Pora dienų Vokietijoje, pakeliui i Prancūziją

Kelionės tikslas buvo Prancūzija,bet tai, ką pakeliui pamatėme Vokietijoje-sužavėjo.

Pirma nakvynė – prie Drezdeno. Nekalbant apie patį miestą, kuris yra vertas dėmesio, apylinkėse labai daug lankytinų įdomių vietų – ten reiktų kelių dienų viską apžiūrėti. Bet mūsų laukė ilga kelionė iki Frankfurto, todėl pasirinkom tik keletą.
Pirmiausia, labai gražus miestukas Bad Schandau, netoli Čekijos sienos, kuriame yra dviračių trasos, pėsčiųjų takai į kalnus, krioklys ir daug aktyviai poilsiaujančių. Yra jaukus kempingas, kur mes ir apsistojome. Miestelyje greitis -30km/h, stovi radarai, kur nuotrauką mes, aišku, pasidarėme:)
Ryte nutarėm aplankyt Kionigšteino pilį ir Saksonijos Šveicarijos „perlą”- Bastėjos akmeninį tiltą. Nuvykę prie pilies ir pamatę jos dydį-supratome, kad norint ją apžiūrėti reiks likt dar vienai dienai,

todėl tik pasivaikščiojom prie jos ir patraukėm į Bastei. Jis kitoj upės pusėj, todėl teko grižti į Bad Schandau 9km,kur buvo tiltas.Čia, ant tilto, mūsų laukė vieninteliai nemalonumai kelionėje – vokiečių muitininkai, kurie daug neaiškinę ko ieško, gal valandą kratė mūsų daiktus. Aišku nieko nerado – dar to betrūko – mums ir taip vos daiktai tilpo!
Na, prieš kelionę aš mačiau porą nuotraukėlių iš Bastei, bet tai ką pamatėm pranoko lūkesčius.Tikrai verta pamatyti, juolab, kad įėjimas nemokamas, tik parkingas kainuoja.

Toliau aplankėm didžiausią plytinį tiltą pasaulyje, kuris pastatytas apie1849 metus ir iki šiol jo viršutiniu aukštu važiuoja traukiniai. Jis vadinasi- Göltzschtalbrücke Tai geležinkelio tiltas 574 m. ilgio ir buvo pastatytas iš daugiau nei 26 milijonų plytų. Kai jis buvo baigtas,tuo metu buvo ir aukščiausias geležinkelio tiltas pasaulyje. Čia jau ekskursijos neveža ir rasti jį ne taip lengva. Tiltas yra netoli Zvirkau, link Reichenbach, Voglando vietovėje(čia gal kaip mūsų koks nacionalinis parkas?). Jį radau naųjųjų 7 pasaulio stebuklų rinkimuose, o kadangi buvo pakeliui, tai nutarėme apžiūrėti. Ir nors iš toli jis gerai matomas, privažiavimą prie jo radome tik palydėti vietinės moters, už ką atsidėkojome lietuviškais saldainiais.

Tada keliavome toliau į nakvynės vietą už Frankfurto. Vokietijos kempinguose dažniausiai reikia atskirai mokėti už dušą, todėl prieš sumokant dar paklauskite, nuo kelių įjungiamas karštas vanduo, nes kai kur tik nuo10 val., todėl, nors ir sumokėjus, teko praustis po šaltu .
Sekanti diena buvo skirta Reino ir Mozelio slėniams apžiūrėti. Nors lijo lietus, bet pamatyti vaizdai stovi akyse lig šiol – vienoje pusėje upė, kitoje išpuoselėti miesteliai su Rizlingo degustacijų užeigom arba kalnai su vynuogynais ir pilimis.

Labai gražus Cochemo miestelis,bet mes ir vėl neapskaičiavome laiko – reikia lėkti toliau. O skubėjome be reikalo, nes vis tiek ko planavome nespėjom, dar paklydom, dėl ko turėjom įdarbinti GPS-a, o po to trynėmės Luxemburge, kuris kažkodėl, nepaliko didelio įspūdžio.

Atskirai noriu papasakoti apie netoli Cochemo aplankytą Eltz pilį.

Tai XII amžiaus pilis, kuri nebuvo nė karto sugriauta ir dabar priklauso lyg Vokietijos finansų ministrui ar kažkas pan.(kiek supratau). Į ją įleidžia tik grupelėmis su gidu pasirinkta kalba(rusu aišku, nėra:)), bilietas kainuoja 6 eur., šeimoms yra nuolaidos. Ekskursija trunka 40 min., todėl neprailgo ir patiko, manau būtų patikę dar labiau, jei būtumėm supratę ne kas trečią, bet nors kas antrą žodį Dėl vaikų pasirinkome anglų gidą, o jie mums perpasakoti nelabai sugebėjo. Bet nors ir po to reikėjo lipti į nemažą kalniuką – visi liko patenkinti.
Taip, kad važiuodami pro Vokietiją, išlipkite iš autostradų – ir kelionė neprailgs ir daug gražaus pamatysite!