Spalio gale Lietuvoje bene patys bjauriausi orai, ypač prieš Vėlines, kada ant kapų taip norisi padėt gyvą gėlę, kad ji nenušaltų, uždegti žvakę, kad ji tuoj pat neužgestų…Deja, geras oras šiuo metu retai pasitaiko.
O Ispanija mus pasitiko vasariškais orais, kai oro temperatūra svyravo nuo 22-29, o vanduo apie 20C…Ko daugiau reikia atostogoms?
O jos prasidėjo Ryanair puslapyje, dar pavasarį, kur ieškojau ko nors pigaus spalio mėnesiui, ten kur šilta, ir radau- per Bremeną į Malagą bilietus už 150 lt. Pasitarus su kitais kelionės draugais bilietus į vieną pusę nusipirkom ir nusprendę, kad nuomosimės automobilį ir kelionei skirsime savaitę, pradėjau planuoti maršrutą, ką mėgstu ne mažiau negu keliauti.
Maršrutas:Malaga-Torremolinos-Mijas-Gibraltar-Gaucin-Ronda-Garganta del CHoro tarpeklis-Granada-Guadix-Tabernas(,,Mini- Hollywood”)-Las Alpujarras slėnis(Lanjaron-Papileira-Bubion-Capileira)-Salobrena-Nerja-Frigiliana-Malaga
Taigi, nusileidę Malagos oro uoste vakare, pasiimam užsakytą dyzelinį Opel Astra, už 200 eur.šešioms paroms, pasijungiam savo gps ir už pusvalandžio mes jau pirmoje nakvynės vietoje-Torremolinos. Nors čia namą turi pats A.Sabonis, mums jis nepaliko įspūdžio-eilinis kurortas, kokių pilnos Ispanijos pakrantės.Užtat viešbutis, kurį užsisakėm pagal DK kelionių vadovo rekomendacijas, buvo tikrai išskirtinis šitam ,,Sabonio kaime”, kaip mes praminėm šį miestelį.Bet nuotaika visų puiki, nes spalio gale sėdėt prie jūros ir gert ispanišką vyną tuščiam paplūdimy-neapsakomas malonumas.
Ryte išsimaudom viešbučio baseine po palmėmis ir išskubam, nes šiandien reikia daug pamatyti ir nemažai nuvažiuoti. Pirmas taškas-Mijas.
Tai vienas iš fantastiškų baltųjų Andalūzijos miestelių, kurių mes per tą savaitę pamatėm nemažai, bet kuriais nenustojom žavėtis iki galo. Tik juose supranti, kad grotos, kurios čia ant beveik visų langų, gali atrodyti gražiai 🙂
Ir pelargonijos, paprastuose moliniuose vazonuose sukabintos ant baltutėlių sienų, taip pat atrodo nuostabiai…Buvau girdėjus, kad šiame miestelyje yra įdomus miniatiūrų muziejus, matėm ir prie jo besibūriuojančius žmones, bet kadangi nakvynę šiai dienai gavom tik Rondoj,o iki jos dar daug pamatyti reikėjo, tai labai gaila, bet jo neaplankėm…
Kadangi buvom perspėti dėl didelių kainų Gibraltare, be to dar nepusryčiavę, nutarėm Mijas pavalgyti.Užsisakėm kardžuvės kepsnį ir jį pamatę,supratom, kad šiandien valgyt daugiau nebereikės 🙂 Maistas Ispanijoj labai skanus, porcijos didžiulės, bet brangus.Pigiausias patiekalas paelja ir kalmarų žiedai kainuoja po 6 eurus, o šiaip vidutiniai pietūs- 10-12 eurų, vyno butelis nuo 11 eur., alus,kava apie 2eur., Sangrijos ąsotėlis, kuris parduotuvėj kainuoja 1 eurą, kavinėje pabrangsta iki 10 eur. Deja apie mėsą neko nežinau, nes valgėm tik žuvį ir jūros gėrybes, jei neskaityt mėsa vištienos gabaliukus paelijoje:)
Gibraltaras. Labai įvairių atsiliepimų sulaukia šita tikrai unikali vieta, todėl nutarėm ją, visgi, aplankyt. Na, gražiausias uolos vaizdas tai iš tolo,
nors tikrai patiko ir tai, ką pamatėme pakilę. Mes važiavom į viršų su mašina už ką sumokėjome apie 38 eurus, tačiau jei reikėtų dar kartą, tai geriau rinkčiausi keltuvus, nes keliai ten labai siauri, parkuotis nėra kur,labai viskas painu…Daug pamatėm, bet jaučiu, kad kažką ir praleidom, nes pakyli vienu keliuku, nusileidi jau kitu.Taip ir nesupratom ar į pačią viršūnę galėjom užvažiuot ar tik neradom kelio, bet aplankę apsiausties tunelius, šv. Mykolo olą su įrengta koncertų sale, beždžiones,
pasigrožėję panorama ir pasikankinę beieškodami užvažiavimo į patį viršų, nutarėm nebevargt ir leistis žemyn.Prieš tai stebėjom lėktuvo pakilimą iš tikrai įspūdingo Gibraltaro oro uosto, kai kylant lėktuvui uždaromas automobilių eismas, nes kelias kerta pakilimo taką, be to jis toks trumpas, kad lėktuvas atsiplėšia nuo žemės likus keliems metrams iki vandens-įsimintinas vaizdas.
