Sausio pradžioje, kai Lietuvoje spaudė šaltukas, mes dviese nusprendėme pabėgti nuo žiemos į vietą, kur net viduržiemį oras dvelkia pavasariu. Taip mūsų žvilgsnis nukrypo į Portugalijai priklausančią Madeiros salą, kuri, pasirodo, yra tarsi amžino pavasario karalystė Atlanto vandenyno viduryje.
Pirmasis įspūdis: Funchalas – gyvas ir spalvingas
Atvykome į Madeirą vakare, bet net tamsoje Funchalo (Madeiros sostinės) šviesos, kalnuoti kontūrai ir ore tvyrantis jūros aromatas privertė mus nusišypsoti. Apsistojome mažame viešbutyje ant kalvos, iš kurio balkono matėsi visas miestas ir uostas. Kiekvieną rytą pusryčiaudami gėrėme kavą su šviežiomis papajomis ir stebėjome, kaip žemiau mūsų bunda Funchalas.
Pasivaikščiojimai levadomis – tikra terapija
Vienas iš didžiausių mūsų kelionės atradimų buvo levados – tai senoviniai vandens kanalai, palei kuriuos nutiesti pėsčiųjų takai. Pasirinkome keletą populiariausių maršrutų: Levada do Caldeirão Verde ir Levada dos 25 Fontes. Vaikščiodami po tankius laurų miškus, klausydamiesi čiurlenančio vandens ir stebėdami paukščius, jautėmės visiškai atsipalaidavę.
Vieną dieną levados takas mus atvedė prie aukšto krioklio, kurį supo smaragdinė žaluma. Tai buvo tarsi pasaka – sustojome, išsitraukėme sumuštinius ir valgėme priešais krioklį, jausdami kaip smulkūs vandens lašai gaivina mūsų veidus.
Kalnai, debesys ir nepakartojami vaizdai
Didžiausią įspūdį mums paliko Pico do Arieiro – vienas aukščiausių Madeiros kalnų. Saulėtekio metu, stovėdami virš debesų, jautėmės tarsi danguje. Takas link Pico Ruivo buvo gana sudėtingas, bet verta – kelionė kalnų keteromis, kai iš vienos pusės matosi debesys, o iš kitos – vandenynas.
Funchalo senamiestis ir portugališkas skonis
Kiekvieną vakarą leisdavome Funchalo centre. Senamiestis pilnas restoranų, kur galima paragauti vietinės virtuvės šedevrų. Mūsų mėgstamiausias tapo „espada com banana“ – juodoji kardžuvė su keptais bananais. Skamba keistai, bet skonis – dieviškas. Prie vakarienės dažnai rinkdavomės vietinį baltą vyną arba Madeiros vyno taurelę.
Vieną vakarą užsukome į vietinį fado koncertą – portugališka melancholijos kupina muzika, kurios klausantis net Justina susigraudino.
Tropiniai sodai ir poilsis prie jūros
Aplankėme garsiuosius Monte sodus, kur vaikščiojome tarp egzotiškų augalų, stebėjome flamingus ir grožėjomės miesto panorama. Nuo Monte kalno nusileidome tradicinėmis vytinėmis rogutėmis – tai linksma ir šiek tiek beprotiška pramoga, kuri mums paliko labai daug juoko.
Nors sausis, bet kelios dienos buvo pakankamai šiltos (apie 20 laipsnių šilumos), tad išdrįsome net pabraidyti po vandenyną Praia Formosa paplūdimyje.
Madeira – sala, kuri užburia
Grįždami namo jautėmės tarsi pabuvę kitoje planetoje. Madeira, Portugalija – tai ne tik atostogų kryptis, tai vieta, kur gali pajusti gamtos artumą, pailsėti nuo rutinos ir vėl pamilti paprastus gyvenimo džiaugsmus.
79tieji