Norvegija: Lietaus miestas – Bergenas

Prieš keletą metų rudenį teko praleisti antrame pagal dydį Norvegijos mieste Bergene.
Vakarų Norvegijoje esantis miestas nėra didelis – apie 250.000 gyventojų, tačiau tai miestas, turintis tūkstančio metų istoriją ir galintis sudominti atvykusius keliautojus.

Panorama nuo vienos iš kalvų

Bergenas yra įsikūręs įlankų išraižytoje pakrantėje tarp septynių kalvų. Nuo atviros Šiaurės jūros miestą skiria kelios didelės salos. Nors ir būdamas gana toli į šiaurę, šis regionas dėka Golfo srovės pasižymi gana švelniu jūriniu klimatu netgi žiemą. Vienas dalykas, ką tikrai galima pažadėti atvykusiam į Bergeną, tai lietus. Debesys nuo Atlanto, susidūrę su kalnais pakrantėje, atiduoda nešamą vandenį. Vietiniai gyventojai juokauja, kad pas juos lija 300 dienų per metus ir ko gero yra teisūs. Matosi, kad į lietų jie žiūri kaip į savaime suprantamą dalyką. Krenta į akis, kad palyginti mažai kas naudojasi skėčiais, o apranga patogiai pritaikyta greitai ir dažnai orų kaitai. Miesto centre po kiek laiko jau nebestebino guminius „botus“ ir įvairius apsiaustus su kapišonais dėvintys gyventojai. Iš kitos pusės, nelepinami saulės, žmonės stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę pasidžiaugti jos spinduliais. Teko matyti, kaip atšilus orui ir nušvitus, žmonės spalio pabaigoje mieste gulinėja išsirengę prieš saulę.

Viena centrinių aikščių

Prekyvietė po stogu – ūkininkų turgus

Senamiesčio paradinė pusė

Prekybinis centras

Miestas yra suspaustas tarp kalnų ir jūros, daug namų pastatyta šlaituose. Pakrantė taip pat maksimaliai išnaudojama, laisvo priėjimo prie kranto mieste praktiškai nėra, Kai kurie namai tiesiog kabo virš vandens.

Tvenkinys miesto centre

Tipiškas vaizdas

Užstatytuose šlaituose – ankšta

Sausuma išnaudojama taupiai

Gyvenimas virš vandens

Viena pagrindinių miesto įžymybių – į Junesko paveldo sąrašus įtrauktas medinis senamiestis, vadinamas Bryggen, kuriame 400 metų dominavo Hanzos pirkliai. Ši senamiesčio dalis daug kentėjo nuo gaisrų ir buvo atstatyta po paskutinio gaisro 1955 metais. Šiuo metu jį sudaro 62 pastatai, tarp kurių galima klaidžioti siaurais praėjimų labirintais.

Dalis kvartalo grindinio – medinis. Patalpos pastatuose daugiausiai pritaikytos turistų poreikiams

Paradinė šių medinukų pusė atsisukusi įlanką, kur švartuojasi ne tik jachtos ir nedideli motorlaiviai, bet ir didžiuliai turistiniai laivai, pribloškiantys savo dydžiu, kai stovi prie krantinės siauroje įlankoje per keliasdešimt žingsnių nuo senamiesčio pastatų. Savaitgaliais beveik visa įlanka būna užpildyta įvairių tipų laiveliais.

Dažnai laiveliai sunkiai telpa įlankoje

Kartais vietos krantinėje atsiranda ir žvejų laivams

Kontrastai

Čia pat ir turgus. Ne tik jūros gėrybių, bet ir ūkininkų produkcijos – sūriai, uogienės, medus, kepiniai, kailiai, taip pat ir visokiausi suvenyrai.