]Pats miestas uolos papėdėje man nelabai priminė Angliją(nors į Ispaniją irgi nepanašu), ir minėtų dviaukščių autobusų nemačiau, nors neįsivaizduoju, kaip jie ten pralįstų tomis siauručiukėmis gatvelėmis.
Toliau mūsų laukė kalnų kelias iki Rondos,pakeliui sustojant pasigrožėt puikia Gibraltaro uolos,Atlaso kalnų Afrikoje ir aplinkinių kalnų panorama Gaucin miestelyje.
Panoramos vaizdas tikrai vertas to važiavimo serpantinais, miestelis taip pat simpatiškas su ant beveik kiekvieno namo prikabinto driežo figūra, kuri greičiausiai, kaip pas mus pasaga, neša laimę(čia mes taip nutarėm).
Šiaip keliai Ispanijoj labai geri ir mokėt reikėjo tik už autostradą iki Gibraltaro-net netsimenu kiek,gal kokius 6-8 eurus,o nuo Granados link Almerijos, po to iki Malagos išvis nemokama.
Į Rondą atvykome jau sutemus ir ne pirmą kartą ,,dėkojome”gps-ui,kad mus tomis vienpusio eismo gatvelėm ,,atveda” iki viešbučio durų.Nežinau,kaip naktį reikėtų kiekvienoj gatvėj išlipti ir užtvėrus eismą skaityt gatvės pavadinimus…Na šitas miestas mums patiko labiausiai.Jis įsikūręs abipus didžiulio tarpeklio sujungto gražiu akmeniniu tiltu ir kiekvienas pažvelgęs nuo jo žemyn iš nuostabos trumpam praranda žadą.
Ryte aplankėme vieną seniausių ir svarbiausių Ispanijoj koridos areną,
pavaikščiojom po šį nuostabų miestą ir išvažiavome link nacionalinio parko El Torkal,kur yra įspūdingas Garganta del Choro tarpeklis.
Pasigrožėję gamtos stebuklais,judame link Granados,kur mūsų laukia pirmasis nusivylimas.
Granadai buvome skyrę visą dieną,vakare aplankant flamenko,o rytdienai turėjom internetu nusipirkę bilietus į Alhambros rūmus.Tačiau pasivaikščioję vos valandą,supratom,kad visą dieną čia tikrai nėra ką veikti.
Miestas visiškai nepaliko jokio įspūdžio,ne veltui agentūros jei veža į Granadą,tai tik į Alhambrą.Bepusryčiaudami nutarėm važiuot iš čia…Tarp kitko būtent ten atradom tolimesnių savo pusryčių Ispanijoj meniu-tai sumuštinis, kai skrudinta balta duona aptepama trintais pomidorais ir prieš valgant apliejama aliejumi.Mmmm…labai skanu, nes tie jų pusryčiai su marmeladais ar saldžiomis bandelėm, mums nelabai.Taigi, pasiimam mašiną iš viešbučio parkingo, kuris mums,beje, kainavo 14 eur. parai,bet palikt gatvėj jos nebuvo jokių šansų,ir išvažiuojame į Guadix, kur apžiūrim įspūdingiausią šio miesto dalį-olose įrengtų būstų kvartalą.
Labai keistas jausmas, kai vaikštai kažkieno namų stogais, ir apie tai supranti, tik pamatęs šalia ventiliacijos kaminą. Įėjimai gražiai nubalinti, matosi vos vienas kitas langas, o visas būstas po žeme.
Apžiūrėję, važiuojam toliau į vienintelę Europoje dykumą link Almerijos, kur prie Tabernas miestelio įsikūrę ,,Mini-Hollywood” ir ,,Texas Hollywood”filmavimo aikštelės, kuriose filmuojami vesternai. Pakelės vaizdai darosi vis įspūdingesni, augalija išvis išnyksta, net alyvmedžių nebesimato – tikra kalnuota dykuma.
