Norvegija: Galhiopigenas-pasivaikščiojimas padebesiais

Sveiki,vėl truputis kalnų.Šįkart , Galhiopigenas-aukščiausia Norvegijos bei Skandinavijos viršūnė, esanti Jutunheimeno kalnyne,aukštis siekia apie 2469 m.

Nuo pastaruoju kalno praėjo tik kelios savaitės ir įspūdžiai dar neišblėso,bet jau sukos mintis apie nauja planą,nauja maršrutą ,kryptis lyg ir aiški Galhiopigenas ,taigi nusprendžiau gale rugpjūčio pasidaryt išvyka,bet taip jau išėjo,kad didelis noras nugalejo sveiką protą,visus darbus laikinai palikęs,puoliau prie kompo pasiplanuot kelionę.Kadangi jau patirties šiek tiek turėjau,daugiau mažiau viskas buvo aišku,važiuoji ten,suki ten ir taip toliau…..
Taigi,susidėjęs keliom dienom skirtus rakandus į kuprinę,nustatęs maršrutą i Juvasshytta, Lom,pajudėjau 9 ryto,kadangi važiuot beveik 400 km. iki vietos,tai apie 7 val. važiavimo.Su visais pasistovėjimais,atvykau į Raubergstulen turisthytte apie 18 val..Pastatęs mašiniuka prie puikaus ežeriuko ” Raudbergstultjonne”(pakėlimas buvo apie 900 m.),pradėjau žygi link Galhiopigeno

,iki javasshyttos buvo like 10 km. serpantinais,na išbandymas nelengvas,bet visai malonus,beje kelias ( Raubergstulsvegen)nuo Raubergstulen turisthytte iki Juvasshytta yra mokamas ,85 kronos,atsiskaitymas kortele arba meti metalinius pinigus.Keliu pažygiavęs,sugalvojau truputį kirst kelią,maniau šiek tiek sutrumpinsiu kelia, o ir samanom lipt gal bus visai neprastai,bet jos pasirodo buvo beveik paskendę vandenį,kuris bego nuo kalnų,kažkaip iš toli nesimatė,taigi,tik dar labiau nuvargau ir šlapiom kojom palikau kol vėl išėjau i kelia,čia labai puikiai tinka patarlė „nemesk kelio dėl takelio ” manau pamoka išliks ilgam :).Oras pasitaikė pasakiškai geras,kas šeis metais labai retas Norvegijoj,tai gražių vaizdų prisišaudžiau į valias,tikrai rekomenduoju jį aplankyt,manau vienas iš gražiausių keliu Norvegijoj,aišku,gan trumpas,bet vaizdai nepakartojami.Taip,nejučiom priejau ir Juvasshytta

pakilau į 1800 m.(pakilimas apie 900 m.),per 10 km. nelabai ir jaučias.Beje,tai aukščiausia vieta,kur galim atvažiuot su mašiną(Norvegijoj ir šiaures europoje),Pasisukiojęs po juvasshytta,perskaitęs informacijas,kurios nera labai malonios,visu pirma,tai ,kad vienam žygiuot i Galhopigena nevalia,reik samdyt vedlį ,kuris tave perves per sniegyna (jo paslauga vienam žmogui apie 180 kronų ir tai turi but nemažiau 5 žmoių grupė),palapinės statyt ir beveik niekur negali,tik šalia juavasshyttos ,kaina 50 kronų.Kadangi,dar labai vėlu nebuvo ,apie 22 val. nusprendžiau dar šiek tiek nukeliaut,o blogiausia tai,kad nebuvo jokios krypties link Galhiopigeno,kažkaip keista,galvojau tikrai bus,na tiek to,vistiek rasiu,valandžiuke paklaidžiojęs po dykinę pakilėjęs dar 100 metrų nusprendžiau įsikurt nakčiai,kol palapinę pasistačiau baisiai pirštai sušalo,labai stagiai pradėjo krist temperatūra,taip kad,reikėjo skubėt,apie 23 val. buvo apie +1.
Diena lyg ir baigta,trumpai kas nuveikta;nukeliauta apie 13 km.,pakilimas apie 1000 m.,pasiektas 1900 m. aukštis.
Antra diena.Kėliaus 5.30 min.,labai šalta,lauke apie 0 temperatūros rodo,greičiausią naktį buvo porą minusų jei ne daugiau,nes palapinė visa apšalus.Rytas giedras,bet matau ateina rūkas nuo vakarų pusės,reikėjo greitai suktis,nes jei užeis,galiu lengvai pasimest,nes ir šeip nelabai aišku kur esu,taigi,greit užkandau,susidėjau daiktus ir patraukiau pietų kriptim,kur man taip rodos turėtu but pats Galhiopigenas,apie 1,5 km. paėjęs priėjau ledyną,o rūkas jau visai čia pat,galvoju prasti poperiai,eit nelabai kur žinau,kalno nematau.

