Šaltą žiemos dieną mintys sukasi apie tai, kur šilčiau. Ir kad būtų nelabai brangu. Viena kita dienelė ir gimsta planas chuliganas: praleisime pavasario atostogas Maltoje.
Pasikonsultuoju kas prie ko su mytrips.lt keliautojais,google vaizdais ir imu planuoti mažas priešvelykines atostogėles. Pasižvejoju ir skrydį balandžio viduriui. Praleidžiu, aišku, pigesnį – 430lt., bet pasiseka nusipirkti brangesnį – 500lt.
Kadangi abu nemėgstame gulinėti šalia baseino,bet mėgstame išlandžioti naujas žemes skersai ir išilgai, nuomojamės auto. Tiesą pasakius, pirmą kartą internete. Šiaip jau jamdavome vietoje ir už grynus. Turiu pasakyti, kad paviliojo ir pigumas(300lt. penkios dienos). Paklausite, kuo tai baigėsi? Užbėgsiu įvykiams už akių… Trumpai tariant… nepavyko. Gold car rental company netiko vyro credit card (American ekspress). Pasirodo, kad jie iš esmės bankinę kortelę vadina “credit card” , o kitokios kortelės liko garbingai tarnauti dukrai namuose. Teko persinuomoti auto su maniške Visa. Bet ką jau darysi. Sumokame 115 eurų ir užsisakome mašiniuką. Taigi kaip visada – vietoje ir už grynus
Skrydis neprailgo. Apie vienuoliktą vakaro jau buvome Maltoje.
Kadangi nebeplanavome jokių nuotykių, tai užsisakėme pristatymo į viešbutį paslaugėlę, kuri mums kainavo 20 eurų. Per pusvalandį šaunus maltietis vairuotojas mums spėjo papasakoti apie Maltos įžymybes, pasakyti, kad maniškis “crazy man” , nes planuojame keliauti patys automobiliu (Maltoje angliškasis paveldas – kairiapusis judėjimas) bei pristatė į booking.com sumedžiotą viešbutį Kavroje (Qawra) – “Salina Warf”. Tiesa pasakius, kokybės ir kainos santykis gal ir neblogas, bet… vietoj 4 žvaigždžių, galėtų pretenduoti į tvirtas dvi . Pusės viešbučio numerių langai žiūri į sušniaukštą gatvę, o dar trečdalio yra minus pirmame aukšte. Plotas didelis, bet virtuvėje nerasite nei taurių, nei kamščiatraukio… Aišku, vidinis kiemas, abu baseinai visai padorūs, nors…balandis ir čia nepalepino mūsų kaitra – maudytis lauke buvo per šalta.
Apie ach ach ach kaip Maltoje gražu, nerašysiu. Skalsu čia tos kalbos… Bet štai apie vandenų mėlį negaliu neužsiminti. Rašalinis, žydras, žalsvas… nebuvau tokio regėjus. Akių negali atitraukti nuo to žydro mėlio. Ir tas medaus spalvos smiltainis po žydru dangumi tiesiog priburia.
Mūsų planas: 1madiena – Budžibos bei Qawros apžvalga bei ekskursija į okenariumą (bilietas vienam 12 eurų) praeina be nuotykių. Vakare alus ir poilsis viešbučio kieme prie baseino (kaupiamės rytojui) .
2radiena – sėdame į auto ir lekiame Maltos keliukais link Blue Grotto. Pakeliui vis stojame, gėrimės apylinkėmis. Maltos gamta pavasarį nerealiai graži: žaliuoja laukai, žydi laukinės gėlės…
Keliai iš esmės visai neblogi. Matyt, čia jau ne be Europos sąjungos, nors salos viduje visokių rastumėte. Kelių žymėjimas mapse painokas. Visas eismas pagal laikrodžio rodyklę… Man teko ir kelius padrebinti – neaišku, kada koks crazy turistas prieš nosį iššoks. Bet maniškis su kairiapusiu susitvarkė iš esmės puikiai. Jokių traffic accidents neįvyko. Manau, kad Maltoje iš esmės (kaip ir kitose salose) be automobilio nelabai išsiverstumėte. Tiesa, autobusų čia pakankamai ir grafikai jų, sako, geri. Įmanoma nusigauti praktiškai visur. Bet konkrečiai mums smagiau lakstyti pagal savus grafikus. Juolab, kad mėgstame pasižvalgyti po apylinkes ir naktį. O Blue Grotto aplankykite būtinai. Neįtikėtina gamtos didybė ir paslaptis.
Aštuoni eurai žmogui pasiplaukiojimui jūra motorine valtimi , kuriuos tikrai verta paaukoti, kad dar kartą įsitikintum, koks laukinis Maltos krantų grožis. Toliau mūsų akiratyje Dingli kalvos.
Vėl daugiau stoviniuojame nei važiuojame – labai jau čia gražu. Nepakartojama Šv. Merės Magdalietės koplytėlė
ir romantiška saulės laida.