Nežinau, gal ten ,,kvepia šiek tiek kiču”, bet mūsų ketveriukei tai buvo kelionės ,,vinis”. Iš pradžių nustebom, kad įėjimas kainuoja 19 eurų, bet įspūdžiai verti tų pinigų. Ten veikti yra ką geram pusdieniui, todėl, kad vyksta teatralizuoti pasirodymai, yra mini zoosodas, gali apsirengus autentiškus drabužius pasidaryti nuotrauką, aplankyt porą ekspozicijų ir, net nieko neveikiant, ten taip gera buvo paprasčiausiai sėdėti ir stebėti, kaip aktoriai tarp pasirodymų kaubojiškais drabužiais ilsisi, lyg būtų tikri šio miestelio gyventojai.
Ten vaikštai, ir už kiekvieno kampo vis kažką įdomaus pamatai: tai fontanai iš sušaudytų kibirų padaryti, tai kaubojų kapinės su kaktusais prie kryžių pasodintais, net suvenyrai ne ispaniški, su visokiom sapnų gaudyklėm, bei kaubojų kepurėm.
Labai nesinorėjo iš ten išvažiuoti, bet už 160 km., Granadoje, laukė flamenko Sakramontės urvuose, kas tiesiog vainikavo šią nuostabią dieną.
Nors flamenko buvau mačius prieš daug metų Lioret de Mare, prie Barselonos, bet šitas, nors taip pat skirtas turistams, pasirodė kažkoks tikresnis: mažiau spindesio, kuklesni drabužiai, jokių kastanječių ,mažai erdvės, bet ir įspūdis didesnis, kai šokėjų drabužiai liečia tave ir matai taip į šokį įsijautusius veidus, jauti, kad tai tikra, kad tai jiems labai patinka ir ne tik dėl pinigų.
O kainuoja šis malonumas nuo 15 iki 22 eurų, nors skaičiau, kad tai galima pamatyt už dyką – nelabai tuo tikiu, nes kol mes rinkomės, kur pigiau, į kol kas tuščias sales po 22 val. pradėjo autobusais plūsti turistai ir mes vos nelikom be įspūdingo reginio.
Sekantis rytas skirtas Alhambros rūmams.
Kadangi už bilietus buvo jau sumokėta(po 45 litus)juos užsakant internetu, tai beliko tik į automatą įkišti kreditinę, kuria buvo apmokėta ir pasiimti bilietus. Nevarginsiu aprašymais, nuotraukos viską pasako: rankų darbo raižiniai, gėlynai, fontanai-gražu, ką čia ir bepridursi.
Pietums paragavę gazpacho sriubos ir paeljos atsisveikinam su Granada, kurią, antrą dieną joje viešėdami, lyg ir prisijaukinom, ir išvykstame į keliautojų labai rekomenduotą Las Alpujarras slėnį, kur kalnų šlaituose įsikūrę dailūs balti kaimeliai, kuriuose stovi netaisyklingos formos namai su plokščiais stogais ir aukštai kyšančiais kaminais. Visi namai atsukti į nenusakomo grožio kalvas, iškilusias virš debesų.
Pagalvojau, kad neblogai būtų senatvėje tokioj terasoj dieneles leist..
.Ir nors planavom nuvažiuot iki Trevelez, tačiau net ir labai geru keliu, bet tie 180 laipsnių serpantinai taip užsupo, kad net tiems kurių nepykina, darėsi negera, todėl aplankę Capileirą, Bubion ir Pampaneirą grįžom į nakvynės vietą Lanjaron, kur nors pats miestelis ir visai nekoks, bet viešbutis buvo pats geriausias, su panorama į kalnus, dar ir pusryčius gavom, nors mokėjom tik po 17 eurų. Vakarienei, kaip kasdien, serano vytintas kumpis, alyvuogės, vynas ir šį vakarą fantastinė kalnų panorama viešbučio balkone, su tolumoje apšviesta pilaite…
Kitą dieną turėjom važiuot į ,,Mini-Hollywoodą”, bet aplankę jį ne pagal planą ankščiau, sutaupėme pusdienį poilsiui prie jūros. Pakeliui pabandėm patekt į Salobrenos miestelio pilį,bet dėl gatvės remonto, vedančio į ją mums to nepavyko, tai nusimaudę paplūdimy, važiuojam link Nerjos, pakeliui užsukę į garsius stalagtitų urvus, kurių sienas, neva ,,puošia 20 000 metų senumo piešiniai”. Na, juokinga, iš tiesų, tokia reklama, nes tuos du piešinukus gali pamatyt per padidinamo stiklo akutę ir kurie mums jokio įspūdžio nepaliko, o visa kita eiliniai stalagtitų urvai šimtą kart matyti.Įėjimas 8 eurai.O va koncertą, kurie vyksta tuose urvuose įrengtoje salėje, pamatyti norėčiau.
