Pradėsiu, trumpu ir miestus apžvelgiančiu pasakojimų ciklą.Tad šį kartą apžvelkime, keletą Pietų Korėjos sostinės Seulo Įdomybių. Pasakojimą pradėsiu tuo, kad esu stipriai nustebintas šalies išsivytimo lygiu, arba gal tiksliau sostinės – Seulo. Kelias iš oro uosto pasitinka, automobiliu kamščiais
, automobiliai nauji, žmonės skuba.
Tipiškas didmiestis, bet kartu ir turintis savo charakterį. Stebina ir kavos parduotuvelių, kavinukių skaičius, jos išsimėčiusios kas 5 metrus, toks jausmas, kad žmogus negali egzistuoti be kofeino, arba bijo prarasti žvalumą, – užmigti…
Jei jau paliečiau, gėrimus, pakalbėkime apie maistą. Pietų Korėja, garsi Korėjietišku barbekiu
, bei Kim Chi. Pradėkime nuo Kim Chi – tai specifiniu būdu marinuoti kopūsto lapai, su čili padažu. Šį aperatyva, turėtumėte ragauti, kiekviename restorane Pietų Korėjoje, pasibaigus, jis vėl papildomas, ir taip gali persivalgyti kopūstais, nesulaukęs ir pagrindinio patiekalo. Šiek tiek apie barbekiu. restoranuose, viduryje stalo, skyle, arba mažas grilius, – laužas
. Meniu: skirtingos rūšies mėsa
. Visokeriopai supjaustyta, visokeriopai susukta. Mėsa atnešama žalia, ant stalo vidurio uždedamos grotelės ir pats kepiesi, kaip tik patinka. Trumpai tariant, smagu. Gal tik kainos šiek tiek, kandžiojasi. 1am asmeniui, 25-40 amerikietiškų pinigu (doleriu =) ). Ir tai nėra prestižinis restoranas, o tik eilinė kavinukė.
Apžvelkime, dar viena įdomybę. Jimjilbang – vietinė pirtis. Pirtis dirba 24 valandas per para, pradėkime tuo, kad pradžioje vietiniai, gan keistai žiūrėjo i mane, gal dėl to kad esu visa galva už juos aukštesnis, o gal tiesiog, jog esu baltaodis iš Lietuvos. Pirties kaina 10 usd. Viduje, atskiri persirengimo kambariai. Persirengi į rūbą, panašu i pižamą. Iš persirengymo kabinos, einu į hola, ten visi tiek vyrai, tiek moterys sugule ant grindu
, kas ilsisi, kas knyga skaito, kas žiuri televizorių… Priminsiu, kad visa pirtis ir visos šios patalpos yra po žeme. Vaikštant po hola ( nežinau, net kaip šia patalpa, lietuviškai pavadinti) pastebiu, kad čia galima ir pavalgyti, ir internete pasėdėti, ir net manikiura pasidaryti. Bet svarbiausia pačios pirtys : matau apie 15 iejimu. Po mažu pradedu tikrinti, kas gi slepiasi už kiekvienų durų. Vienur ledo kambarys, ten minusas
, kitur 36 laipsnių šiluma, tačiau šildo, skalda. Kitur jau aukštesnė temperatūra, ten jau šiluma
sklinda iš lubų… Grįžkime i pačia prausykla, vyrams ir moterims atskirai, iejimas tik su AdomoIevos kostiumu.
prausykloje 6 baseinai, suskirstyti pagal temperatūra nuo 4 laipsniu iki 65. kelios pirtys, ir akmeniniai suoliukai su veidrodžiais priešais juos. Atsisėdi ir šveitiesi… O jei, tingi, už 10 amerikietiškų pinigu, tave nušveičia personalas =)
Štai toks trumputis šis pasakojimas…
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Nu labai fainai pasibuvot, ir nuotraukytės gražios, ypač su šniceliais, tik pietų metu ir žiūrėti.Gaila, kad Grossgloknerio kitos pusės nesimatė, bet ten jau taip yra, nors pusę pavyko pažiūrėti.
Tukai, o kaip gi Stelvio perėja, aš jau laukiau vaizdų ir vairuotojo komentarų, ar kitam kartui pasilikot?:)))
Kitam kitam kartui- taip išėjo, nes perdaug debesų buvo, tai spėjom, kad nelabai kas bus matyti:):):).
Stelvio pas mūsų dar laukia::)).
o jau tie Grossgloknerio perėjos vaizeliai tai nekuklūs.. ir vieną pusę pamatyti pakanka 🙂
Ra, nesakyk – jau kai būni, tai norisi viską pamatyt :)))
Apokai, mums irgi gaila, kad Stelvio neaplankėm 🙁 Bet kelių tai visur užteko, ir į kalnus, ir į kaimus važiuojant :))
Taip, norisi, Aruna! Visad norisi pamatyt kuo daugiau, visu simtu proc. sutinku! Cia as tik taip nevykusiai pajuokavau 🙂
Tikrai labai šauni kelionė, o Salorno ir Trento tai tikras itališkas grožis 🙂
Beje, į Grossgloknerį aš irgi jau daug metų planuoju, bet taip ir nesigauna vis. O tų švilpikų, ar kaip ten tie gyvūnėliai vadinasi, nematėte?
Marmotai jie – jau kaip patiko pavadinimas :DDD
Aš pati nemačiau, bet kai kas aukščiau palipo ir rado. 🙂