Savaitgalis Danijoje

2020 kovo 7-10 dienos. Trumpa išvyka pas draugus į Daniją, be jokio išankstinio plano. Draugai gyvena Silkeborg miestelyje, kuris yra netoli antro pagal dydį Danijos miesto Aarhus (Orhusas). Orų prognozės pranešė, kad šeštadienį turėtų būti visai nieko oras, o kitas dvi dienas lietus ar net liūtis. Galiu iškart pasakyti, kad oras buvo visai geras, visas tris dienas matėm kažkiek saulės ir tik truputį kritulių. Juokėmės, kad mums su oru kelionėse sekasi, visada atsivežame gerą orą, nes Airijoje mums sakė, kad tokio gero oro rugsėjį pas juos nebūna, Maroke sakė, kad birželį pas juos nebūna taip maloniai šilta.

Kovo 7 d.

                             Keliamės labai anksti, nes lėktuvas į Biluną išskrenda apie 7 ryto. Kelionė į oro uostą, patikra, gana trumpas skrydis ir leidžiamės Bilunde, kur dėl rūko už 5 metrų nuo tavęs jau nieko  nesimato. Susiskambiname su draugu, mus pasitinka ir sėdame į mašiną, lekiame į jų namus pusryčiauti. Po sočių pusryčių/pietų nieko nelaukę lekiame tyrinėti Danijos. Šios dienos planą draugai jau turi paruošę, todėl sėdame į mašiną ir traukiam į Orhusą. Kol valgėme rūkas išsisklaidė ir diena tapo visai graži bei saulėta. Pirma vieta kur stojame – parkas Orhuse, kur gyvena elniai ir šernai. Draugai apdairiai įsideda morkyčių jų maitinimui. Buvome Marselisborg elnių parke. 

Čia jie laksto laisvai, yra gana drąsūs, prieina pasiimti morkų, gali juos paglostyti. Pats parkas irgi gana gražus, tik aišku vasarą atrodytų daug mieliau, nes kovo pradžioje viskas buvo gana pilka, nors parkuose jau žydėjo tulpės ir narcizai. Elnių parke aptikome dvi rūšis, o šernai laksto už tvoros ir į juos gali pažiūrėti tik iš toli, mums pasisekė, nes matėme kelis šernus ir net mažų šerniukų, mūsų draugai iki tol te buvę kelis kartus šernų dar nebuvo matę. Pradėjus fotografuoti elnius supratome, kad turime fotoaparatą be kortelės, todėl nuotraukos iš telefono, o sekanti stotelė – parduotuvė, kurioje būtų kortelių. Važiuojame į centrą, kas ieško kortelės, kas kantriai laukia automobilyje ir neilgai sugaišus traukiame toliau. Kol saulutė šviečia važiuojame į Riskov. Čia keli kilometrai nuo Orhuso yra Baltijos jūros paplūdimiai. Pasivaikšome, pažiūrime į Baltiją iš kitos pusės, pavaikštome po patį Riskov miestelį ir grįžtame į Orhusą. 

Jūra tą dieną buvo rami, rami ir atrodė kaip ežeras. Orhuse paliekame automobilį ir tyrinėjame centrą pėstute. Pavaikštome pagrindinėmis gatvėmis, krantine. 

Pakylame į vieną iš prekybos centrų, pasižvalgyti į Orhusą iš aukštai. 

Vakarieniaujame Orhus Street food centre, kur kainos draugiškos lietuviams, o pasirinkimas didžiulis: nuo rytietiško, tailandietiško, indiško iki vietinio maisto. Po vakarienės traukiame namo, nes diena prasidėjo gana anksti. Dar stojame prekybos centre ir nusipirkę užkandžių trumpai pavakarojame namie.

Kovo 8 d.

                             Šiandien kas gali pamiega ilgiau, o kas negali su vaiku „tūsina“ jau nuo 6 ryto. Ryte ilgai sprendžiame ką veikti, nes oras apsiniaukęs ir neaišku ar lis ar ne. Pasiūlymas buvo važiuoti link Šiaurės jūros, bet ten net gražią dieną labai vėjuota todėl pabijojome ir patraukėme iki Odensės. Draugai čia dar irgi nėra buvę. Odansė – trečias pagal dydį Danijos miestas, kuriame gimė Hansas Kristianas Andersenas. Odensė yra Fyn saloje, kur yra gana daug pilių ir būtų smagu jas aplankyti, bet mūsų norimos žiemą nedirbo, netgi jų parkai. Beje, Legolendas prie Bilundo kovo mėnesį irgi dar nedirba – matyt dėl to buvo tokie pigų bilietai. Taigi gana vėlai išsiruošę iš namų traukiame link Odensės, plano ten nėra, tik patyrinėti centrą bei senamiestį. 

