Sakoma, nėra nė vieno žmogaus, kuris nevažiuotų antrąkart ten, kur plėvesuoja Paklusnumo šalies vėliava..
Nebrangu ir geriausia skristi iš Helsinkio (Suomija).
Patariu, užsisakykite ne ”patogų” bilietą, kaip siūloma kelionių portaluose. Tarkim, nepirkite bilieto Vilnius-Seulas. Taip išeina brangokai. Darykite taip, kaip darydavau. Užsakiau: Vilnius- Helsinkis. Ir atskirai pirkau: Helsinkis-Seulas. Tiesą pasakius, yra minusas. Sunkiau bus tiksliai suderinti datą. Tačiau, jei norėtum sutaupyt keletą šimtųjų, netingėtum panaršyti.
Viza nemokama trims mėnesiams, (dedama antspaudas pase).
Daugiau nei trys mėnesiai-reikalinga speciali viza.
Laikotarpis: nuo spalio 26 d. iki gruodžio 2 d. Tokiu metu geriausia keliauti.
Klimatas: primena šiltą Vokietiją.
Aplankyti 15 miestai: Inčeonas, Seulas, Daejeonas, Jeonjus, Gimjė, Buanas, Masanas, Busanas, Gimhajė, Čangvonas, Tongyeongas, Mokpo, Gvangjus, Muanas, Džindžus.
Gamta labai graži, turtinga ir įvairi. Keliuose žymimi ženklai anglų kalba po gimtosios kalbos.
Pastaba: nepageidaujami kitos orientacijos atstovai, gali būti užmetami daiktais. Geriausia nereklamuoti viešumoje.
Patarimas moterims: atvažiuokite su kelnėmis ( valgoma ant grindų, sukryžminę kojas).
Svarbi kalbos barjero detalė: nesakykit „Vilnius”, o ištarkite „Bilnius”. Vardas pas mus ištariamas „Daiva”, tuomet lieka korėjietiškoji „Daiba”. Nevartojami garsai: v, f.
Paklusnumo šalis, kurią nieku gyvu negalima lyginti su Japonija ar su ko nors iš Azijos valstybių, kur pripaišyti hieroglifai. Nemaišykite, tai visiškai kitokia valstybė. Skiriasi maistu, apranga, kultūra. Ne maždaug. O žiauriai skiriasi.
Taigi prasideda..
Visų pirma, tavęs paklaus ne vardo ar kokios kilmės esi. Paklaus šitkaip: madam, kiek metų jums? Tai ne simpatijos išreiškimas ar merginimo pradžia. Nesimaivau, iškart pasakau „nepatogų” amžių. Tada korėjiečiai pasisveikina ( hanjo-labas, sveiki, laba diena, viso gero, iki), linktelėdami galva sulig 35-45 laipsnių kampu. Galvos linktelėjimas turi amžiaus lygį. Jei senolis, perkopęs aštuoniasdešimtmetį – lenkis jam taip, kad galva vos nesiektų kelius. O jei anūkas, pirmokas ar pipiras – pakanka linktelėti taip, kad plaukai nejudėtų. 🙂 Štai kur pagarba vieni kitiems. Ir todėl, nenustebkite, ten labai saugomai įsitvirtinami gilūs Pietų Korėjos kultūros papročiai. Įdomu ir tai, kuo mažesnius moters žingsnelius vyrai laiko didesniu seksualumo ženklu.
Ten būsimasis jaunikis ima bet kokio grožio nuotaką, tik kad paklusnumas atsidurtų pirmoje vietoje. Tada džiaugiasi nuostabia santuoka iki pat mirties.
Populiacija nežymiai sumažėja.
Požiūris į papročius kiek pasikeitęs, sumenkėjo. Tik budistų vėlinės apeigos neišbraukiamos nuo papročių. Neša maistą su giminėmis, sėdi prie kapo….ir puotauja…Brrr… Būna ir toks atvejis – prisigeria, apkabina, na žinai, paminklą.. o ką, daugiau nėr…
Jei būsite pakviesti į svečius, nepamirškite nusiauti batus ir palikite už durų. Korėjiečiai plauna grindis 2-3 k. per dieną. Nešioja kuo šviesesnės spalvos kojines. Retai kas nors avi šlepetėmis. Dauguma tualetų bei vonių kambariai yra sujungti. Yra specialios guminės šlepetės, skirtos voniai. Pabaigę gamtinius reikalus, vėl palikite guminukus ten, kur ėmėt. Prisipažįstu, kartais vargina visokios ceremonijos…bet užtat ugdo kantrybę.
Jei būsite apnakvydinti viešbučiuose ar moteliuose, ten yra internetas. Puodukų bei indų aušintuvas (su ultraviol. infr. spind.) paplitęs dėl žarnynų ligų galimo protrūkio (dažnai vyksta). Šaldiklis. Plaukų džiovintuvas.
Mityba: labai aštri, pasižymi daržovių įvairove. Maistas patiko, nors aštrus. Nepripažįstami cheminiai prieskoniniai pakaitalai, jokie aromatiniai tirpikliai. Būkit geri, tik nepriminkite to, kitaip siaus! 🙂 Dažnai juntamas kvapelis bezdėjimu, vėmalais, kūdikių išmatomis. Toks natūralus maisto kvapas. Prie kvapo piprantama tik kažkelintą dieną. Nebrangus maistas, tačiau geriau eiti su vietiniais. Beveik visų kavinių bei restoranų vestibiuliuose vertėtų palikt batus.
Valgydami korėjiečiai dažniausiai sėdi ant pagalvių, padėtų ant grindų, naudojasi šaukštais ir lazdelėmis. Negalima mojuoti ir rodyti lazdelėmis į kitus, smeigti jų į valgį. Nemandagumu laikoma valgant pakelti lėkštę ar dubenį nuo stalo.
Primenu, kad jie maistą skirsto į dekoratyvinį ir maistinį. Tai kas valgoma, valgoma. Kas puošiama, tai puošiama. Prisimenu vieną atvejį. Pamačiau kalnus, nusėtus persimonais…panorau jų. Persimonai yra dekoratyviniai – man buvo paaiškinta. Nori valgyti, prašom į parduotuvę. Persimonai labai skanūs. Daug rūšių. Skaniausia yra tie, kurie specialiai palikti vos puvimui. Patikėk, skanu.
Įdomi pastabėlė: kuo piečiau keliauji, ten pigiau galima pavalgyti. Jei užsakėt vieną patiekalų komplektą- ir jums atneš. Atneš, ir dar kartą atneš, kol jums atsibos. Viena kaina už keletą to paties užsakymo porcijų. Populiariausi rauginti Pekino kopūstai. Tokių rūšių yra apie 160.
Korėjiečių virtuvės dėka mano skrandis jau negali apsieiti be aštrių patiekalų. Pamėgau „vasabi” pastą. Galiu kasdien sukirsti česnakų galvutę…
Ten labai populiarus sojos pupelių marinatas. Iš pradžių nuimamas soju pupelių derlius. Džiovinamas saulėje. Paskui verdamas su įvairiais norimais prieskoniais ilgai. Kartais prireikus net dviejų dienų. Jei numatomas geras oras be lietaus, leidžiama suskystėjusioms pupelėms pūti tiesiog lauke. Pūna tol, kol atsiranda gazuoti burbuliukai. Tada jos dedamos į skylėtus maišelius. Ir vėl jos kaitinamos saulėje tol, kol visiškai nudžiūsta. Tai jau paruoštas gatavas marinatas. Atėjus šalčiams, pridedi šiek tiek marinato į verdantį vandenį – ir štai sriuba paruošta. Įdomumo dėlei, sriubai užtenka vienam šaukštui marinato. Sriuba gardinama bet kokios rūšies žuvimi Tinka pievagrybiai, liesa mėsa ar kuris nors iš daržovių.
Bjauri tiesa: kai paragausite šios sriubos, būtinai smirdėsite kokias dvi tris paras. Taip šitaip per visą kūno odą švokštinėja….nemalonus prakaito kvapas. Juokaujama, sutuoktiniai nevalgo, jei nori suartėti.
Dar blogiau, jie nemėgsta kvepintis tokiais kvepalais kaip europiečiai. Kvepalų gamyboje pirmauja kvapikliai, kurie pagaminti iš ženšenio šaknų ekstrakto…. Vertina viską, kas iš gamtos, o ne iš perdirbimo Kariotiškių perdirbimo įmonės…
Tenykščiai patiekalų delikatesai laikomi: virti šilkverpio kokonai, jūrinės kirmėlaitės, žuvies (plekšnę primena) viduriai, ženšenio šaknys. Juos ragavau visus, patiko. Šilkverpio kokonų skonis man priminė naminį omletą.
Pomidorų sultys teikiamos su cukrumi. Įdomu, vienintėlė valstybė, kuri pomidorus skirsto į vaisių skyrių. Šuniena yra skaniausia šiltuoju sezonu. Jie juda, minkšti jų raumenys, užtat skanūs…
Beveik visi produktai pagaminti aštriai. Pagal aštrumą skiriami 8 lygiai. Paprašiau ”silpniausios” sriubytės….snargliai ir ašaros tekėjo man lyg paauglei. Tai viso labo tebuvo pirmasis lygis. Pavyko tik ketvirtą dieną. Sakoma, korėjietės tampa labai liaunos aštrių prieskonių dėka. Tačiau pagal ligų klasifikaciją pirmoje vietoje viešpatauja skrandžio vėžys….
Nebuvau nustebinta, kai sužinojau, jog antros vietos ligos medaliu tebėra apdovanotas prostatos vėžys. Prostata serga ypač politikai ir tie, kurie sėdi prie kompiuterių. Mašinoje būtinai apkrauta kompiuterinėmis technologijomis.
