Kiekvienas iš mūsų turi pomėgių, kurie skaidrina gyvenimo pilnatvę. Mes – neišimtis! Gyvenimas plaukiant pasroviui mums neįdomus. Ir štai dar vienas iššūkis – kelionė į Portugalijos sostinę – Lisaboną. Pasirinkome kelionę lėktuvu, o maršrutą planavome Google.lt ir knygų pagalba, nes aplinkiniai nėra lankęsi šiame krašte. Ir tai buvo vienas geriausių sprendimų!
Išsirinkę patraukliausią datą, viešbutį – pagal kainą, vietą ir laiką, nusipirkę dieninį kelionės metro, traukinuko bilietėlį ir žemėlapį patraukėme lankyti miesto, kuris paliko neišdildomą įspūdį. Netipiška architektūra, žmonės, šviežias maistas, galybė šansų įsigyti narkotikų nuo marihuanos iki kokaino ant kiekvieno kampo įstrigo visam gyvenimui. Smagiausia, jog lyjant lietui be problemų galima įsigyti skėtį, o šviečiant saulei – buteliuką vandens tiesiog iš gatvėje stoviniuojančių pardavėjų. Vakaro metu tie patys asmenys nesikuklinę pasiūlo psichotropinių medžiagų, kad turistas būtų galutinai pakerėtas Lisabonos grožio.
Miestas gražus ne tik dieną, bet ir naktį. Apšviesta centrinė pilis, fontanai, muziejai ir įvairūs skersgatviai suteikia romantikos ypatingai vaikštant lynojant. Dienos metu turistai dūzgia lyg bitės – jų pilna ne tik miesto transporte, t.y. antikariniuose traukinukuose, bet ir vaikštančių grupėmis, pavieniui „gaudančių varnas“ ar kaip mums, paslapčia prisijungus prie italų senolių grupės ir traukiant iš paskos gido išmintais takais turgaus link. O ko tik ten nėra! Visiškos senienos, kaip antai, 50 metų sulaukę kilimai, apdužę puodai ir puodeliai ir t.t. traukia pirkėjų akis, o mes tik pasižvalgę traukiame tolyn.
Miestas pilnas benamių ir šiaip, žmonių, norinčių užsidirbti kiek keistas būdais, kaip antai ant pečių nešiojantis čichua chua tipo šuniuką ir grojant akordeonu. Kas keisčiausia, keletą dienų važinėjant tais pačiais maršrutais šuniukai nesikeičia, o jų vedlių nors vežimu vežk – kaskart nauja žmogysta! Tokio verslumo galėtų lietuviai tik pasimokyti, nes taip rinkti pinigus minkštinamas kiekvienas.. Bet ir to negana. Panašiu būdu pinigų kaulija ir aklieji, ir kitokias negalias turintieji.. O jų čia gausu..
Bet vis dėlto smagiausia pėdas mankštinti Beliamo ir Alfamos rajonuose bei sava akim užfiksuoti Akvanariumo vaizdus.. Mmm.. Maža pasakyti gražu, miela.. Tiesiog aplankius panašius objektus galima tvirtai teigti, jog tai viena geriausių vietų norintiems pamatyti ne tik vandens gyvūnus, bet ir paukščius. Erdvus ir sumaniai išplanuotas parkas pažėrė galimybę pamatyti iš arti ne tik ryklius, rajas, mažas žuveles, bet ir paukščius, vabalus, pingvinus ir t.t.
Ir tai tik trys linksmos dienos.

5 thoughts on “Portugalija”
  1. Informacija, žinoma, gerai, bet „gudručiai” dedantys savo reklaminius agentūrinius straipsnelius, ne tam skirtoje vietoje, tai UŽKNISA JUODAI!!

  2. Nesusilaikysiu ir pritarsiu Apokui. Nereikia tokių straipsnių čia dėti. O pasiūlymas neskaityti keistas… juk pamatęs naują pasakojimą tikiesi, kad tai bus kieno nors įspūdžiai apie idomią šalį, todėl ir skaitai. Jei būtų pradžioje parašyta – reklama, tai greičiausiai ir neskaitytume .

  3. Reikėtų į mytripsą įdėti Banerį (lietuviškai reklamjuostė, reklaminė juosta, kaičioji reklama, reklaminis skydelis), bet ne chaliava norisi….
    Kaip sakė Lionia Golubokovas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *