Portugalija iš šiaurės į pietus

Šiemet dėl atostogų buvo daug dvejonių ir labai ilgai vis negalėjom apsispręsti į kurią pusę sukti. Ne pirmi metai svajodavom pralėkti Portugalijos pakrante ir išmaišyti Algarvės pakrantę. Tačiau mes pripratę keliauti automobiliu, o kaipgi reikėtų susidėti visą mantą į nedidelę kuprinę, sutalpinti dviems savaitėms reikalingus rūbus, didelį fotoaparatą, navigacijos sistemą į rankinį Ryanair bagažą. Žodžiu dvejonių buvo nemažai, bet paslapčia vis patikrindavau bilietus lėktuvu ton pusėn. Ir štai nukrenta toks rinkinukas, skrydis Kaunas – Briuselis – Porto ir po dviejų savaičių tuo pačiu maršrutu atgalios. Griebiam bilietus ir pradedam planuoti kelionę, domėtis kitų patyrimais ir planuot kelionę laike taip, kad pusę laiko keliautume, o kitą pusę galėtume mėgautis saule ir jūra paplūdimyje. Pradžioje norėjome skristi į Porto, o gryžti iš Faro, bet neradom tokių pigių bilietų, tačiau jei jūs keliausit – būtinai gerai paieškokit, pabaigoje aprašymo paaiškinsiu kodėl. Ganėtinai sunkus ir neplanuotai brangus pasirinkimas laukė su automobilio nuoma. Didžiosios kompanijos labai užkėlę kainas, tad nuomavomės per UK brokerių kompaniją EconomyCarHire.
Na kągi, bilietai yra,automobiliukas užsakytas, toliau jau sėdim ramūs ir planuojam daugmaž kur ką veiksim. Visai netikėtai prieš pat kelionę bešaudydamas akcijas www.boking.com puslapyje užsakiau viešbučius visai kelionei, išskyrus paskutinę naktį, kuri atrodė dar taip toli ir buvo labai neaiškus mūsų gryžimo iš Algarvės į Porto planas 🙂

I

Ir netikėtai išaušta mūsų kelionės rytas. Susimetam daiktus, užkandam sumuštinių ir traukiam į Kauno oro uostą. Neprailgsta skrydis ir mes jau leidžiamės Briuselio Charlerua oro uoste. O ten jau atskira istorija. Pats oro uostas smagus, bet iš jo pėstute neišeisi. Visi išvažiavimai lenda tiesiai autostradon, o aplink laukai ir pramoniniai rajonai. Reikia naudotis viešuoju transportu, kuris veža į visas įmanomas puses. Arčiausiai ir pigiausiai galima nusigauti iki Charlerua miestelio, 3 eurai žmogui į vieną pusę. Kadangi mes turime 6 valandas laisvo laiko, pradedam keliauti ir maunam apsidairyti. Taigi pats miestelis atrodo kraupiai, langai užkalti, vien pramoniniai pastatai net pačiam centre, kažkoks nesaugumo jausmas. Juodukai šmirinėja ir nužiūrinėja turistus, kurių iš tiesų nėra tiek ir daug. Bet vaikštant apsiprantam ir netrukus jau pietaujame McDonalde :))) O pavalgius rodos ir aplinka pagražėjo, ir oras pagerėjo tad nutariam kopti įkalnėn, kurios viršuje labai graži bažnyčia. Iki jos veda gan graži pėsčiųjų alėja pilna parduotuvių ir bariukų. Pasiekę bažnyčią įslenkam vidun, o vaizdelis ten tikrai labai gražus. Pačio tokio altoriaus nėra, tik viduryje stovi nerealaus dydžio paauksuotas (o gal auksinis) Juzusėlis 🙂 Na įspūdingai viskas žodžiu. Pasidairom, uždegam žvakelę, kad kelionė būtų saugi ir laiminga ir traukiam atgalios link stoties. Autobusu pasiekiam oro uostą ir jau autobusui stojant pamatome ant žolytės prie automobilių stovėjimo aikštelės pilna turistų. Visi guli ant saulutės ir laukia savų skrydžių. Vaizdelis geras – tarp krūmelių pilna kuprinių, kas knygą skaito, kas miega, o aplink zuja autobusai 🙂 Prisėdam ir mes ten dar valandžiukei, pailsinam kojas ir traukiam į terminalą sekančiam skrydžiui. Dar valandžiukė ir jau sutemus leidžiamės Porte. Oro uostas didžiulis, vos randam kaip išeit, o tik išėję surandame savo pirmosios nakvynės vietą:
http://www.booking.com/hotel/pt/residencial-ar-e-sol.lt.html
Kambariukas tvarkingas, su pusryčiais, ko daugiau reikia. Taip vat prabėgo mūsų pirma kelionės diena 🙂

