Ką ir bepasakysi… Džiaugiasi mano širdis bešmirinėjant po mytrips keliautojų pasakojimus. Galvoju sau tyliai: šaunūs tie lietuvaičiai. Ir šiais gana nelengvais laikais sugeba keliauti po visą pasaulį, dalintis įspūdžiais, džiaugtis bei pradžiuginti savo pasakojimais kitus. Todėl ir aš vėl grįžtu prie savo pasakojimo po atostogas Maltoje. Gal kažkas tame pasakojime ras sau kokį krislą informacijos. Nors, tiesą pasakius, atrodo, kad viskas jau be manęs surašyta ir išgvildenta… Beje, Maltoje sutikome itin daug lietuvių. Ingą atkeliavusią iš Londono ir dirbančią Okenariume ir daugybę kitų, visada ten, kur įdomios vietos ar objektai. Nežinau,kaip kitiems, bet man smagu sutikti įdomius, guvius ir smalsius lietuvius tolimuose kraštuose.
Taigi tęsiu toliau. Pirmadienį buvome nusprendę aplėkti St. Paul‘s bay ir Melliehos miestelį. Pasigrožėjome paplūdimiais
ir patraukėme link Anchor bay – Popajaus pramogų parko. Manau, kad tai dar viena vieta, kurią reiktų aplankyti Maltoje. Pati įlankėlė mažutė, jauki. Ir spalvotieji nameliai iš tolo džiugina akį.
Čia 1980 metais buvo filmuojamas filmas apie stiprųjį jūreivį Popajų ir jo mylimąją Alyvuogę Oil. Visą istoriją rasite „Įdomybių“ skiltyje mytrips puslapyje, o aš galiu pridurti, kad kaimelis itin mielas. Pašiurę nameliai dvelkiantys tikra autentika.
Bilieto kaina 12 eurų. Dalį bilieto galite pasikeisti į paplaukiojimą įlanka, vyno taurę ar atviruką. Parke nerūkoma, nes namukai mediniai, o medis čia brangus – Maltoje nėra miškų. Mediena čia gabenama laivais. Popajaus kaimelyje galima sutikti ir patį Popajų, ir apskritai pasijusti filmo herojumi. Galima net nusifilmuoti pačiam filme. Tik negaliu pasakyti, kiek tai kainuoja. Bet procesas, mačiau, įdomus. Šiaip jau čia mažieji maltiečiai švenčia savo gimtadienius. O mes turėjome progą dar kartą sugrįžti į vaikystę.
Tolimesnis dienos planas – Gozo sala. Keltas į Gozą plaukia apie 25 min. Bilieto kaina 4,70 asmeniui ir 15,70 asmeniui su mašina. Mūsų tikslas – pablūdinėti po salą, apžiūrėti Azure Window, Inland sea ir viską, kas pakeliui. O pakeliui radome:
Pašmirinėjame po krantinę, pasižvalgome Šeukidžoje (Xewkija) – miestelyje Gozo salos pietinėje dalyje, aplankome sostinę Viktoriją ir traukiame į Dwejroje esančią lagūną Azure Window. Keliauta tikrai ne veltui: nuostabūs vaizdai… Nežinau, kokiais žodžiais juos apsakyti.
Žmonių daug. Visi maklinėja, grožisi, medituoja…
Tobulos gamtos tobulas kampelis. Gaila būtų, jei po kelerių metų jo žmonija netektų – vėjas, vanduo ir žmogus negailestingai ardo nuostabiąją uolą-arką (aukštis 22 metrai) . Lipti ant jos jau dabar draudžiama, bet…. žmonės lipa… Lipo ir maniškis. Bandėme pabraidyti aplink, bet sunku kastis link uolos… teko bristi su basutėmis – dugno akmuo slidus. Šiek tiek nuvylė Inland sea.
Prieš tūkstančius metų susiformavusi lagūna, kurią su jūra jungia 100 metrų ilgio tunelis-ola. Juo ramiu oru galima praplaukti link Viduržemio jūros. Man pasirodė, kad tai paprasčiausias griovys su vandeniu… Beje, jei ten šeimininkautų lietuviai, manau, tikrai būtų aplinka sutvarkyta, švaru ir bent jau kavinės šalia tikrai nereikėtų ieškoti. Apskritai Maltoje nematėme nė vieno gausiai turistų lankomo objekto su sutvarkyta infrastruktūra. Tegu ir mikro… Jei kavinukė, tai būtinai šiukšlina, jei parkingas, tai su nusususiu dėdule, reikalaujančiu poros eurų. Nė mokesčių, nė apskaitos. Gyvenk ir žvenk. Azure Window užkandinėje gali gauti kokakolos ir pašvinkusį sumuštiaką. O dar dėdulė prekeivis bandęs įsiūlyti mums sudrėkusios jūros druskos buteliuką… Labai supyko nieko mums neįsiūlęs. Dialogas maždaug toks: „Romania? No, Lithuania. O-o-o poor Lithuania like India… „ O štai Rusija jiems patinka. Neperka, bet eurą kitą numeta, suprask, šiaip sau… Mostas jau jų toks. Gaila, kad kitur mostas kaip nežmogų.
