj salelėj visuomet turėti kokį nors transportą ar išsinuomoti bent motorolerį viešbutyje, kad pavyktų aplėkti tokias vieteles ir tikrai pasimėgauti gamta.

Labai visiem knietėjo aplankyti miestelį Kardamaina (Kardamena). Pasak vieno bendrakeleivio miestelis labai garsus klubinėtojais ir jaunimu atvažiuojančiu pasiaust klubuose ir baruose. Tačiau ten nėra jokių vietinių gyventojų ir jis dirbtinai naujai pastatytas pakrantėje. Pasibaigus sezonui viskas tiesiog užrakinama iki kitų metų ir visi išsiskirsto savais keliais. Nežinau kiek tame teisybės, tačiau miestelis kaip tik taip ir atrodo. Žvelgiam į jį pro autobusiuko langus, prasukam kelis ratus ir vėl sukam atgalios link viešbučio.
Kitoje kalnų pusėje dar likęs vienas taškas, kurį būtinai šiandien turime aplankyti – tai karštosios versmės iš kalnų, pilnos sieros ir smirdančios supuvusiais kiaušiniais. Priekalnėje yra baseinėlis, kuriame čiut ne verdantis vanduo ir turškiasi pilna turistų. Žmonės šneka, kad tas vanduo yra labai sveikas ir visi bando sveikatingumo procedūras. Geriausia sėstis arčiau akmenų, skiriančių šaltą jūros vandenį nuo karšto baseinėlio vandens, tik taip įmanoma ilgiau iškentėti. Ne pačiu karščiausiu sezonu atvykus, kai aplink pakankamai vėsu, manau turėtų būti labai puiku ten pamirkti ilgėliau, bet pakuojamės daiktus ir maunam į viešbutuką. Gryžę dar sukrentam į baseiną, pavakarieniaujam ir vėl mes vakariniam bare gurkšnojam brendį klausydamiesi turistam skirto bingo žaidimo bei karaoke.

III diena
Keliamės 7 ryto ir sušokam į baseiną. Labai stengiamės netriukšmaut nes daugumas dar miega. Tuomet žvalūs traukiam pusryčiaut, susirenkam daiktus, atsisveikinam su viešbučiu ir lekiam į oro uostą. Ten prisidavę busiuką registruojamės ir 11 valandą jau sėdime lėktuve.

Bendrai žiūrint laiko užteko pilnai aplankyti šią salą, pritrūko gal tik pusdienio pagulinėt prie baseino ir pasimėgaut šaltu alumi. Tad tokia buvo mūsų atostogų pradžia šiemet…