II

Kitą rytą keliamės ir papusryčiavę traukiam atgal į oro uostą, kadangi mus turėtų pasiimti automobilių nuomos kompanijos atstovai. Jie kiek vėluoja, bet pagaliau pasirodo ir jų busiuku pavažiuojam kelis šimtus metrų iki angaro, kuriame jau mūsų laukia (turėtų laukti) Chevrolet Spark. Aišku kaip visuomet tokio automobiliuko, kokį užsisakai nėra, tad gaunam Fiat Panda 🙂 Greit susitvarkom popieriukus, prisisegam savo garminiuką prie stiklo ir pajudam. Pirmajį tašką negalvodami užidedam artimiausią vandenyno pakrantę nes labai jau norim pamatyt Portugalijos pakrantę. Privažiavę randam kažkokį visai neišvaizdų pliažiuką, bet parkinge pilnai nusistatom maršrutą visai dienai.
Toliau kiek pavažiavę pasiekiam Portą, lėtai slenkam gatvėmis ir grožimės įlanka.

Miestas tikrai vertas dėmesio ir pasitaikius progai dar gryšime pabūti jame ilgiau. O tuokart tiesiog pravažiuojame senamiestį, kertame upę ir kita puse kylame pro naujus rajonus „žemyn“ žemėlapiu link Lisabonos. Specialiai užsidėjome, kad navigacija nevestų autostradomis nes jos ganėtinai brangios, tad siaurais ir vingiuotais keliukais labai lėtai braunamės per nesibaigiančius pakrančių miestukus. Kartkartėmis išlendam į pakrantę, o ten nei skardžių, nei uolų, nei jokio ženklo tos pakrantės, kurią matydavome lankstinukuose 🙂

Pirmas įdomesnis miestukas Nazare. Čia nuo uolos nužvelgiam pliažą, o vėliau nusileidę pravažiuojame ir per centriuką. Jau pačioje kelionės pradžioje pasirodo keista, jog leidžiama su automobiliu važiuoti ant skardžių ir nėra jokių apsaugos tvorelių. Nusiversi – pats kaltas 🙂

Taigi pravažiuojam Nazare ir pradeda temti, o iki sekančios nakvynės vietos dar gabaliukas kelio.

Jau visai sutemus pasiekiam viešbutuką
http://www.booking.com/hotel/pt/residencial-o-forte.lt.html
Graži įlanka, vandenyno pakrantė ir stiprus vėjas 🙂 Gerai, kad dieną buvom stabtelėję lidle ir prisipirkom maisto ir alučio. Tai pavakarojam ant suolelio pakrantėje besiklausydami vandenyno ošimo.

III

Atsikėlę maunam papusryčiaut ir tik tuomet suprantam, kad portugališki pusryčiai neturi nieko panašaus su vokiškais, lietuviškais ar bet kokiais kitais. Kaip pamatysime ir vėliau, pusryčių meniu čia visur vienodas: bandelė, plonai pjaustytas sūris, dešrytė ir džemas. Tepiesi ką nori, bet skonis visko vienodas. Pradžioj skanu, bet nuo kokios 6 ar 8 dienos net nesinori žiūrėt į tą pusę 🙂
Taigi apsistoję buvom nedavažiavę Lisabonos, šiandienai liko kokia 60 km., o sekančios dvi nakvynės bus būtent ten.

