Desimtoji diena.
Siandien palikom Cancuna ir persikraustem i Conzumeli. Tai maza salele Jakutano krantuose turinti antra pagal dydi koralini rifa. Tai viena populiariausiu kruiziniu laivu stoteliu. Nors Cancuna nuo Conzumelio skiria tik 114 km, atvykti iki cia uztrukom keleta valandu: taksi iki autobusu stoties, is ten autobusiuku i Playas Del Carmen. Ten sedam i kelta kur ir vel plaukdami klausomes gyvo koncerto 🙂
Persikelus iki musu viesbucio 4,5 km, taciau su lagaminais ir tokiam karstyje tai nera taip jau mazai tad vel renkames taksi. Viesbuti pasiekiam pavarge. Taciau nors registracija viesbutyje galima nuo 15h, o atvykom 17h, sako, jog musu kambarys dar neparuostas ir pasiulo palaukti viesbucio foje. Laukiam. Laukdami darbuojames. Praejus valandai Žygis nebeistveria ir eina paragint greiciau paruosti ta kambari. Nesupratom ka registraturos darbuotojas per racija ten sake kitam darbuotojui isskyrus “cliente estresando” (klientas stresuoja) :))) Tuomet prisistato vyresnis darbuotojas, atsipraso, kad teko tiek laukti ir pasiulo mums didesni kambari su vaizdu i jura uz ta pacia kaina 🙂
Pagaliau patenkam i ta kambari, atsipuciam ir megaujames vaizdu, kuris tikrai stulbinantis…
Apsistojom mes Melia Hotel Conzumel su viskas iskaiciuota, nes Zygimantukas kaip visad “uzgaude” gera pasiulyma 🙂 Vakariene cia yra dvieju tipu – arba vienam is dvieju restoranu uzsisakai staliuka ir vakarieniauji a la carte, arba be jokiu rezervaciju valgai bufete (kur tiekiami pusryciai ir pietus). Rezervuojames “International kitchen” restorane staliuka ir esam pamaloninti nerealia vakariene! Tiek aplinka, tiek aptarnavimas tiek maistas – viskas pasakiska! 🙂 tokio lygio restorane buvau pirma karta 🙂 padavejas kantriai mus moke ispaniskai 🙂 atnesa patiekala ir tris kartus pakartoja kaip is vadinasi ispaniskai 🙂 Žygis renkasi jautienos Carpacio kaip starteri, o as graikiskas salotas. Jautienos steikas – Žygimantui. Vistienos krutinele – man:) Na o desertui Žygis pasirinko Baked Alaska, o as surio pyraga. Vakariene ir akims ir skonio receptoriams buvo laaaaaabai maloni:)
Po vakarienes griztam i kambari ir balkone megaujemes vaizdu, juros osimo garsu ir snekuciuojames iki vidurnakcio 🙂
Vienuolikta diena.
Isausus rytui keliaujam papusryciaut ir pasizvalgyti po viesbucio teritorija. Randam sporto sale, ir nutariam, kad tikrai cia apsilankysim (sprotines aprangas esam isideje, tik kol kad dar ju nenaudojom :)))) ).
Vaikstant pajuriu, pasigrozim paukstukais ir skaidriu skaidriu vandenuku 🙂
Na o viesbucio teritorijoje ant zolytes pilna lakstanciu Giakonu (Gecko) driezu. Ivairiu dydziu ir spalvu 🙂 Zmoniu jie nebijo, gali preiti pakankamai arti. Zygimantas su jais jau buvo susidures Tailande 🙂 Sake zmones labai dziaugiasi jei jie gyvena kur salia namu, nes isgaudo visus uodus ir kitus kenkejus 🙂
Pasidziauge vietine flora ir fauna kimbam i darbus.
Sikarta vakariene rezervavomes Italu virtuves restorane. Tad po darbu ten ir keliaujam. Ir patiekalai skoniu tikrai nenuvyle. As rinkausi pomidoru sriuba su baziliku ir cannelloni makaronus su spinatais ir feta, o Zygis – salotas ir spageti su pomidorais 🙂
Po vakarienes dar pasivaikstom pajuriu ir vel sedim savo balkonely. Klausomes juros osimo, kiekvienas su savo mintim kazkur skrajojam… 🙂
Dvylikta diena.