O mūsų keliai toliau nusivynioja į Rabatą. Arabų kalba Rabat – priemiestis ar tiksliau pergalės kaimas. Miestukas,kuriame gyvena 11 tūkstančių gyv. taip ir kūrėsi kaip priemiestis šalia tyliojo miesto – Mdinos. Rabate tą vakarą neužtrukom, nes norėjome dar paklajoti po vakarinę Mdiną. Beje, parkavimosi problemėlė Maltoje yra. Štai ir Rabate iš karto prisistato neaiškaus plauko „dėdulė“, paprašo už parkingą dviejų eurų. Jokio automato, jokio receipt . Aiškina, kad Maltoje viskas savaip… be kvitų, čekių ir prekių barkodų. Ką gi. Be tai be.
Vakarą praleidžiame Mdinoje. Štai kur aš norėčiau sugrįžti…
Viduramžių miestas. Normandiškojo ir baroko stiliaus statiniai. 4000 tūkstantaisiais metais prieš m. pr. m. e. ten apsigyveno žmonės… Ir dabar ramybe ir didybe alsuojantis miestas. Neapsakomas pojūtis vaikštant Mdinos jaukiomis gatvelėmis. Ypač vakare. Lyg būtumei visai kitame laike…
Sekmos dienos planas – papulti į garsųjį Marsašloko žuvies turgų. Pakeliui Birkirkara, Marsa. Trumpos stotelės pasižvalgyti ir mes jau pasiekiame pietinę pakrantę. O ten… žmonių gausybė, šurmulys lyg per Šiluvos atlaidus ir, kaip maniškis sako, Marsašlopolis-Gariūnopolis.
Iš tiesų eilės pavėsinių, kuriose daugybė šlamšto ir įvairių niekalų, skirtų net neaišku kam. Gal tam pačiam turistui… nors čia sekmadienį suplaukia, kiek supratau ir daugybė maltiečių. Apsipirkti. Tiesa, žuvies čia rasite įvairių rūšių.
Kainų taip pat. Nuo 5-6-8 eurų ir brangiau. Nelygu perkamas kiekis. Ar visos jos išties sugaudytos tomis žaviomis „luzzu“ valtelėmis taip ir liko paslaptis. Šiaip jau šurmulingos kavinės pakrantėje, ant labai neaiškių kavinių staliukų krūvos jūros gėrybinų kiautų ir itin daug netvarkos. Apskritai Maltoje sudėtinga rasti bent kažkiek panašesnę į europietišką kavinę. Kalbu apie kultūrą, tvarką, aišku, būdingą Maltai, bet visgi interjerą… Nusiperkame žuvies, pasivaikštome po miestelį ir dumiame į viešbutį. Kepsime žuvį. Pakeliui namo nepasiseka pamatyti Chinese garden – gražiųjų kinų ramybės sodų, nes ten renovacija. Gaila.
Apie pirmadienį ir kitus patyrimus parašysiu vėliau:))))
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Barcelona yra fainas miestas, ir apylinkės dėmesio vertos. Na, tik aš pats gal kiek kitaip būčiau keliavęs, nes mano galva už autobusą tai permokėjot, bet čia jau jūsų reikalas buvo, o visi kita – puiku 🙂
Xvim, ką turi omenyje už autobusą permokėjome? nes su autobusu važiavome iš oro uosto ir sumokėjome tik 2EUR,o kitos kelionės po apylinkės su traukiniais,jeigu žinai pigesnių būdų pasidalink su mumis,būtų naudinga visiems 🙂
Ne taip išsireiškiau, be abejo turėjau omeny apskritai viešąjį transportą 🙂 Na, aš paskaičiavau, kad už kelionę iki Monserato vienuolyno ir Žironos bendroj sumoj sumokėjot apie 70 eurų už bilietus, o tuo tarpu aš kai buvau šiose apylinkėse, tai visai savaitei mašiną išsinuomojau už 90 eurų. Nu ok, dar 40 eurų kainavo papildomas draudimas, bet jis nėra privalomas 🙂 Tai manau, kad mašina vistik bendroj sumoj būtų labiau apsimokėję, mano kuklia nuomone.
Sutinku su tavimi 100 procentų, kad automobilio nuoma yra pigiau,bet mes tik porą dienelių teskyrėm apylinkėm, nueidavome iki stoties,šokdavome į traukinį ir pirmyn,jokių papildomų rupesčių 🙂 na,bet jeigu apilinkėm būtume paskirę daugiau negu dvi dienas,tai automobilio nuoma pats geriausias variantas 🙂
Smagu skaityti, nes lygiai prieš metus sausį keliavau po Barseloną. Nuostabus miestas. Viskas patiko: Bari Gotic- apėjome jį kokius tris kartus, Giuelio parkas, Montžuiko tvirtovė ir olimpinis miestelis, Gaudi kūryba, Pikaso muziejus. Sagrada Familia man atrodo pranoko laiką,ten tiek skirtingų rakursų. Gyvenome centre šalia Katalonijos aikštės, tai automobilio nuoma buvo netikslinga. Savaitės vos užteko miestui, pritrūko laiko apylinkėms. Džiaugiuosi, jog spėjote į Montseratą ir Žironą.