Naujoji Zelandija: BILIETAS Į VIENĄ PUSĘ.

Aplinkui niurzgia – krizė…krizė… Na ir tegul.
O aš pirksiu bilietą į vieną pusę. Skrisiu ten, kur šilta… jūra… palmės auga. Žvelgsiu į tolį. Kartais galvą pakelsiu pažiūrėti ar bananai ir kokosai sunoko. Nusiskinsiu ir džiūgausiu, kad vertės ir pridėtinės vertės mokėti nereikia. Ir apskritai už nieką nieko nereikia mokėti – nei už bananus, nei už šilumą, nei už gražų vaizdelį…
Nardysiu. Gražu gelmėse. Čia grožis pastovus. Nepakartojamos žuvys plaukioja… Plaukioja ir tyli! Ramu… Krizės isterijos nesijaučia.
Bus dar viena priežąstis džiaugtis. Išlipus į krantą kaitinsiuosi kur norėsiu. Ar kairėje ar dešinėje paplūdimio pusėje, nėra jokio skirtumo, nes nereikės už kvadratinio metro šildymą mokėti.
Prieš saulę gulėdama, ant smėliuko braižysiu įvairius verslo planus. Jūros vėjas brėžinius užpustys… Bangelės nuplaus… Ir gerai! Nebus jokio verslo, nebus ir pelno mokesčio. Bus ramu.
Gal koks žavus, bankrutavęs verslininkas iš kito pasaulio krašto čia užklys. Neturėsiu jokių išlaidų jo dėmesiui patraukti, nereikės naujausios mados suknelių ir aukštakulnių batelių pirkti. Bananų, kokosų prisiskinsime. Krabų ir omarų prisigaudysime…Glamonėdama jį nesielvartausiu, kad Lietuvoje uždarys Ignalinos atomonę elektrinę ir elektra brangs. Čia mums užteks žvaigždžių bei mėnulio šviesos… Vaikų susilauksime. Auginsime ir apie jokias socialines išmokas nesvajosime.
Nežiūrėsiu televizoriaus. Jo paprasčiausiai nebus. Ir gerai. Už elektrą nereikės mokėti! Jūros ošimas, palmių čežėjimas leis ramiai užmigti… Ne taip kaip čia, Lietuvoje – iš televizoriaus ekranų įkyriai lenda Obamos, Putinai, Bin Ladenai, krizės, bedarbystė ir valdžios arogancija bei bukumas!
Kalba, kad mūsų laukia visuotinis atšilimas. Puiku! Į Lietuvą grįšiu, kai čia palmės pradės mojuoti ir už šildymą nereikės mokėti.
Tai bus svajonių kelionė – bilietas į vieną pusę, į ten, kur gera ir iš kur nesinori grįžti. Kas žino kur yra Lietuva, mane supras…. Tik kelionė mane išgelbės…