Atsikeliam anksciau ir vos papusryciave iskarto kimbam i darbus. Zygis ju turi daugiau, tad kol uzbaigia as dar speju susiskaipint su tevais 🙂
Kai ir Zygis baigia darbus issiruosiam pestute Cozumelio centro apziureti 🙂 Is pradziu pasirenkam eiti pajuriu ir is pradziu tas ejimas buvo lengvutis – svelniu smulkiu baltu smeliuku, jurai skalaujant kojas. Taciau paskui tok papludymys baigesi – tad reikejo laipioti akmenimis – astriais, ir retkarciais nuo vandens slidziais :)) Paskui jau ir to nebeuzteko – teko net lipti per tvora, nes pakeliui buvo kazkoks apleistas viesbutis, pro kuri praejus vel butu galima akmenimis eiti pajuriu 🙂 Visa laime, kad isejom vakarop, nes karscio nuo tiesiogines saules uzteko ir dabar :)) O ir mankstele per tuos akmenis ir tvoras karstytis gavos nebloga :))))
Pusiaukeleje galiausiai vis vien teko iseiti ir toliau eiti palei kelia – nes tvoros, kurias butu reikeje perlipti buvo per aukstos – ir ju virsunes apdetos sudauzytais buteliais (turbut saugosi nuo tokiu vandalu kaip mes :)))) )
Pakeliui praeinam viena is 2 Cozumelio jachtu prieplauku 🙂 Pasigrozim laiveliais…
Cozumelis nors ir nedidele sala, turi ir savo oro uosta. Mums patiko dekoracijos siapus jo tvoros 🙂
Na o Cozumelio centras – judrus, pilnas veiksmo. Helovynas pas juos irgi populiari svente, tad visas centras papuostas sia proga, pilna jaunimo ispiestais veidais 🙂
Cia kur pasisuksi – suvenyru krautuveles ir ekskursiju biurai. Suvenyru neperkam, taciau ekskursija uzsisakom ir mes. Penktadieni varysim snorklint – yuhuuu!!! Seniai norejau pabandyt 🙂 O dar cia vietos sako tam tobulos – pilna gyvybes, grazus koraliniai rifai. Na pamatysim 🙂
Dar pasivaikstom, apziurim visokias miesto puosmenas ir traukiam atgal i viesbuti – astuntai turim rezervacija Meksikietiskos virtuves restoranely.
Uzsisakom salotu su kaktusu (mums jis labai patiko!), o kaip pagrindini patiekala as renkuosi buritas su krevetemis, o Zygis juros gerybiu asorti troskinuka 🙂 Valgydamas vis kartoja „mmm…” „Kaip skanu…” „mmmmm” :))) O as tuo tarpu savo burita nusivyliau. Pas ta fokusininka berniuka pprastoj uzkandinej jos buvo geresnes :))
Bet dabar jau isbandem visas tris virtuves kurias siulo viesbutis ir sekancius kartus nutariam valgyti paciam pirmajam – tarptautines virtuves restorane, kur mums buvo skaniausia ir jaukiausia 🙂
Po vakarienes viesbutyje vyksta diskoteka, praeidami pro sali pasiziurim – bet nieko panasaus i tuos sokius kokie vyko tam vietiniu klubelyje, tad tradiciskai traukiam i savo balkoneli. As pasimegauju nuostabaus skonio Pina Colada, Zygis savo pamegtu „Negroni” kokteiliuku 🙂
Kaip Italijoj, sakyčiau, silpnai valgėt, gal sėdite ,,ant dietos” ? :))) Būtum pasigyrus, kad skrendi į Romą ir dar Transteverėj gyvensit, būčiau liuks užeigėlę prirodžius, kur šildytos lazanjos nė su žiburiu nerasi 🙂 Bet Italijoj neskanaus maisto sunku rasti.