Ką reiktų pamatyti Goze? Būtinai Ta Pinu baziliką.
Didingi maldos namai, išaugę iš mažutės koplytėlės, kurioje paprasta valstietė išgirdo Mergelės Marijos balsą. Mūsų laikas, deja, nebuvo guminis ir daug ko nepamatėme. Džgantijos (Ggantija) – megalito ansamblio, nes buvo viskas uždaryta ir jokios info. Bijojome užsibūti saloje, bet vėliau išsiaiškinome, kad keltas kursuoja ir naktį. Bet rizikuoti buvo baisoka. O ir važinėti Maltos kairiaeismiais keliais naktį… atata… man buvo nelabai jauku. Teko tenkintis tuo, ką gebėjome pamatyti.
Rytojaus dieną skyrėme Maltos sostinei Valetai. Ir jei, gerbiamieji, keliausite su auto, ruoškitės ilgai ieškoti vietos parkingui. Sudėtinga ten rasti laisvą vietą. Valeta neveltui įtrauka į UNESKO paveldo sąrašą. Miestas – kalbanti gyvai istorija. Manau, kad informacijos apie ją rasite internete. Tiesa, pačiame centre esanti Šv. Jono Katedra buvo uždaryta. Tiesiog antradienį, kaip supratome, nelankoma. Nepasisekė. Teks keliauti antrą kartą)))))).
Vakarą smagiai sau praleidome San Julianse – Maltos pramogų centre. Nors šaltoka ir vėjuota, bet labai smagu stebėti krantines, žmones ir verdančiu maltiečių bei turistų gyvenimu.
Dolce vita))).
Trečiadienio planai – aplankyti Mosta Dome (beje, jau antrą kartą, nes pirmąjį vakarą galėjome grožėtis tik eksterjeru) baziliką, pabuvoti Maltos stiklapučių dirbtuvėse, apvažinėti dar nematytas vietoves. Nuostabioji Mosta Dome bazilika tai vieta, kurios niekada nepamiršiu.
Nepakartojamo grožio kupolas, skulptūros biblijos motyvais, pakilus ruošimasis Velykų šventėms.
Maltiečiai itin religinga tauta. Tai liudija apie 500 bažnyčių Maltoje. Ir dauguma iš jų žmogaus rankų ir proto šedevrai. Mosta Dome turi ir savo magišką nutikimą antrojo pasaulinio karo metu. Bomba, numesta vokiečių įkrito pro kupolo langą pamaldų metu. Bazilikoje buvo trys šimtai žmonių, bet bomba nesprogo… Dabar jos kopija saugoma zakristijoje. Viena iš versijų, kad bomboje, pagamintoje Čekijoje, buvo smėlis ir raštelis, kad čekai nežudanti žmonių tauta. Šiaip jau bazilika tikras meno šedevras.
Malta garsėja gaminiais iš stiklo.
Beje, visi gaminiai daug pigesni, tarkim, Mdinoje ar Valetoje nei pačių stiklapučių dirbtuvėse.
Kainos nuo 5-8 eurų iki …… Todėl, jei ieškosite lauktuvių, drąsiai jas pirkite miestuose. Mes galvojome atvirkščiai… Šiaip jau lauktuvių pirkome Mdinos stiklo nedidelių suvenyrų, maltiečių nėrinių (pagalvėlių kvapukams sudėti iš Maršaloko turgaus), maltietiško vyno, kuris nepasirodė mums kažkuo ypatingas…bet…vis lauktuvė.
Paskutinė atostogų diena Maltoje prabėgo kaip akimirka. Atsisveikinimas su viena kita pakrante, aplankyta Birzebuga ir link oro uosto… vis stengiantis stabtelt ir dar kartą žvilgtelt į apylinkes, kad jas išsaugotume atminty.
Kelionės biudžetas (apytikslis): 1000lt. lėktuvo bilietai dviems, 550lt. mašinos nuoma ir kuras, 870 lt. viešbutis (7 naktys), 2000lt. maistas, bilietai į objektus ir pan. bei kuklios lauktuvės.
Labai gaila, kad jūra buvo dar šaltoka. Neteko pasimaudyti. Bet … mes pamatėme žydinčią, žaliuojančią salą.
Buvo smagu )). O dabar jau mintyse keliame sparnus į Portugaliją. Lisabona – Portas – Lisabona – Madeira – Lisabona – Vilnius. Manau, kad bus įdomu)