Paspartinęs žingsnį,palei ledyną(kažkaip ant jo lipt nesinorėjo,juolab nežinia kur jis veda) užlipau ant tokios kalvelės(kalvelė sąlyginai,nes lipt reikėjo 🙂 ),nuo kurios pasirodė,gražuolis kalnas su kaip man pasirodė su slidinikų nameliu ant viršaus.Tas namelis tai tikrai buvo,bet ar čia Galhiopigenas(tik per nuotraukas mačiau kaip atrodo Galhiopigeno viršūnė,kad ten kioskas pastatytas tai žinojau 🙂 ),stipriai abejojau,kažkaip labai jau žemas pasirodė,truputi palipęs,pamačiau didelį sniegyną(kuris kaip vėliau išsiaiškinau,kad tai „Styggebreen” ledynas) per kurį matės numintas takelis vedantis į kalną,na manau,reik bandyt,kažkur vistiek užlipsiu.Perėjęs sniegyną,kuris jau netoks ir mažas pasirodė kaip pradėjau eit,(beje iš to takelio negalim išklyst,

nes tipo gali „prasmegt” ,užtai reik vedlio)pradėjau lipimą i kalną

,palipęs apie 30 min. pasimatavau aukštį,rodė apie 2200m.,o lipti dar daug,viskas aišku tai Galhiopigenas !!!
Užlipimas nebuvo sunkus,bet vaizdai nepakartojami,oras pasitaikė labai puikus,vienu žodžiu pasaka :),manau reik kiekvienam tai pamatyt :).
Ir štai,pagaliau Galhiopigeno kalno viršūnė

kurią pasiekiau apie 9.30 min.,tik kiek keista,kad nebuvo jokios lentelės su užrašu,kad tai tas kalnas ir ne kitas ar šeip informacijos,na galbut tam namelį ir buvo kas nors kuris turėjo lyg ir dirbt,bet kaip jau yra taip jau,džiaugsmo buvo „pilnos kelnės”(pakilimas nuo mašinos apie 1600 m.)

tai naujas mano rekordas :),pasifotikinau atminčiai,išsiviriau arbatos ir pasileidau žemyn.Lipdamas sutikau pora grupių,kurie tvarkingai prisirišę žengė par ledyną,buvo įdomu stebėt

,bet kadangi kelio liko dar nemažai ,gaišt laiko nesinorėjo ir tiesiu taikiniu patraukiau link mašinos,kuri buvo už 15 km.,guostis galėjai tuo,kad vis žemyn,o ne į viršų :).Atstumai kalnuose irgi labai apgaulingi,atrodo labai neaukštai ar visai netoli kol nepradedi eit :),čia nepatyrę gali labai stipriai nusivilt 🙂 .
Apie 15 val. buvau jau mašinoj,paskendęs įspūdžiuose,netikėtai užmigau,muset nuovargis pasiema savo,per dvi dienas nukeliavau apie 36 km.,manau poilsis tik į naudą nes iki namu dar važiuot gerą kelio „gabalą”.
Tai va,tokia mano išvyka į antrą kalną,dabar ramiai apgalvojus,tai truputi juokingai ten blaškiausi kol radau Galhiopigena,nes nusileidus i juvasshytta radau puiku žemelapį kur viskas parodyta

kodėl juo nepastebėjau,paaiškinimo neturiu :),nors ten tikrai žiurėjau,iš kitos pusės ,kad ir būčiau matęs sunku butu orentuotis,kadangi nebuvo sužimėti trekai,tik kai leidaus nuo kalno matės truputi išmintas takelis toks,galbūt tiesiai nuo juvasshyttos tik su vedliu skirtas maršrutas ,kadangi reik pereit ledyną,bet galim ir kitu maršrutu eit kuris veda per „Spiterstulen” kur trekas sužymėtas ir nereik eiti per ledyną.
Taigi,kam patinka kalnai ir kas yra Norvegijoj ,siūlau aplankyt Galhiopigeną į kuri įlipt tikrai nėra sunku(nuo juvasshyttos kur galim atvažiuot mašina lieka apie 650 m. pakilimas,), o įspūdžiai ir vaizdai išliks ilgam.

Ačiu už kantrybę skaitantiems 🙂