2006 metu ziema issiruosem ieskoti saules ir nuotykiu i egzotiska kaktusu ir tekilos sali. Kelione buvo suplanuota internetinemis ziniomis, visas lankytinas vietas, 5500 kilometrus ir poilsi turejom sutalpinti i penkiolikos dienu trukmes kelione. Taigi turejom bilietus i prieki ar atgal, ir viezbuti porai naktu sostineje, o toliau pagal plana ekspromtu.
Taigi skrydis i Amsterdama, 5 val. laukimas oro uoste, skrydis i Mexico city, deje dar ir i ji negalejom nusileisti, nes buvo dingusi elektra visam oro uoste. Tik po geru poros valandu laukimo Hustono oro uosto take, mes vel pakilom ir nusileidom i Meksikos sostine tuo paciu pavadinimu. Besileidziant (buvo jau tamsu) per iliuminatoriu nemaciau nei miesto pradzios nei galo. Kelione truko 21val.
Remdamiesi viena is Lonely Planet knygu apie sia sali, iseje is oro uosto, nesizvalgydami ir nekreipdami i vietiniu raginimus sesti i ju taxi, ejom tiesiai prie oro uosto taxi kasos. Mazame kioskelyje dirbancioms ponioms pasakem tikslu viesbucio pavadinima, i kuri noretume nusigauti. Ji ismuse taloneli, mes susimokejom ir toliau leidomes vedami vairuotojo i jo automobili, buvo ir daugiau pagalbininku, kurie tempe musu tases ir prideginejo vaikinams cigaretes uz tam tikra mokesti. Uzsidarem dureles ir automobilis pajudejo. Neimanoma apsakyti jausmo, ka as tada jauciau, atrodo, kad prasidejo filmas ir as jame dalyvauju. Automobilis buvo didziulis, gale sedejom tryse kaip ant keturvietes sofos, panele nuklota kailiu, ant kurios pastatyta marijos statulele, groja negirdeta idomi muzika. Vairuotojas devi nuo saules akinius, atrodo, kad ju cia tikrai reikia, nes nuo apsvietu gatviu, reklamu, raibsta akys. Viskas kaip per padidinama stikla, palmes, egzotiniai medziai, auksti pastatai, viskas trigubai didesnes apimties nei Lietuvoje.
Pasiekem Zocalo aikste, salia jos Holiday Inn viezbutis, greitas aptarnavimas, svarus kambariai, mes jau sedim viezbucio bare, keliam uz ispudingos keliones atidaryma tekilos taureles. Norejosi dar keliu taureliu, bet baras turejo uzsidaryti. Nuejom i informacija pasiteirauti, kur butu galima gauti ko nors isgerti, nupasakojes, kad uz kvartalo yra seven eleven (verciasi septyni vienuolika) nakti dirbanti parduotuvele, jis sake nepatarsias eiti. Nezinau, kodel mes tokie begalviai buvom, vistiek isejom. Kiekvienas garsas gazdino kaip kiskius, bet ne vis tiek i prieki ne atgal. Parduotuveje buve vietiniai net sustingo, pamate baltuosius viduri nakties, aisku jie mane, kad mes amerikieciai, o jie ju laaabai nemegsta. Na ilgai ten neuzsibuvom, zvilgciodami ar jie neseka musu is paskos, parejom gal per minute. Pasivaisine dar keliu rusiu vietiniu alumi, griuvom i patalus. Turbut net nebuvau apsivertusi, nes atsikeliau budama toj pacioj pozoj su nuspaustu zandu.
