Malta – vasaros paieškos gelsvo smiltainio namukų salose III

Iš ryto nutarėm nusitrenkti į pietrytinę salos dalį – žvejų miestelį, uostą Marsašlok ( Marsaxlokk). Su persėdimu Valetos stotyje pasiekiam spalvingų laivelių „luzzu“su akutėmis įlanką, kurią juosia miestelio promenada su lauko kavinukėmis.

Nuklystam į smėlėtą paplūdimiuką, kur piknikauja vietiniai su vaikais.

Šildomės pavasario saulėje, renkam kriauklytes ir gėrimės fotogenišku vaizdeliu į miestelį ir linksmus laivelius su saugančia nuo pavojų Ozyrio akimi.

Neatsispiriam smaragdinio vandens gundymams. Atsigaivinę Viduržemio vėsoje, praalkę minam į vieną iš promenados kavinukių. Tvyranti atmosfera verčia neskubėti – sėdim, užkandžiaujam, stebim, kaifuojam… Grįštant užsukam į vakarėjančią Valetą, smagiai pasibastom, pasigrožim panorama į Manuelio salą su fortu, jachtų prieplauką, Gziros ir Sliemos miestus.

Nenustojam stebėtis Valetą juosiančios gynybinės sienos storiu. Namo.

Išaušo saulėta ir vasariškai šilta paskutinė diena (kaip ir visos mūsų viešnagės metu) prieš kelionę, norisi praleist ypatingai. Pavilioja žaliasis Gozas – šį kartą planas chuliganas prasieiti šiaurės-rytų salos pakrante. Iš Mgarr su dienos bilietu pustuščiu autobusu (minia patraukia Rabato-Viktorijos kryptimi) važiuojam iki Marsalforn miestelio. Pakeliui atsispiriam pagundai išlipti prie Ramla bay (Ir-Ramla il-Ħamra – the Red Sandy Beach). Viso medaus nesurinksi, kur lėkti akis išdegus, atostogos… Marsalforn`as – populiariausia turistų apsistojimo vieta Goze, jauki įlanka su promenada, viešbučiais, kavinėmis ir paplūdimiu.

Rimantini užstringa prie žvejo (diagnozė), reikia išsiaškinti žvejybos ypatumus Viduržemyje (rudenį planuose Kreta, meškerės Nr.1 bagažo sąraše). Ups, nutrūko nemenkas egzempliorius, palinkim nelikti be vakarienės ir minam pakrante link „salt pans“ – smiltainio krante išgremžti įvairių geometrinių formų įgilinimai, kur garinama jūros druska, labai įspūdingas ir fotogeniškas vaizdelis.

Pakeliui senolis prekiaujantis druska maišeliuose. Išgirstam šūvius: „Oh, shooting birds?“, senolis: „No, no birds, competition“, jo jo „competition“ į gyvus taikinius… : ) Pasiekiam nuostabų fiorduką Wied il-Għasri, ideali vieta maudymuisi ir nardymui, Youtub`ėj veizėjom kaip nuo uolų jaunimas čia šokinėja į vandenį.

Aplink nė gyvos dvasios, tik tolumoj burzgia traktorius, jau derlių nuiminėja. Pamedituojam, grožimės superiniu vaizdeliu, pailsinam kojalas.

Pagal planą – siekti Zebbug kaimelį, iš kur bus`u į sostinę. Ajo, kaimas tai ant kalno ir autobusai retai važiuoja. Pas sutiktą vietinį teiraujamės, kiek km iki Viktorijos – 6km, OK, it`s not a distance, su nuostaba veide palinki gero kelio. Keliaujam pro žaliuojančias pievas – salierai, javai, dauginami kaktusai (į dirvą įkasti jų “lapeliai”), noksta citrinos, bananai (o LT tai sniegas – vai vai, jau rytoj)…

Pavienės vilaitės – retenybė Maltoj, nes šiaip visas NT koncentruojasi kaimeliuose, miesteliuose.

Citadelė jau horizonte, prisėdam prie akmeninio aptvaro su arkliuku. Nesulaukęs dėmesio, snukiu nustuminėja akmenis nuo tvoros. No problems, avižų laukas per keliuką – pamaitnam, pakasom paausį ir pirmyn.

Pasiekę Rabatą, dar randam jėgų paklaidžioti siauromis gatvelėmis ir skubam į kelta paskutinės vakarienės. Na, tiek privalgius ir vynas nebetilps. Pypinam iš viešbučio pavaikščioti po Meliehą – Kalėdos? Bažnyčia padabinta spalvotomis lemputėmis, maltiečiai išsipuošę, aikštė sausakimša mašinų. Vėlykų išvakarės – bažnyčioje mišios. Ups, ir mūsų atostogoms mišios.

Paskutiniai pusryčiai – netempiam gumos, čiumpam iš vakaro supakintus lagaminėlius, trečdalio neprireikė, ką sukišom į rankinį bagažą – išvados ateičiai). Išsiregistruojam, miestelyje prisiperkam pamėgtų pyragėlių su sūriu, ir į paplūdimį, stotelė į aerouostą kaip tik šalia. Turim gerą pusdienį vasaros, ech… Pajury užsibookinam staliuką su suolais, pačiu laiku, nes Vėlykų rytą vietiniai šeimomis sugužėjo piknikauti.

Laikas tiesiog ištirpsta jūros židrynėje. Langvai nubučiuoti saulės, traukiam iš lagamino rimtesnę aprangą, atia, o gal iki, ir į stotelę. Susisgrimbam, jau 8`ta diena, savaitinis nebegalioja, jamam vienkartinius (2.20€/žm.) ir… paskutiniai kadrai iš paukščio skrydžio pro iliuminatorių… The end.

Viltis pasigauti vasarą viršyjo lūkesčius, o ir įspūdžių bagažas su kaupu, šilti prisiminimai padės sulaukti tikro pavasario LT. Nesezoninis metas turi savo žavesio. Darydama namų darbus, viename forume radau pasisakykmą, kad Maltiečiai smulkūs niekšeliai. Sorry, šiuo atžvilgiu man visiškai nepasisekė, nesutikau.
P.S. Mano debiutas – prašom labai nesikabliuoti.
Padėka: operatoriui TELE2, palikusiam mus visą savaitę be ryšio – saugojo mūsų poilsį nuo išorinio pasaulio, gerai, kad artimiejį šaltų nervų, nepaskelbė paieškos.