Šios dienos planas Sintra rūmai ir parkas. Sintros pilis šviečia jau iš toli artėjant link miestelio, tačiau tenka ilgokai vingiuoti įkalnėn siaurom gatvelėm kol pasiekiame patį miestelį. O jame turistų pilna, rodyklės viena per kitą rodo vis į kitą objektą, tad sukam ratais ir dairomės per langus, kelis kart pravažiuojam mums reikiamą keliuką, o pagaliau radę kylam stačiu, siauru ir vingiuotu keliuku aukštyn į kalną. Pasiekę bulietų kasą turime galimybę rinktis Maurų pilį ir Sintros – renkamės Sintros. Traukinukas nuo bilietų kasos užveža aukštyn iki įėjimo į pilį ir pamatome nerealų vaizdelį. Tiesą sakant dar tokios pilies gyvenime neteko matyti ir nors nesu tokių objektų mėgėjas – tikrai patiko. (Beje visas kelionės išlaidas ir bilietų kainas į visus lankytus objektus rasite kelionės aprašymo pabaigoje).

Išvažiavę iš Sintros miestelio važiuojame link vandenyno ir į Lisaboną įvažiuosime pakrante pro turistinį Cascais miestelį. Taikom tiesiai į Cabo de Roca, patį vakariausią Europos žemyno tašką.

O ten vėjas tokio stiprumo, kad verčia iš kojų, bet žmonių nemažai ir visi susigūžę fotografuojasi. Tą patį padarėm ir mes 🙂 Toliau pakrante, pro Cascais miestelį važiuojam įlankos pakrantės keliu palei Težo upę ir pasiekiam Lisaboną.

Važiuojame link centriuko, pavingiuojam gatvelėm ir pasiekiam savo nakvynės vietą. Čia nakvosim dvi naktis.
http://www.booking.com/hotel/pt/almirante.lt.html
Vakare išeinam pasivaikščiot aplinkinėm gatvelėm, pasidairom į tramvajus ir gryžtam anksčiau miegot nes kita diena bus skirta Lisabonai ir reiks anksčiau keltis bei gerai išnaudot tą vieną dieną tokiam nuostabiam mieste.

IV

Taigi šiandien kuprinę ant pečių ir traukiam į centriuką, o jis visai netoli, kokios 15 min pėsčiomis. Vaizdeliai gražūs, vingiuojam siaurom gatvelėm aukštyn žemyn Alfamos kvartalu ir vis praleidžiam girgždančius tramvajus.

Užkilę į kalną pasidairome nuo apžvalgos aikštelės Edvardo VII parke. Pagaliau nusileidę į centriuką pagrindine pėsčiųjų alėja (Avenida da Liberdade) pasiekiame Pombalio markizo aikštę (Praca do Marques de Pombal), kurio statula yra aikštės viduryje ir kuris atstatė Lisaboną po 1755m. Buvusio žemės drebėjimo.

Pasisukinėję ir išsiaiškinę Lisbon sightseeing autobusų maršrutus pasirenkame ilgiausią maršrutą ir įsitaisę antrame autobuso aukšte dairomės aplink, kai autobusas vinguriuoja senamiesčio bei naujamiesčio gatvelėmis.

Vėliau paveža kiek tolėliau nuo centro, kur išlipame ir einame pasivaikščioti ir apžiūrėti senųjų Lisabonos uosto vartų bei Vasko de Gamai pastatytos statulos krantinėje. Lauke apie 40 šilumos ir beveik jokio vėjuko, tad ant saulės išbūti beveik neįmanoma, keliaujame nuo pavėsio iki pavėsio.

Vėl gryžtame į senamiestį ir vakarą praleidžiame vaikščiodami pakrante bei senamiesčio gatvelėmis, klausydami aikštėje grojančių muzikantų. Lisabona tokia didelė ir likusių neaplankytų vietų tiek daug, kad būtinai čia dar sugryšime ir tikrai ne vienai dienai, bet šiuokart mūsų maršrutas suplanuotas kitaip…

V

Ryte šokam į pailsėjusį „pandusą“ ir Vasko de Gama tiltu paliekame Lisaboną.

Šioje Portugalijos pusėje miestelių mažiau, vidutinis greitis didesnis, keliai geresni, tad keliaujame su šypsena. Vietiniame turguje prisipirkę vaisių, darydami lanką aplink įlanką vėl atsiduriame vandenyno pakrantėje ir ja važiuojame į Algarvę. Vandenyno pakrantė jau gražesnė, miesteliai tvarkingesni ir turistų daugiau.

Rodos jog ši Portugalijos pusė daug turtingesnė nei „šiaurė“. Oras lauke karštas, pats sezono įkarštis, tad traukiam į Burgau miestelį, kuriame apsistosime 6 naktims ir iš ten važinėsim po pietinę pakrantę. Praleidę pusdienį automobilyje, pagaliau atvykstam į viešbutuką
http://www.booking.com/hotel/pt/praia-do-burgau.lt.html
Tikrai puikus viešbutis, faini darbuotojai, o pats miestelis su savo vakariniu gyvenimu irgi labai mielas.

Taigi atvykę dar spėjame sušokti į baseiną ir nusiprausti kelionės dulkes. Persirengę išeiname apžiūrėti pačio Burgau miestelio ir palepinti skrandžius šiltu maistu ir išlenkt po bokaliuką alaus aplaistant gerai prasidėjusią kelionę 🙂

VI

Lagos, sagres, saint vincento
Ryte keliaujam į Burgau pliažiuką pasidegint, o karštis lauke tikrai portugališkas.
Džiaugiamės tol, kol nepamatom koks šaltas vanduo, kažkaip keistai pasisukę
vandenyno srovės atnešė geliantį vandenį ir įlįsti ganėtinai sunku, bet pliusiuką užsidėti
reikia, tad išsimaudom. Kadangi vartytis pliaže per karšta, o į vandenį lįsti per šalta,
traukiam lankyt apylinkių. Pirmiausia reikia pasipildyti maisto atsargas Lidl‘e, tad
važiuojam link Lagos miesto, kuris yra maždaug 15 km atstumu nuo mūsų. Pakeliui dar
apžiūrime Luz miestuką, ogi labai gražus kurortas, išsidėstęs kalno šlaite ir apstatytas
įvairaus dydžio ir grožio vilomis. Taigi pasiekę Lagos‘ą ir pasipildę maisto atsargas
važiuojame iki iškyšulio, pakeliui užsukdami į du gražiausius Portugalijos pliažiukus
– tai Dona Ana (Praia da Dona Ana) ir Camilo (Praia do Camilo). Tikrai nerealaus
grožio pliažai, tik iš to didelio populiarumo sulaukiantys labai daug žmonių. Tačiau
kad ir kaip bebūtų, vietos atsigulti nėkuomet nepritrūksite. Pasiekę Lagos iškyšulio galą
randam nuostabią apžvalgos aikštelę, į abi puses nuo kyšulio driekiasi atviruko verti vaizdai, o skardžio apačioje bangos skalauja uolas lyg iš po kojų. Kiek pasivaikščioje sukam atgalios ir matydami jog saulė dar aukštai – pravažiuojam namus ir nutariam spėt aplankyt Sagrės kyšulį. Prie kyšulio randame vos kelis automobiliukus, nepasirodo, jog tai labai didelis turistų traukos centras 🙂 Įeidami pro forto vartus sumokame po tris euriukus, o ten… net nėra į ką žiūrėti. Vaikštome, dairomės, bet visas gražumas yra būtent stebint šį iškyšulį iš toliau, o ne ten būnant. Draugiškai nusprendžiam, kad apsikvailinom, bet pasielgiam labai lietuviškai – kadangi jau pinigėliai sumokėti, apeiname iškyšulį išorine kraštine palei vandenyno skalaujamus skardžius.
Už kokių 10 km. gražiai šviečia Šv. Vincento švyturys, tad sukam tenais. Artėdami labai nustembam, galybė mašinų, žmonių… Visi nusėdę 60 metrų aukščio skardžius ir laukia saulėlydžio. Kas gurkšnoja vynelį, kas fotografuojasi, nereali nuotaika ir aplinka. Prisijungiam prie visos minios ir įsitaisę laukiam ir mes. Saulei panirus į vandenyną visi smagiai ploja ir džiaugiasi lyg būtų pasiekta mėgstamos komandos pergalė, nuotaika tikrai užburianti, tad nutariam paskutinį vakarą čia sugryžti ir atsisveikinti su Algarve 🙂 Dar kiek pasisukinėję šokam į ratus ir traukiam namo.

