Prancūzija: Savaitgaliui – į Paryžių !

Ar atsisakytumėte pasiūlymo pigiai savaitgaliui nuskristi į Paryžių ? Ten pasivaikščioti, išgerti vyno su draugėmis? Juk neatsisakytumėte? Ir nesvarbu, kad tas savaitgalis gale vasario. Tuo labiau, kad šiame, viename iš gražiausių miestų, dar neteko būti…Todėl į mano žinutę buvo sureaguota teigiamai ir su džiaugsmu. Maža to, mūsų ,,mergaitiška” kompanija po poros savaičių pagausėja nuo 4 iki 7 ! Gal būtų ir toliau sėkmingai didėjusi, bet užsakyto butuko galimybės to neleido – jau ir taip reikės kažkam ant žemės miegoti. Nieko tokio, kai ,,merginoms” virš 40, tai ant žemės miegoti netgi labai sveika nugarai :)) Mes su džiaugsmu laukiam kelionės, o vyrai klausia: jūs ką, Lietuvoj to vynelio pagert negalit? Ne, negalim, mums reikia Paryžiuje, ryte kruasanų su kava, nueiti prie Eifelio, paklausyti muzikantų ant Monmartro kalno ir dar daug daug visko… ko nerasi jokioj Lietuvoj.
Skrydis apie 6 ryto, gili žiema, tai nutariame į Kauną važiuoti iš vakaro, nes turime kur pernakvoti, be to maža ką – mašina suges ar dar kas, juk vyrų nėra, kurie galėtų tas problemas sutvarkyti. Todėl Beauvais oro uoste nusileidžiam šiek tiek pavargę ir neišmiegoję, nes juk pasisvečiavom dar pas gimines 🙂 Iki Paryžiaus apie 60 km, važiuojame patogiu autobusu už 15 eur. į vieną pusę ( atrodo brangu, bet kai lėktuvo bilietai mums tekainavo po 14 eurų, tai nesipiktiname ), surandame metro ir apie 11 val. mes jau savo prancūziškame butuke geriam kavą su atsivežtais pusryčiais.
Kadangi šeštadienis, ir neaišku kaip jie ten savaitgaliais dirba, išeinam pasižvalgyti ir nusipirkti vieną nepigų pirkinį vaistinėje, kas leidžia dar kartą įsitikinti, kad brangiau kaip Lietuvoje vaistai tikriausiai nekainuoja niekur…Kol mes ten užtrunkame, kitos aplanko šalia esančią vyno krautuvėlę Nikolas ir išeina su nemažais maišeliais, nes sekmadienį, pasirodo, parduotuvė nedirbs. Šiaip labai geroje pėsčiųjų gatvėje (Rue de Levis) gyvenome, nes čia apsipirkti vietiniai atvyksta iš aplinkinių rajonų ir kaip buto savininkė sakė, kad čia gali įsigyti viską, išskyrus automobilį ir baldus . Visa gatvelė nusėta parduotuvių, o lauke driekiasi prekystaliai su daržovėmis, vynu, saldumynais ir kt.

Dar nusipirkę sūrių, alyvuogių, bei braškių, grįžtam pasidėti pirkinių ir …paragaujam vyno – už sėkmingą savaitgalio pradžią!
Atstumai Paryžiuje tikrai dideli, o transporto bilietai nepigūs, todėl susiplanavom viską taip, kad šiandien apeiti tai, kas pasiekiama pėsčiomis, o jau rytoj pirksime dienos bilietus, kurie savaitgalį kainuoja per pus pigiau, t.y. apie 6 eurus, ir aplankysime tolimesnes įžymybes.
Kadangi gyvenome nelabai toli Monmartro,

tai traukiame į garsiąją Sacre Coeur baziliką,

pakeliui trumpam stabtelime prie kapinių, kuriose ilsisi daug garsių ne tik Prancūzijoje asmenybių, aikštėje pasivaikštome tarp dailininkų, nuo neatmenamų laikų čia tapančių ir parduodančių savo paveikslus, mažoje senoje bažnytėlėje stebime labai gražią vestuvių ceremoniją…Nusileidę nuo Monmartro kalvos, kur gyvenimas verda net miesto šviestuvuose,

