Portugalija: Ilgasis savaitgalis Londone ir Porte. II dalis – Portas

Dar prieš kelias valandas kartu su ,,mandaguoliais”, ramiais anglais vaikščiojome Hyde parke, o jau lėktuve tenka apsiprasti su triukšmingais ir emocionaliais portugalais. Moterys, sėdėdamos per kelias eiles viena nuo kitos, atsistojusios bando šnekėtis, tiksliau susirėkauti, nes viena kitos negirdi, aišku dar išraiškingai gestikuliuodamos, nes sunku susišnekėti; paauglių grupelė su vadovais žaidžia kortomis, kiekvieną sėkmingą ėjimą palydėdami džiaugsmo šūksniais, keli vaikai bėgioja pirmyn- atgal, mėto daiktus vieni kitiems keleiviams per galvas. Triukšmas lėktuve kaip kokiam atrakcionų parke. Mes reikšmingai susižvalgome, kažkuris sako: ,,nebenoriu į Portugaliją”, kitas: ,,tikiuosi ne visi portugalai tokie”? Bet skrydis trunka apie tris valandas…O tada mus pasitinka šiltas vasariškas vakaras ir kelionės ,,nepatogumai” iškart užsimiršta…
Iš oro uosto važiuoja metro, nors nesupratau kodėl jis vadinasi ne tramvajumi, nes važiuoja ne po žeme. Bilietas kainuoja 2 eurus- automate nusiperki popierinę kortelę, kurią kitą kartą tik papildai ir tada pravažiavimas kainuoja pigiau. Mes apie tai sužinojom trečią dieną, tai kai kuriems reikėjo ją įsigyti dar kartą. Apsistojus nakvynei nuotaika dar pagerėja, nes viešbutis Menfis***, nors nebrangus (po 20 eur.) bet mums labai patiko, o ryte, po fantastiškų švediško stalo pusryčių, likom sužavėti.
Šiandien sekmadienis, todėl miestas tuštutėlis, saulė šviečia, šilta, visur žydi magnolijos, vaismedžiai, gėlynai…

Bet ne į gėles krypsta žvilgsniai, o į pastatus, kurių fasadai apklijuoti glazūruotomis plytelėmis, kiekvienas skirtingų spalvų ir raštų, o po langais beveik visur džiūsta skalbiniai.

Šaligatviai taip pat įvairiausiais raštais iškloti akmeninėmis trinkelėmis. Tikrai įspūdingas ir unikalus miestas, kuris mums labai patinka.

Užlipam į Clerigos bokštą, pasigrožim atsivėrusia panorama su Atlanto vandenyno, Dauro upės ir kitame jos krante nusidriekiančiais Vila Nova de Gaja vaizdais, nusiperkam vietinių mandarinų ir atsisėdam lauko kavinėj pailsėt. Šalia, aišku, sukabinti skalbiniai, bet tai mums tik pakelia nuotaiką. Mandarinai rūgštoki, bet kava ir alus labai skanūs, o kai gaunam sąskaitą, tai dar linksmiau pasidaro-kaina po Londono juokingai maža pasirodė. Kadangi sekmadienis, tai nepatenkam į labai įspūdingą Livraria lello knygyną, kuris nedirba ir pirmadienį. Neaplankom ir suplanuotų Bolsa palace rūmų , nes oras toks geras, kad niekas nenori lįsti į patalpas. Vietoj to pasivaikštom, turbūt gražiausia Ribeiros pakrantės gatve ir už 10 eurų nusiperkam pasiplaukiojimą laivu. Jau vėliau sužinojom, kad pirkdami už 14 ar 17 eurų pasivažinėjimą apžvalginiu autobusu, plaukimas laivu būtų nekainavęs. Taip pat į kainą įeina ir vyno degustacija, bet daugumoj rūsių ji ir taip nekainuoja. Vynų rūsiai yra Vila Nova de Gajos pusėje – perėjus gražuolį Eifelio tiltą. Iš tikrųjų tai yra du atskiri miestai – Porto ir Vila Nova de Gaja, kuriuos skiria upė.

Mes planavom aplankyt Taylors vyno rūsį, kuriame gide dirba lietuvė Skaistė ir tautiečiams ekskursiją praveda lietuviškai, bet sekmadienį šie rūsiai uždaryti, todėl užsukom į kažkurį kitą. Pati ekskursija truko apie 20 min.,po to davė paragauti poros rūšių Portveino, kurio ten galėjom įsigyti. Tiesa, norėdami aplankyti rūsius į vakarą netemkit, nes dirba jie lyg iki 17 val. Labai graži šita Vila Nova de Gajos pakrantė, kurioje sūpuojasi senoviniai laiveliai. Čia nusipirkę keptų kaštonų grožėjomės Porto vaizdais.

Nuotaiką kelis kartus sugadino išmaldos prašytojai, kurie kurdavo visokias istorijas, kaip jie pavėlavo į lėktuvą ar juos apvogė ir pan. Viena močiutė visai linksmai sau eidama tik pamačius mus iškart pradėjo verkšlendama tiesti į mus ranką. Kažkaip susidarė įspūdis, kad bet koks užsienietis jiems asocijuojasi su pinigų maišu, kuris turi jais pasidalinti. Gal mums tiek jų pasitaikė, kad ne sezonas ir turistų buvo labai mažai ? Bet tai buvo mažytis šaukštelis deguto toje medaus statinėj, ypač, kad to mes kažkaip nesitikėjom . O šiaip Porte mus lydėjo kažkokia gera atmosfera, pakili nuotaika, mes tiesiog mėgavomės tuo ką aplink matėm, ką ragavom. Apie maistą tikriausiai galima atskirą straipsnį rašyt, deja valgėm tik du kartus, nes po sočių viešbučio pusryčių ir didžiulių porcijų kavinėse daugiau nesinorėdavo. O maistas fantastinis, ypač žuvies mėgėjams. Mums patiko ir jų vietinis nebrangus vynas su ,,burbuliukais”, kuris po karštos dienos, vakare prie vynuogių su braškėm labai tiko.
Sekančią dieną nutarėm praleisti prie vandenyno, juolab, kad nuo ryto buvo karšta. Su metro nuvažiavom iki Matosinhos priemiesčio, kur daugiabučiai stovi iki pat pliažo. Prieš mus atsivėrė didžiulis smėlio paplūdimys.

Vanduo, aišku, labai šaltas- visgi vandenynas, bet po kelių valandų praleistų karštyje vyrukai ryžosi nusimaudyti. Kelias valandas pasivaikščioję basomis paplūdimiu ir pajautę degančius veidus ir pečius – kažkaip kremo nuo įdegio kovo vidury nepagalvojom pasiimt, nutarėm grįžt į miestą. Ten aplankėm dar vieną įžymybę – Sao Bento geležinkelio stotį, kurios sienas puošia rankų darbo plytelės – azulėjos. Panašiom plytelėm išklijuoti ir kelių miesto bažnyčių fasadai, kurie labai įspūdingai atrodo. Tada pavalgę grįžom į viešbutį pailsėt, nuplaut druskas, ir vieną keliauninką su pūslėm ant padų palikę lovoje, išėjom pasigrožėti naktinio miesto vaizdais.
Prieš kelionę ant monitoriaus užsklandos buvau užsidėjus naktinio Porto nuotrauką parsiųstą iš Google ir labai norėjau pamatyti tai savo akimis. Ir iš tikrųjų vaizdas nuo Eifelio tilto viršaus į upę fantastinis.

Tai pats gražiausiais mano matytas naktinis miestas. Ir tikrai verta trenktis per visą Europą, kad praleisti jame savaitgalį !

I dalis