VII

Na ir išaušta dar vienas rytas Burgau miestelyje, o tuo pačiu ir mano gimtadienis, jubiliejus kaip ne kaip 🙂 Tad ta proga buvom suplanavę pramogą paplaukioti laiveliu po grotas, pakrantės uolose bangų išmuštas ertmes. Išvakarėse Lagos’e matėme daug firmelių tuo užsiimančių tiek pačiame miestelyje, tiek ant iškyšulio tolėliau nuo miestelio. Tad papusryčiavę lėkiam pramogaut. Pandusą palikom ant kalniuko aikštelėj ir eidami pakrante keistai žvalgomės, bangos didžiulės, anei vienos valtelės siūlančios pramogas pasiplaukiot. Šiaip ne taip uostelyje randam pora senukų siūlančių pasiplaukiojimus ir suderėję kainą laukiam parplaukiančio laivelio. Laivelis keturvietis, tad dar viena turistų porelė prisijungia į mūsų ekipažą. Taigi gaunam gelbėjimosi liemenes, įsitaisom ir išplaukiam iš uostelio. O jūra, kuri iš toli žiūrint atrodė lygi kaip stiklas, išplaukus pasitinka nerealaus aukščio bangom, jos nelūžta, bet valtelė pakyla kelis metrus aukštyn, po to leidžias – dar niekados gyvenime neteko su maža valtele įveikti tokių didelių bangų. Vairininkas patyręs, seka situaciją ir kai mato, kad banga itin didelė, išjungia variklį ir leidžia valčiai laisva eiga lipti per bangą. Na taip per 15 minučių pasiekiam iškyšulio galą ir ten prasideda pats įdomumas. Bangos daužo uolas, siauri plyšeliai veda gilyn į uolas, o ten išmuštos grotos, tokie lyg kambariai, kuriuose vanduo net ir sienom lipa. Priplaukus prie įplaukimo į grotas pašnekėjom, kad jau vidun tai tikrai neplauksim, gaila, gal reikėjo ramesnę dieną pramogom pasirinkt, pafotkinam ir jau dairomės kur čia suksim atgal. Valtelę bangos mėto į šonus, virš galvos nerealaus aukščio uolos siena…. Ir tuomet vairininkas, matyt sulaukęs atitinkamos progos ar geros bangos, visu greičiu lenda su valtim pro plyšį gilyn į uolos ertmę, valtelė šonu užlinkus, variklis kriokia pilnu greičiu, o mes įsikibę ir šlapi nuo aplink visur besidaužančių bangų purslų bandom išsilaikyt. Viduje vietos ne taip ir mažai, pilnai užtenka apsisukti ir jau atsistojus priekiu į landą, per kurią turėsim išplaukt, kylam ir leidžiamės su didžiulėm bangom, kurios vis iškelia valtelę gerokai į viršų ir vėl nuleidžia. Jausmas nerealus, tik nejauku, kai nuo tavęs niekas nepriklauso. Pro išplaukimo ertmę vando virsta ir viduje didžiulės bangos daužosi į visas sienas… Kažkiek taip pastovėję ir matyt sulaukę tinkamo momento vėl visu greičiu išplaukiame į atvirus vandenis ir toliau pakrante plaukiame dar kelis kartus taip įlįsdami į bangų išmuštas ertmes. Po kažkelinto karto jau apsipranti ir pasidaro visai smagi pramoga. Atgal plaukiant jau ir su tom didelėm bangom atviram vandenyje, o įplaukus į uostą ir lėtai judant kanalu iki prieplaukos lyg ir pritrūksta to smagaus siūbavimo. Realiai žiauriai smagi pramoga ir žiauriai pasisekė, kad diena buvo tokia kokia buvo.
Dar kažkiek pasivaikštom Lagos miestelyje ir grįžtam vakarop į „mūsų“ ieląjį Burgau miestelį. Čia vakarieniaudami atšvenčiam gimtadienį ir dar ilgokai pasivaikštom paplūdimiu.