traukiam link Eifelio, kur nuo Palais de Chaillot atsiveria bene gražiausia šio miesto simbolio panorama. Žinome, kad sutemus, lygiai kas valandą ( pvz. 20,21,22val.) po penkias minutes bokštas pradeda blyksėti ir tikrai įspūdingai atrodo. Šio reginio pažiūrėti susirenka pulkai turistų. Pradeda lyti, o ir laukti reikia dar 45 minutes, todėl nutariame įlįsti į kokią kavinukę sušilti ir gal būt užkąsti. Mano šešios kompanjonės tikisi susipažinti su garsia prancūziška virtuve…Nežinau, gal kur nors garsiuose ir rinktiniuose restoranuose, kur patiekalai kainuoja nuo 50 eurų tikriausiai galima paragauti to nuostabaus maisto, apie kurį yra visi girdėję, bet tik retas jo ragavęs. Čia ne Italija, ir ne Ispanija, kur atsisėdęs bet kurioje lauko kavinėje su plastmasinėmis kėdėmis gausi jei ne kulinarinį šedevrą, tai tikrai skanaus maisto. Visų, kurie nesutinka su šiuo mano teiginiu, labai prašau komentaruose parašyti kur Paryžiuje galima skaniai pavalgyti – manau daug kam pravers , be to ir aš pati labai norėčiau to prancūziško maisto paragauti.
Taigi, pirmiausia šeštadienis, todėl dauguma kavinių arba išvis nedirba (deja nedirbo ir tos, kurias rekomendavo aplankyti DK kelionių vadovas), arba atsidarys tik vakare, todėl lendame į pirmą aptiktą, kurioje jaukiai įsitaisome ir pradedame studijuoti meniu. Vaizdas graudus tiek pasirinkimo, tiek kainų atžvilgiu. Aptarnavimas irgi apgailėtinas – niekas ten pas tave neskuba, o ir mūsų užsakymas padavėjo nedžiugina. Aš pradedu bambėti, kad Paryžiuje valgyti makaronus yra absurdas, nes čia jums ne Italija ir jie bus neskanūs. Jei jau norite užkąsti ir išmesti po tuos 12 ar 15 eurų, tai gal tai padaryti nors dėl ko nors nacionalinio, pavyzdžiui svogūnų sriubos, ar žolelėmis įdarytų vynuoginių sraigių, kurių pusfabrikačius prancūzams, net pas mus Bezdonių miestelyje kažkur gamina…Kaip ir reikėjo tikėtis svogūnų sriuba atmestinai paruošta, bagetės gabaliukai ant viršaus sudegę, kas gadina visą patiekalą, bet šiaip skonis tikrai įdomus ir į svogūnus nelabai panašu – verta paragauti ir net tiems, kurie, kaip ir aš, virtų svogūnų gabalus palieka ant lėkštės krašto 🙂

O sraigės buvo tikrai skanios, bet gal todėl, kad Lietuvoje darytos 🙂

Tiesa, 12 sraigių kainavo 15 eurų, todėl tik paragavome po porą, o nuo sriubos (už 7 eur.) kaip reikiant sušilome, dėl ko galėjome tęsti savo žiemišką pasivaikščiojimą po naktinį miestą…
Blyksintis Eifelis tikrai nuostabus ir sukelia begales gerų emocijų stebintiems šį reginį.

Dar buvo mintis keltis į viršų, bet apsiniaukęs dangus nežadėjo įspūdingos panoramos, todėl pasirinkome kitą, tikrai vertą dėmesio, ypač sutemus, – apžvalgą nuo Triumfo arkos. Pasikėlimo kaina – 9 eurai (asmenims iki 26 metų – nemokamai). Viduje nedidelė ekspozicija, po arka – amžinoji ugnis žuvusiems kariams, o nuo stogo – nuostabi naktinio miesto panorama.

Ne mažesnė atrakcija yra stebėti eismą aplink arką žiedu. Netgi turint nemažą vairavimo stažą , mums nepavyko perprasti to judėjimo logikos – juostos nesužymėtos, bet jų gal 9-nios, 12 išvažiavimų, važiuoja kas kaip nori, rikiuojasi iš vidinės juostos iškart nors ir į pačią kraštinę, todėl pastoviai po kelias mašinas stovi statmenai kitų važiuojančių atžvilgiu, nes joms reikia čia sukti, o vienu metu visi žiede staiga sustojo ir nutarė įleisti iš dešinės įvažiuojančius. Bet niekas nesipiktina, visi braunasi kas kaip, tačiau vieni kitus praleidžia – matyt ten savos taisyklės. Na, tikrai įdomu, gražu, linksma, tik nešilta, nes purškia lietus ir pučia stiprus vėjas – nors nesinori dar išeiti, bet taip galima ir susirgti . Tada kažkuri išsitraukia kalvadoso ,,fliažkutę” – kaip mano tėtis sako, – čia ne iš pasileidimo, o dėl sveikatos 🙂 Smagumėlis! Jei ne lietus, tai dar pabūtumėm, nes vaizdai nepakartojami.
Sekmadienis išaušta saulėtas, todėl nuotaika gera.O kol mes lovoje geriame rytinę kavą, kažkas parnešė šiltų kroasanų… Tikri Paryžietiški pusryčiai…Užvalgome ir stipriau, nes nutariame šiandien prancūziškos virtuvės šedevrų nebandyti, o valgyti buto šeimininkės rekomenduoto korėjiečių maisto, parduodamo po mūsų namu. Bet prieš tai, šiandien jau metro pagalba, lankome miesto įžymybes, bet tik iš lauko, nes muziejams šį kartą nenusiteikę…Taigi, Luvras, panorama iš laikinai šalia pastatyto apžvalgos rato,