Tiesiai iš miesto centro moderniu finikulieriumi galima pasikelti į artimiausią iš Bergeno kalvų – 320 metrų aukščio Floyen – iš kur atsiveria nuostabūs vaizdai į apačioje plytintį miestą. Tiesa, kaip ir viskas Norvegijoje, žiūrint mūsų akimis, užsikėlimas nėra pigus, bet nepatingėjus, į tą ir kitas kalvas galima užlipti pėsčiomis. Tokiu būdu lipant vingiuotomis gatvelėmis ir laiptais galima pamatyti, kaip taupiai ir išradingai norvegai išnaudoja gyvenamą erdvę ir kokių pastangų reikalauja įsikūrimas kalvų šlaituose. Be to, pakeliui galima grožėtis vis kitokiomis panoramomis.

Floyen finikulierius

Vaizdas nuo Floyen viršaus

Vaizdas nuo šlaito

Kiek toliau nuo centro yra dar viena kalva – Ulriken, į kurią taip pat kelia lynų kelias, o iki jos papėdės galima nuvažiuoti spalvingu turistiniu autobusu. Vėlgi, turint laiko, nemažiau įdomu ten pat nusigauti pėsčiomis ir pamatyti žymiai daugiau.

Turistinis autobusas keltuvo į Ulriken kalną papėdėje

Panorama nuo Ulriken viršūnės

Atskirai paminėti verta Bergeno apylinkes, ypač kalnuose. Mėgstantiems pasivaikščioti nesudėtingais maršrutais yra sudarytos idealios sąlygos. Pažymėti takai tęsiasi dešimtimis kilometrų. Daugelį jų, įvairiomis kryptimis, vienos dienos trukmės ribose teko išbandyti asmeniškai ir likau labai patenkintas.

Įrengtas takas turistams

Kalnuose stovi nemažai trobelių, prie kurių prieiti galima tik pėsčiomis.

Vietiniai gyventojai naudojasi gamtos teikiamomis galimybėmis, gausu įvairiais būdais sportuojančių žmonių. Aplinkiniai kalnai nėra aukšti, apie 500 m. aukščio, dauguma apaugę samanomis, kerpėmis, mažaūgiai šliaužiantys spygliuočiai susipynę į savotišką kilimą. Kalnuose daug ežerų ir dirbtinių telkinių. Prie kai kurių iš jų – užrašai, draudžiantys maudytis ir pan., nes vanduo naudojamas geriamam vandeniui.

Vandens norvegai tikrai turi pakankamai, gamina pigią elektros energiją, kurią naudoja ne tik tokių pastatų, kaip viešbučiai, bet kai kur ir šaligatvio atkarpų, arba laiptų pašildymui. Labai išvystytas jūros keleivinis transportas, įvairiais maršrutais reguliariai kursuoja laivai.
Apie 10km. nuo centro, šalia Troldhaugen, galima aplankyti įdomų objektą – Fantoft bažnyčią. Šis įspūdingas medinis statinys 1150m. buvo pastatytas Sogne, po to 1883m. perkeltas į Fantoft ir atstatytas po gaisro 1992m.

Bergene teko būti ir per Vėlines. Priešingai, nei pas mus, tuo metu nebuvo jokio papildomo sujudimo, žvakučių ir pan. Kapinės taip pat skiriasi nuo mūsiškių. Dauguma kapų – akmuo vejoje, ir viskas.

Kapinės

Moderni bažnyčia

Per tą laiką, kurį praleidau Bergene, teko vienam išmaišyti daug vietų, kur turistai tikrai nesilanko, bet niekur nesijaučiau nesaugiai bet kuriuo paros metu. Čia tikrai galima pasimokyti, kaip paprastomis priemonėmis sukurti aplinką, kurioje malonu gyventi, o pabuvojus – norėtųsi grįžti dar.
Pabaigai dar keletas nuotraukų su trumpais komentarais…

Šiuolaikiniai daugiabučiai

Namas – garlaivis

Netikėtos detalės

Šeimininkai čia – troliai

Vaizdas, kviečiantis apsilankyti dar karta