VIII

Šios dienos planas pakeliauti pakrante nuo Burgau iki Albufeiros ir aplankyt pakrantės miestukus tame kelyje (Burgau – Lagos – Portimao – Carvoeiro – Albufeira) ir mažesnius kurortus. Juk vistiek kada nors reikės čia grįžti, o vietą išsirinkti reikia iš anksto 🙂 Susimetam maudymosi reikmenis ir rankšluosčius į kuprinę ir leidžiamės į kelionę. Lauke tikrai nešalta, gerokai virš 30 rodo termometras, tad maudytis stojam ganėtinai dažnai. Rašydamas apie pirmą, kuomet atvykome prie pietinės pakrantės paminėjau, kad vanduo buvo labai šaltas. Tačiau jau sekančią dieną, o po to ir visą likusį kelionės laiką matyt pasikeitė vėjai ar srovės ir vanduo buvo maloniai šiltas, bet ne per daug, idealus atsigaivinimui.
Taigi važiuojam pakrante, dairomės… Kuo labiau važiuojame pakrante į rytus, tuo daugiau visur matosi „rezervatų“, aptvertų teritorijų, kuriose viešbutis, keletas baseinų, gultai ir žmonės migruoja maršrutu baseinas – baras – baseinas. Iš šono gražu pažiūrėt… 5 minutes… po to pradeda atrodyt labai nuobodžiai… Gal mes kitokio tipo keliautojai, negalim nusėdėt vienoj vietoj, kad ir kaip ten būtų gera ir patogu. Vistiek noris lėkt apsidairyt, o gal už kitos uolos yra dar geriau.
Portimao didelis pramoninis uostamiestis, atrodo niūrokai. Pats centriukas gražus, bet neužkabina ilgėliau jame pasilikti. Toliau bevažiuodami pakrante randam mielesnių pusiau laukinių kaimelių. Vistik gražiausios vietos yra tarp miestelių, tai didžiulės uolos išsikišusios į jūrą, nerealus jausmas apima stovint an skardžio, kuomet bangos daužosi po kojom.
Albufeira yra turbūt garsiausiasAlgarvės kurortas. Ieškant informacijos internete apie Algarvės miestus, šonuose mirga marga baneriai su pramogų pasiūlymais ir viešbučių akcijom Albufeiroje. Tačiau keliautojų aprašymuose vieninga nuomonė, kuriai ten apsilankę patys, pritariame 100%. Ten tokia, kaip čia gražiau išsireiškus, „Palanga“. Pagrindinė pėsčiųjų gatvė su daug barų ir pramogų, mieste sukinėjas elektriniai traukinukai vežiojantys turistus iki pliažo ir atgal, taip pat aplink miestelį pilna rezervatų, kuriuose tiek pramogų, kad rodos padaryta viskas, jog per dviejų savaičių atostogų „kelialapį“ tau nesinorėtų niekur iškelti kojos iš viešbučio teritorijos. Žodžiu žmonių marios, gatvės mirga nuo prekeivių pardavinėjančių pripučiamus delfinus, rankšluosčius su Portugalijos simbolika ir kremus nuo saulės. Visur šurmulys, muzika skamba, bet nėra pagrindinio dalyko, dėl ko paprastai žmonės trenkiasi taip toli nuo namų – tai tyla, ramybė, vandenyno ošimas girdimas per atvirą langą… Nors, už tai didelių pinigų nesurinksi…
Po tokio įtempto sukinėjimosi pakrantės keliukais, atgal jau grįžtam greitkeliu ir neilgai trukus saulę palydim jau maudydamiesi savo ramiame pliažiuke.