Pirmoji diena turejo prasideti miesto apzvalga autobusu city tour, is stoteles salia aikstes. Bet sekmei kazkas pakiso koja, del nemenkos demonstracijos ji buvo laikinai uzdaryta, todel teko eiti ieskoti antruoju numeriu pazymetos stoteles. Pagal miesto apimtis pestute butume eje kokia valanda, todel nutarem pasivezinti metro (as dar vis negaliu suprast, kaip as sutikau tokiems isbandymams. Neseniai per zinias rode, kaip vienas ciuvakas isokes i metro i visas puses paleido keleta seriju suviu). Zodziu nusileidom i metro tunelius, nemeluoju visi, kas ten buvo ziurejo i mus (mama gelbek). Kaip eriuku banda susispaude laukem savojo metro. Ziurim atvaziuoja, nepatikesit, metro ant ratu! Pavaziavom pora stoteliu, islipom, priesais mus banda auskaruotu, vienodom juodom maikem vietiniu jaunuoliu, jie sauke zveriskais balsais, nepamenu, kaip atsiduriau gatvej, ranka dar vis pulsavo stipriai suspausta draugo. Stotele buvo cia pat, isedom i autobusa, pasiemem ausinukus, klausem pasakojimu anglu kalba. Ka girdejau, tai, kad miesto populiacija trecioje vietoje pasaulio lenteleje, ji sieke 23 milijonus. Toliau pasidaviau fotografavimui (nuotraukas pamatem tik grize namo, ju buvo keli tukstanciai). Ispudi paliko du dalykai: pagrindiniame centro ziede kelios eismo juostos, judejimas i abi puses ir tiesiog lauke isnesti minksti baldai, ant kuriu jaunimas gaudo kaifa. Grizom saugiai, pestute 🙂
Po pietu vaziavom su taxi i oro uosta isinuomot automobilio. Issinuomavom Dodge Stratus uz beveik 800$ 13 paru. Grizti i viezbuti buvo sunkiau, nes tuo metu nebuvo populiarus GPS aparaciukai. Vaziavom vedami atminties, pavyko.
Jau kita ryta pagal plana judejom Acapulko link, nors tuos miestus skyre vos 300 kilometru, klimatas pasikeite visiskai, is 15 laipsniu su vejuku i 35 laipsniu dregme ir tvankuma. Pakeliui aplankem viena auksciausiu Mexico kriokliu, kur buvo filmuotas filmas „Predator” su A.Schwarzenegger’iu. Acapulk’e pasilikom trejetui naktu pailseti. Susiradom Vila La Marina pavadinimu namukus ant kalno su vaizdu i Acapulko Ramiojo vandenyno ilanka (cia viena nakti, mano draugas man pasipirso 🙂 ) Cia mes priemem saules vonias, taskemes baseine, vakarais prie jo taskem tekila. Vakarais vaiksciojom po miesta, cia buvo jaukiau, nes daugiau baltu veidu. Lankemes vandens atrakcionu parke, restoraneliuose, kuriuose net nebuvo anglisko meniu, bet ka buvom beissirinke, neprasovem, maistas dieviskas, nuo to laiko pamegau avokadus. Dar labai populiarios zaliosios citrinos, jos naudojamos beveik visur, alaus gerimo procese, zinoma neatskiriama tekilos, bei patiekalu drauge. Ragavau kaktusa, skonis primine virta morka. Aisku maistas gan astrus, kas man labai patinka, todel i savo suvenyru sarasa nepamirsau itraukti sios virtuves prieskoniu. O vaikinai burnas gesino alumi zinoma.
Vakarop velgi pagal plana isvykom link miestelio Palenque, galvodami, kad ten liksim nakvoti (gaila, veliau internete radau daug idomiu dalyku apie si kurorta), bet sustoje pasistiprinti, pagalvojom, kad uzteks jegu pasiekti pasaulio desimtuko topuose karaliaujanti Cancun kurorta. Ir taip dar sutaupysim laiko poilsiui ten. Pakeliui kirtom daugeli postu, kuriuose reikejo moketi uz kelius ir atseit virsyta greiti. Laime, turejom maza zodineli, paprasem, kad irodytu musu virsyta greiti, deje jie to negalejo padaryti ir vietoj 200$ uzteko 20$, visgi norejom graziuoju atsiimti dokumentus ir nebejausti i tave nukreipto automato kvapo. Baimindamiesi, degalinese eiti i tuoletus viska atlikdavom tiesiog ant kelio, uzkurtai masinai laukiant, jei kas… Matyt sviesa pritrauke vabzdi iskristi i auto. Jis nutupe man ant krutines, pajutusi pradejau zviegti ir rengtis visus drabuzius nuo saves, nusipurciau karkvabalio dydzio vabzdi, panasu i skruzdele ir dar su sparnais, visa laime, kad neigele, nors buvom paskiepyti nuo visu ligu. Veliau pazadino maniskis, sako ziurek nepraleisk tokio vaizdo. Sirdis ima plakti sparciau, isvystu baisia liuti, per sonini langa kaip diskotekoj blykcioja, o per visa priekinio lango vaizda kerojasi medzio be lapu pavidalo zaibai. Mano suzadetinio zodziai: as cia paliksiu paskutinius savo plaukus, o mazu maziausia prazilsiu.