Ale jau turistų – matyt kasmet daugėja 🙂
O taksistai ten ir prieš 8 metus taip pat su kainomis žaidė – niekas nepasikeitė, tik dar 10 eurų pabrango 🙂
Nu žinok nesilpnai))), gal tik taip atrodo, nors persivalgyt tai jokio noro nebuvo, paskui tik miegot traukia))). O šildytą lazanija, tai tik pirmą vakarą- patys supratom, kur prisiduodam, nors vynas tai geras buvo )))) Užeigėlė gerai- kitam kartui reiks užsirašyt, nors šiaip sarašiuką turėjau nemenką, bet visko neaplankysi ))))
Roma toks miestas, kuris (turbūt?) abejingų nepalieka. Tiek ten buvusių, tiek skaitančių pasakojimus 🙂
Na, rytoj ar poryt turėsim laiko, tai tamstos rašinį išstudijuosim nuo a, iki z. Nusipirkom patys bilietus 10 dienų į Romą, „kaustysimės”.
Alvydai, aplankykite Ostia Antica ir Tivoli sodus 🙂
Via della Pace gatvė 28 verta dėmesio kavinukė( pasijutau kaip pas Alvydą kabinete 🙂 ) ekspreso su grapa super
Na va, perskaičiau, viskas smagu, nuotraukos fainos, skaitymas – sakralinis….Apie Vatikaną skaitau, o per televiziją girdžiu Urbi et orbi. Mes gyvensim centre, gal tų eilių visokių pavyks šiek tiek privengt. Vytas iš visų pasaulio miestų, kur mes bebūtume, pats sau siunčia atvirukus, kad gautų kaip pridera, su antspaudu ir t.t. Tai va, supratau, kad ir Vatikane teks ieškoti atvirukų, pašto ženklų, iš kur išsiųst ir t.t.
Alvydai, bus smagu jums)). Ieškoti ilgai neteks. Prie pat įėjimo į Vatikano baziliką matosi geltonos laiškų dėžutės- ten pat ir paštas )))
Alvydai tik dabar sužinojau, kad verta paieškoti EUR išleistu Vatikano jie biški kainuoja 🙂
Roma kaip visada puiki. 🙂 Bet 180 nuotraukų man pasirodė…daugoka. 🙂
Xvim, gali būti )))) , kai dėjau, neatrodė, kad tiek daug )))) Nors gal čia taip atsitiko, kad pati skaitydama mėgstu, kai tekste ne kelios nuotraukos))))
Xvim, kiekvienas turim savo pasakojimo stilių. Mat patinka, kai daug nuotraukų, beje, žinau, kiek laiko sugaišti tas nuotraukas parodydamas (atrinkdamas ir t.t.). Kartais atrodo – žodžiais neapsakysi, o va nuotrauka – tada kiekvienas gali sau pats vaizdą susidaryti. Tiesa, kartais būna nuotraukų nieko nepasakančių (neparodančių), bet jos pačiam teksto autoriui yra įdomios ir svarbios. Aš manau, geriau daugiau, nei nieko?
Ne mat, o man… norėjau parašyti…
Man, tiesą sakant, skaityt labiau patinka nuotraukomis iliustruotus pasakojimus )
Man labiau užkliūna, kai nuotraukų nėra arba yra vos kelios. Kad čia jų daug tai net nebūčiau pastebėjusi, jei ne komentaras. Tik iš kur tiek kantrybės čia jas sukelti, kai įkėlimas toks sudėtingas? 🙂
Žinoma, kad kiekvienas turi savo stilių, nieko nesakau. Man šiuo atveju didelis kiekis fotkių užkliuvo dėl to, kad pasakojimą skaičiau telefone, dėl to teko labai, LABAI daug scrolint žemyn ir ilgai krovėsi. Šiaip galvoju, kad šią dilemą – dėl didelio kiekio foto – geriausiai išsprendė Linosa, kai pradėjo daryti koliažus. Ir kiekis mažesnis, ir parodo viską, ką norėjo.
Ir tikrai gera Loretos pastaba apie kantrybę dėl sukėlimo. Mane jau ties kokia dvidešimta foto įkėlimas pradeda siutint. :))