Miestas mums visai patiko, gana jaukus, o senamiestis, Hanso Kristiano Anderseno namas ir kaimyniniai pastatai išvis labai žavūs. Kas nustebino – Danijoje, čia ir kituose matytuose miestuose, prie senų, gražų fasadą turinčių pastatų lipdomi visai nesiderinantys, neskoningi ar netgi baisūs nauji pastatai. Bevaikštant mieste pradėjo lašnoti, po to gana stipriai lyti, todėl slėpėmės kavinėje – išgėrėme kavos su pyragėliais. Pasėdėjus lietus liovėsi ir galima buvo toliau tyrinėti miestą. Matėme Anderseno muziejų, bet buvo likę tik 4 minutės iki uždarymo, tai galbūt aplankysime kitą kartą. 

Dar pasivaikščioję radome Street Food centrą ir Odensėje, kuris mums, beje, labiau patiko. Pavalgėme ir patraukėme namų link, kur su draugais smagiai pavakarojome.

Kovo 9 d.

                             Pirmadienis. Draugas lekia į darbą, o jo žmonai šiandien išeiginė, todėl liekame Silkeborg mieste ir tyrinėjame jį. Šiandien veiklos nusimato nelabai daug tai ilgai trinamės namuose, niekur neskubame. Išėję pasivaikščioti apeiname visas senamiesčio gatves skersai ir išilgai. Norėjome eiti į salą esančia ežere, bet paskutinėmis dienomis čia buvo gana didelės liūtys, todėl priėjimas prie tilto užtvindytas. Šalia upės užtvindyti suoliukai ir šiaip visur vanduo pakilęs. Apėję senamiestį dar sustojame parduotuvėje ir einame link namų arbatos, kaip tik einant prasideda kruša, todėl paskubame ir nesušlapę jau šildomės namie. 

Vėl prašvitus saulei traukiame į kitą Silkeborgo pusę. Beje, silke yra šilkas, o borg – miestas, tai gyvenome šilko mieste, bet daug linksmiau atrodė silkės miestas. Draugai juokauja, kad gyvena silkėje. Kitoje miesto pusėje aplankome krantinę su jachtų parkingu, bet, deja, kovo mėnesį visos jachtos stovi krante po brezentais. Užtat pati krantinė visai žavi, šalia parkas kurio galima pasivaikščioti. 

Taip pat bevaikštant užtikome danų sodus. Kaip lietuviški, su sodeliais darželiais ir mini namukais, tik dar mažesni. Mums pasirodė kaip miniatiūriniai ir gana juokingi. Draugė grįžo namo gaminti vakarienės, o mes vėl patraukėme į senamiestį, dar kartą praeiti daniškomis gatvėmis, nes ryt jau namo. Vakare dar sužaidžiame stalo žaidimą, pabendraujame, paminime mano vyro gimtadienį.

Kovo 10 d.

                             Ryte keliamės gana anksti, draugai mus nuveža į oro uostą, o patys išvažiuoja į darbą. Taip ir praėjo mūsų ilgasis savaitgalis Danijoje. Grįžus namo visur prasidėjo karantinas.

Savaitgalis tikrai praėjo šauniai, gerai praleidome laiką su draugais bei pažinome kelis Danijos miestus, tačiau jei draugai čia negyventų tikriausiai niekada nebūtume čia atsidūrę, na nebent dėl legolendo. Negali sakyti, kad nepatiko, nes miestai gražūs, skandinaviški ir turi savito šarmo, bet nebuvo kažko wow, och ar ech. Nepaisant to, manau, pas draugus dar atlėksime ne kartą, dar daug liko neaplankyta. Reikia pamatyti šiaurės jūrą, pilis ir žinoma paaugu vaikui atlėkti į legolendą. Beje, pamiršau paminėti dviračius – Danijoje jų labai daug, na labai. Visi čia važiuoja dviračiu, nesvarbu sninga lyja, vėjas. Vyrai, moterys, prisikabina vežimėlius, susideda vaikus, šunis ir važiuoja. Šiam kartui tiek