IX, X

Šias dvi dienas nusprendžiam tiesiog nieko neveikti, vien tik degintis ir maudytis. Kad būtų įdomiau, dienom maudytis važiuojam į netoliese esantį Algarvės vizitine kortele tapusį Dona Ana paplūdimį (Praia da Dona Ana), o vakarais grįžtame pas atgal ir prieš vakarinius pasivaikščiojimus dar kiek pamirkstam vandenyje prie namų. Vakarais viso miestelio tradicija yra grįžti iš paplūdimio, persirengti ir vakaroti viename ir keleto kalne esančių bariukų. Smagu, romantiška, tylu… Svarbiausia nėra triukšmo aplink ir nuolat girdisi bangos, vakarais sustiprėjančios ir vienodu ritmu daužančios pakrantės akmenis…
Paskutinį vakarą pasiėme butelaitį balto šalto vyno važiuojam palydėt saulės prie Šv. Vincento švyturio. Nereali vieta, žmonių nemažai bet visi išsiskirstę vakaroja ant 60 metrų aukščio skardžio kraštų susėdę grupelėmis. Įdomi vieta, įdomi atmosfera… Prisėdę ir mes įsijungiam į tą bendrą nuotaiką ir lyg nieko nebūtų aplink sėdim žiūrėdami į vandenyną…

XI

Paskutinė mūsų diena Portugalijoj. Ryte anksti keliamės, įšokam į baseiną ir atsisveikinę su viešbučio kolektyvu leidžiamės į kelią. Šiandienos tikslas – Porto oro uostas. Prieš akis 600 km kelio. Kaip tik tuo metu Portugalijos miškus stipriai niokojo gaisrai. Skrisdami greitkaliu vis tai šen tai ten matėm dūmų stulpus ir išdegusias šalikeles, bet pasisekė niekur to nepamatyti gyvai ir iš arti. Rašydamas „skrisdami greitkeliu“ galvoju gal kiek plačiau papasakosiu apie mūsų automobiliuką ir skridimo greitį. Panda Portugalijos keliam, serpantinam o net ir greitkeliui yra gerokai per silpna. Kadangi nuolat kelias tenka tai kilti, tai leistis nuo kalno, tai mašiniukas ryškiai nepatraukia ir kartais tenka važiuot vienoj eilėj su furom, praleidžiant greitesnius, o įkalnėje įsibėgėt nepavyksta jokiu bėgiu. Greitis irgi nestebuklingas, nuokalnėse kartais įsibėgėdavom iki 130km/h, bet tas būdavo taip retai, kad jau kai tai pavykdavo – atrodydavo jog skrendam. Taip važiuodami 600 kilometrų atstumą su keliais sustojimais užtrukome visą dieną. Lisaboną praskridome rytiniu apvažiavimu ir stabtelėjom tik Porto senamiestyje pavakarieniaut. Lauke jau temo, tad oro uostą pasiekėme jau visiškai sutemus. Atsikratę mašiniuko, vėl su kuprinėmis ant pečių apsigyvenom prie pat oro uosto įėjimo:
http://www.booking.com/hotel/pt/park-porto-aeroporto.lt.html
Fainas, tvarkingas viešbutis, su nemokamu internetu ir pusryčiais. Mums jų nereikėjo nes jau 6 valandą ryte buvo mūsų skrydis į Briuselį.

XII

Anksti ryte skrydis į Briuselį, pietūs prie oro uosto ant žolytės ir apie pietus skrydis į Kauną.

Tokia tad mūsų pirmoji kelionė į Portugaliją. Daug pamatėm, bet daug ką ir praleidom, bet gal taip ir geriau… Bus dėl ko sugrįžti dar kartą…

Pagrindinės kelionės išlaidos:
Lėktuvo bilietai Kaunas-Briuselis-Porto ir atgal, 2 žmonėm – 304,29 euro

Viešbučiai: (viso 547,5 eurai)

Porto – 42.5 euro
Porto Novo – 35 eurai
Lisabona (dvi naktys) – 118 eurai
Burgau (6 naktys) – 303 eurai
Porto Park Hotel – 49 eurai
Mašinos nuoma visam laikotarpiui – 231,84 eurai

Kuras: 47,27 + 13 + 55,29 + 48,44 = 164 eurai (Benzino 95 kaina 1,71 euro/litras)

Laivelis Lagose – 25 eurai

Sagres apžvalga – 6 eurai

Autobusas (sightseeing Lisbon) – 30 eurų

Sintra rūmai įėjimas + traukinukas aukštyn – 27 + 4 eurai

Maistas ir gėrimai kelionės metu susidėjo kažkur apie 200 eurų.