Praejo po 10 min., jau besvintant pasiekem Cancuna. Susiradom viezbuciu zona, tai kaip Kursiu nerija,skalaujama is abieju pusiu Kursiu mariu ir Baltijos juros, si karta is vienos puses laguna, is kitos Karibu jura. Vaizdas is pradziu prastokas, isgriuve palmes, puse neveikianciu viezbuciu, kurie buvo kelis menesius atgal nusiaubti cunamio. Viezbuciai pasirode brangoki musu kisenems, bet pastangos ieskoti musu neapvyle. Ivaziave i ispirktu apartamentu daugiaaukscio kiema, pirmos pasitaikiusios merginos paklausem, pas ka mums kreiptis del nakvynes, pasirodo visa tai daro ir ji pati su vyru. Rusaite mergina ir jos Jugoslavas vyras, kalbantys anglu, ispanu ir ju gimtomis kalbomis, suzinoje, kad mes is Lietuvos, isnuomavo apartamentus uz simboline kaina. Toliau palaikem kompanija vieni kitiems, budami ten keturias naktis. Kiek visko idomaus jie pripasakojo, pvz.: kad plaukia i jura saudyti krokodilu. Visus isgyventus uzklupusio cunamio momentus.
Jie mums ir dienos kelione suderino i buvusio prekybos uosto,Tulum’a maju miesta ant uolos krasto, nuo kurios atsiveria zydros Karibu juros vaizdas. Cia radom daug prekybvieciu, siulomu kelioniu i kitas vietas, is kuriu issirinkon atrakcija panardyt uolose ir lagunoje uz 40$ zmogui. Oij uolose buvo baisoka, na o lagunoje teko matyti tik pilkasias zuvis, nes jau leidosi saule. Ispudziu pilni, pakeliui apsipirke prekybos centre maisto (raibsta akys nuo juros gerybiu, vaisiu ir darzoviu, kuriu skonis zymiai skiriasi nuo Lietuvoje parduodamu, bei duonos gaminiu ivairenybes) grizom i apartamentus. Kitas dienas leidom akinamai baltam pajuri. Sutikom daug idomiu zmoniu, tam tarpe pagyvenusius amerikiecius, kurie kiekviena ryta mesteldavo kokia fraze, viena is ju: another day in the heaven (dar viena diena rojuje).
Viena vakara nusprendem pasitusinti klube Coco Bongo. Vietiniu transportu nukakom iki centro, klubas prie klubo, visur didziausios eiles. Laukiam ir mes, merginom ir vaikinam atskiros eiles, del patikrinimu. Vaizdas: ieini i vidu, uzkyli eskalatorium, tave pasitinka ledines panos baltais jureiviskais kostiumeliais ir kepuraitemis, bei seksualus kapitonas. Apkarsto tave sviecianciais karoliais ir apyrankemis, nukreipia tave i didziule sale, kurioje keli barai. Prie vieno is ju mes ir apsistojome, kad nereiktu per galvas nesiotis gerimu, nes praeiti buvo sunku. O kur vyks sou, galvoju, pasirodo, viskas mums virs galvu. Rusu akrobatai ant virviu pagal muzika vaidino Matrica, Kauke ir kt. Ant scenos irgi virs galvu koncertavo Madonos, Jaksono, Timberleiko ir kitu atlikeju antrininkai. Visa minia atsipalaidavusi, leidziama uzlipti ant stalu ir baru, kartu su barmenais sokti. Po kiekvieno pasirodymo saude popieriniai fejerverkai, skraide balionai (valytojai veike is karto).
Greitai praejo tos kelios dienos rojuje, mes vel kelyje, si karta vykstam i Maju mieste Cicen Ica esancias Kukulkano piramides. Naujuoju pasaulio stebuklu paskelbta ir dar viena indenu gyvenviete. Meksikoje esantis Cicen Icos miestas yra zymiausias maju sventyklu centras, taip pat laikomas ir politiniu, ekonominiu bei religiniu sios civilizacijos zidiniu. Siame mieste gyvene majai buvo talentingi astronomai ir matematikai, sukure tiksliais dangaus kunu stebejimais pagrista kalendoriu, kuri taikė savo religinėms apeigoms. Ispudingiausias islikes sio miesto statinys – lietaus dievo Kukulkano piramide – kaip tik ir yra milziniskas kalendorius. Piramide sudaro devyni lygiai, iskloti 52 plokstemis, tiek metu yra maju tolteku cikle. Kiekvienos puses laiptai turi 364 pakopas, o prideje viena virsunes laipteli gausime 365, dienu, sudaranciu metus, skaiciu. Archeologams, mokslininkams ir keliautojams Cicen Icos miestas palieka daugiau klausimu nei atsakymu. Aukojimo suliniai, tiems laikams itin modernios observatorijos, placios procesiju gatvės, kiemai specialiam zaidimui su kamuoliu, kapai, kaukoliu platforma, kurioje laikyti belaisviai, salė su tukstanciu kolonu, puikiai suprojektuota sistema – kaip visa tai galėjo sukurti atokiai gyvavusi civilizacija? Norejom nors karta nusifotografuoti su vietiniais gyventojais, gerbdami ju tikejima (tipo fotografuojant atimama ju siela) uz kelis pesus paprasem mociutes, pardavinejancios nertas serveteles, ji nelabai suprato, bet mielai pozavo pries kamera. Teko laukti vakaro iki sviesos ir garso spektaklio, todel vel isisukom i suvenyru pirkimo aistras, su pardavejais teko ilgai ir emocingai deretis. Pirkau keleta kaukiu, nuo ju ir pradejau savo kaukiu kolekcija, kuri kabo koridoriuje ant sienu.