Toliau apsigyvenam Nerjos viešbuty, kurį, kaip už 14 eur. irgi galėčiau rekomenduoti, tik reikia prašyti kambario į gatvės pusę, nes atsiliepimuose jis labai giriamas, tik vienintelis trūkumas paminėtas triukšmas. Aš supratau, kad dėl gatvės, pasirodo į vidinį kiemelį išeina visi langai, tai girdisi kas kambariuose šneka, o gatvė ten rami.Labai maloni administratorė mums patarė kur skaniai ir nebrangiai pavalgyti, jos patarimu ryte nuvykom į už 6 km. esantį Frigiliana– jos pavadintą gėlių miesteliu, kuris buvo pats gražiausiais iš visų aplankytų baltųjų Andalūzijos perlų.
Pats Nerja kurortas, manau, patiktų įvairaus skonio poilsiautojams, nes ten yra ir pietų Ispanijai būdingų jaukių gatvelių
ir prabangiai atrodantis, taip vadinamas, Europos balkonas-tai tokia palmėmis apsodinta alėja, dideliame aukštyje išsikišusi į jūrą ir atsiveriančia įspūdinga panorama,
keli paplūdimiai, atskirti uolų…
O mes, pailsėję, vykstam į paskutinį kelionės tašką-Malagą.Pasidedam lagaminus ir važiuojam gražinti automobilio, kurio mums nebereikės.Tada pasivaikštom po naktinį miestą, perkam lauktuves ir švenčiam kelionės pabaigą. Ryte aplankom Malagos įžymybes- Alkazabos ir Gibralfaro pilis.
Na, pirmoji būtų labiau patikus, jei nebūtumėm matę Alhambros, o antrąją verta pamatyti vien dėl įspūdingos panoramos.
Tik pikčiausia, kad užlipęs pusę kalno ir apžiūrėjęs vieną, turi leistis žemyn ir į kitą, tik jau kitu keliuku, reikia lipti iš naujo. Pietinėj kalno pusėj, esant apie 30 C temperatūrai- buvo tikrai sunku. Aišku, veža autobusai, bet ta mintis atėjo jau vidury kalno 🙂
Šiaip Malaga paliko tokį jaukaus ir malonaus miesto įspūdį.
Nors tiesa sakant nieko aš iš jos daug nesitikėjau-buvau mačius vaizdus su daugiaaukščiais, nebūdingus Andalūzijai.Gyvenom pačiame centre, kur čia pat ir pilis, ir jūra,
ir Malagos ,,Laisvės Alėja”, ir katedra, ir autobusas į oro uostą, todėl visai šauniai praleidom paskutinę kelionės dieną. Labai skaniai papietavom – keptų ančiuvių (panašu į stintas) -laabai patiko.
Kelionė truko aštuonias paras, atrodo daug pamatėm, o net visos Andalūzijos neaplankėm – kur dar Sevilija, Cordoba, Jerez? Taip, kad reikėtų dar sugrįžti, tik kad gyvenimas per trumpas aplankyti viską ko norisi, bet stengtis verta.
Pravažiavom apie 1200 km.,dyzeliui išleidom apie 100 eur.
Lėktuvo bilietai-po 420lt.
Vid.kaina už nakvynę viešbuty- 20 eurų
Iš viso man kelionė (be lauktuvių) kainavo-2100 lt.
Įdedu viešbučių ir kitas reikalingas tokiai kelionei nuorodas, nes tikrai ilgai užtrukau kol radau tai ko norėjau, o gal ne visi turi tam laiko. Sako, vieni turi pinigų, bet neturi laiko , o kiti turi laiko, bet neturi už ką keliauti 🙂 Tai va, aš turiu laiko…
Viešbučius rinkausi iš booking.com ir kriterijai buvo tokie: kaina apie 20 eur., kuo arčiau centro, todėl viešuoju transportu važiavom tik į oro uostą ir į Alhambrą,nors ji netoli, bet kad nepavėluotumėm, nes bilietai nustatytai valandai, be to ant aukšto kalno :), taip pat pusryčiai ir nemokamas parkingas- būtų privalumas.Visi viešbučiai patiko , gal tik Malagoj nekoks (wc bendras), bet vieta jo buvo pati geriausia.
Lanjarone, Apuljaras slėnyje
Malagoje
Granadoje
Torremolinos,prie Malagos
Rondoje
Nerjoj
Alhambros bilietų rezervavimas internetu Alhambra
Mašinos nuoma malagacar
pirmas 
79tieji 
ipvoisas