Pietiečiai yra išsilavinę, malonūs, labai paslaugūs. Labai judrūs. Nors esu aukšto ūgio, nevisuomet spėju pasivyti trumpakojų… 😉 Mėgsta rengtis juodais drabužiais. Minimali kosmetika. Labai jautrūs, kai eina tema apie Japoniją. Tad geriau iš vis apie tai nekalbėti. Kai kurie senoliai dar prisimena Japonijos imperiją bei inkvizicines kančias.
Neretai nekalti vaikia gimę emigrantų šeimose, nukenčia patyčias. Jiems klijuojamos etiketės, kas siutintų japonus.
Jie yra įstabaus grožio. Kartais sunku atskirti kuris vyras ir kuri moteris…Neretai vyrai serialiuose vaidina moteris ir be makiažo..Buvo pastebėta, jog dauguma vyrų yra gražesnė nei trapioji lytis.
Kai kuriuose miestuose galima įsigyti nemokamus bilietus į muziejus, kino teatrus. Gana didelės nuolaidos. Pravartu turėti neįgalumo, studento ar ISIC pažymėjimus. Verta užsukti į nacionalines šventes.
Lauktuvėms geriausia: pirkite šveičiančią kempinę (gerai išvalo odą), deginto cukraus čiulpinukus. Siūlyčiau prieskoninių saldainių. Skaniausi yra raudonojo ženšenio čiulpinukai. . Patarčiau paragauti pirktus sausus miltelius ir juos užplikyte karštu vandeniu. Ten ne tirpi kava, o visokie trinti riešutai bei pupelės. Kaifas veža. Nepamirškit padėkoti ir man.
O jei vis dėl to planuojat važiuot, jiems nupirkite jogurto, šokolado. Ten tokių negamina ir brangiau šoka importuojami produktai. Nustebau, pasak jų, niekaip negali suprasti, kaip mes galime valgyti duonos kepinius su kmynais… Jiems pakeliui link tualeto…
Jei norėtum, kad vėl pakviestų, būkite mandagus visais atvejais. Valgykit viską, kas Dievo duota. Ir tada būsit mėgstamas tarp korėjiečių, turinčių ryžių formeles akyse.
Kaip manai, ar antrąkart man neatsirastų galimybė vėl išvysti Paklusnumo šalį?
Gėda prisipažinti, bet man dar neteko apsilankyti nė vienoje aprašytoje vietoje. Matyt, kad teks kitąmet kažkokias klajonių korekcijas įnešti.
Gėda pelėda 🙂 O jei rimtai, tai niekada nevėlu…
Man straipsnis patiko. Pirmiausia todėl, kad informatyvu. Medžiaga konkreti. Antra- logiškas ratas, galima pritaikyti kelionei. Trečia- kad pirmą kartą Žiemgala pristatyta kaip vienas regionas abiejose valstybėse. Ketvirta- beveik visur buvęs daug kartų, išskyrus Pokainių mišką ir Upyčio sodą. Penkta- aš esu grynakraujis žiemgalis.
Net nusibodo visiems aiškinti, kad Lietuvoje yra ne tik 4 regionai, kad nesu nei aukštaitis, nei žemaitis, nei sūduvis, nei dzūkas. Žiemgala apima Lietuvoje ištisus Joniškio, Pakruojo, Pasvalio rajonus bei šiaurines Šiaulių ir Radviliškio rajonų dalis, o taip pat Biržų rajoną. Latvijoje tai Duobelės, Jelgavos, Bauskės rajonai, Aizkrauklės ir Jekabpilio rajonai. O tiksliau tai pietinė Latvija iki Dauguvos upės.
Raktės piliakalnio paskutiniai kasinėjimų duomenys kalba už žiemgalių gyvenamą vietą ir tai, jog tarp jos ir Tervetės daugiau bendro nei tarp jos ir kito Lietuvos regiono.
Žemgala arba Žiemgala, bet ne Žiamgala (reiktų pataisyti). Ta proga pridėsiu savo nuomonę. Latviškai tas kraštas – Zemgala, o ne Ziemgala, tai yra, žemės pabaiga, žemės kraštas, bet ne žiemos pabaiga ar šiaurės kraštas. Todėl nežinau, kokiu pagrindu lietuviai šį kraštą kartais pavadina Žiemgala, aš visur taisyčiau į Žemgala.
Ačiū Alsa už pastebėta gramatine klaidą pavadinime. Pasitaisiau 🙂
O dėl Žiemgala ar Žemgala… jau 12 metų Žiemgalos išeiviai pasiekę akademinių aukštumų tyrinėja savo gimtajį kraštą. Ir kas pusmetį leidžia istorijos ir kultūros žurnalą „Žiemgalą”, kuriame galima rasti gausybę įdomybių 🙂
Pataisymas: Memele- tai Lietuvoje Nemunėlis, o Lėvuo ties Pasvaliu įteka į Mūšą. Mūša ir Nemunėlis ties Bauske susijungia į Lielupe (liet. Didelė upė).