Tolimesnis keliones tikslas – Villahermosa yra sostine Tabasco valstybės Meksikoje. Tai svarbus prekybos centras iš Meksikos naftos pramonei. Villahermosa įkurta Ispanijos 1596 ant upės kranto Grijalva. Įdomiausios vietos miesto pagrindinėje aikstėje Plaza de Armas Villahermosa, katedra Catedral del Senor de Tabasco, muziejus ir parkas La Venta, Tabasko istorijos muziejus ir safari sodas Yumka, kuriame mes praleidome visa diena tarp laisvai begiojanciu ivairiarusiu gyvunu, dziungliu, kurias kerta aligatoriu pilna upe. Vakaras vel buvo idomus, viezbucio bare mus vaisino nemokamais kokteiliais, gal todel, kad vaikinai i ji driso izengti su sombrero kepuremis. Tam portrete jie plaikstesi dar ir po naktini miesto centra, ieskodami tradiciniu enchilados (blyneliai su mesos idaru).
Kitos dienos popiete isvykom i, beje jau paskutini musu kelioneje tiksla. Teotichuankano mieste yra visas piramidziu kompleksas. Miesto pavadinimas isvertus reikstu „ten, kur susirenka dievai”. Cia atvykom nakti, todel teko nakvoti automobilyje. Noredami pasitikti sauleteki nuo Saulės piramides virsunes – pastatytos IIa. ir trecios pagal didi piramides pasaulyje, kelemes vos pradejus svisti. Sventikai, atliekantys apeigas jos virsuje, galėjo stebėti pasakiskus vaizdus, taip sakau, nes pati buvau uzkopusi siaurais, aukstais laipteliais i virsune. Į pietus driekiasi „Mirusiuju aleja”, o saulei kylant galejom matyti vis toliau. Mirusiuju aleja prasideda ties Menulio Aikste,kuri apsupta dar penkiolikos piramidiniu strukturu, iskaitant ir Menulio piramide. Mirusiuju aleja – didziausias piramidziu kompleksas Meksikoje. Menulio piramide – pastatyta siaurinėje Mirties alejos dalyje, kaip pagrindinis Menulio piramides komplekso statinys. Sudaryta is penkiu ‘aukstu’. Ant vienos is aprasytu istorija lenteliu: „1999m. iejus i penktaji auksta viduje rasti keturi zmogaus skeletai, gyvunu kaulai, dideli sraigiu kiautai, papuosalai, obsidiano peiliukai ir ivairus kiti daiktai”. Suvenyrus galejom pirkti tiesiog vaiksciodami po aleja, nes suvenyrai ikyriai vaiksciojo is paskos 🙂 Isvydom ir kita puikia atrakcija, tai skraidymas oro balionais virs dievu miesto.
Gaila, bet bauginanti ir ispudinga, bei daug adrenalino ir malonumu teikianti kelione po sia sali ejo prie pabaigos. Vaziavom vel tomis paciomis gatvemis oro uosto link, si karta galvos susisuko, reikejo taxi pagalbos, rodant kelia. Pridavem automobili, kaip privaloma su pilnu baku kuro. Tuo paciu taksi vaziavom i salia oro uosto esanti viezbuti, cia ju simtai. Su puikiu vaizdu is septinto viezbucio auksto mes vel keliam tekilos taureles uz laimingai, pagal plana susiklosciusia, ir musu gyvenimuose palikusia didziuli atsiminima, kelione po Meksika!!!
pirmas 
79tieji 
ipvoisas