Palais Royal aikštė,

miesto Rotušė,

Notre Dame, Pompidu, Invalidų rūmai, Defense… Tada grįžtame namo, sočiai ir skaniai pavalgome ir išsiruošiame į naktinį pasivaikščiojimą.

Apžiūrime Mulen Ružą, kuris tik tamsoje gražus

ir einame į jau ne kartą rekomenduotas vakarines mišias Monmartro bazilikoje, kurios lyg yra kažkuo įspūdingos. Na, man kaip nepraktikuojančiai katalikei jos jokio ypatingo įspūdžio nepaliko, bet prisižiūrėjom į visokio plauko keistuolius, kurių ten net per mišias netrūksta. Ir dar pagalvojau, kad mama nė už ką nepatikėtų, sužinojus ką aš veikiu tokiu metu Paryžiuje 🙂 Tačiau išėjus iš bažnyčios patenkame į tikrą paryžietišką vakarėlį po atviru dangumi – ant laiptų sėdi žmonės, kai kurie atsinešę net taures su kojelėmis, geria vyną, klausosi dainuojančių gatvės muzikantų ir jiems pritaria. Ir tokia geranoriška aplinka, jokio rėkavimo ar agresijos, kažkaip trumpam mintyse šmėstelėjo treninguoti lietuvaičiai su bambaliais alaus… Bet tuose kraštuose per daug metų nusistovėjusi kita alkoholio vartojimo kultūra, jie tikriausiai niekada negėrė vyno ,,ant drąsos” prieš šokius. O mums net mintis nekilo, kad tuo vynu, kuris mūsų laukė namuose, mes taip pat galėjome vaišintis čia, šalia bazilikos, grojant gitarai ir dainuojant visiems pažįstamus šlagerius, su vaizdu į naktinį Paryžių…
Pirmadienio ryte ilgai ir tingiai pusryčiaujame, nes po pietų skrydis namo, todėl nieko šiandien neplanavome. Be to per tas dvi dienas, bevaikštant mūsų gatvele palei uždarytų parduotuvių vitrinas, kai kurioms jau užėjo nevaldomas noras jas iš vidaus patikrinti 🙂 Todėl trejetai valandų visos išsibarstome…Grįžę dar paragaujame garsiųjų macarons, kurie labai gražūs, bet skonis tikrai nevertas tų 12 eur. už 8 sausainėlius.

Tada pradedame krautis daiktus ir nė neįtariame kokios ,,linksmybės” mūsų laukia. Mat buvome pasiėmusios vieną ant visų registruotą bagažą – maža ką, gal kas kokį ,,parfumą“ ar butelį vyno lauktuvėms parsivežti norės…Na, visos kažko ir pasiėmė, lyg po nedaug – juk net 15 kg galima imti…Pasvėrėm – 23 kg. Siaubas! Ką daryti? Už valandos turime išvažiuoti ! Pasirodo vyno butelis ne 1 kg sveria, o beveik 2, o dar sūrio po gabaliuką įsimetėm, o į saloną minkštų sūrių irgi įsinešti neleidžia. Na ką, juk neišmesi vyno, po 5 – 7 eurus , bet nori nenori, bent keturių turi nelikti. Viena vairuoti turės iš oro uosto, kitai migrena lyg prasideda – irgi atsisako dalyvauti toje ,,naikinimo operacijoje”, bet viskas baigėsi sėkmingai, vynas išgelbėtas ir kelionė namo buvo ne mažiau nuotaikinga negu visas ,,paryžietiškas savaitgalis”.
O Prancūzijos sostine visos liko sužavėtos ( aš ja sužavėta jau seniai ), pradėjo planuoti, kad atvyks čia dar kartą – kas su vyrais, kas su vaikais – net apžiūrėjo iš kur į Dysneylandą traukinukas veža, ir jau įsivaizduoja koks gražus miestas sužaliavus visiems tiems parkams ir gėlynams, kaip kelsis į Eifelį ir kiek dar visko daug reikės pamatyti…
Taip kad Paryžiui sakome: iki pasimatymo!