Malapascua Sala, Filipinai

Filipinuose niekur nenuskubėsi…
www.GoLaniGo.com
Kam yra tekę keliauti Filipinuose, mums pritars, kad nusigauti iš vienos vietos į kitą, užtrunka nemažai laiko, o kartais net prireikia dviejų dienų! ( Aišku, jeigu neskrendi lėktuvu, o keliauji viešuoju transportu). Taip mums nutiko šį kartą.
Įdomumo dėlei nupiešiu kelią, kurį teko nukeliauti, kol pasiekėm galutinę stotelę.
Iš Bohol salos išjudėjom aštuntą ryto. Susistabdėm džipnį( angl. Jeepney), kuris po pusvalandžio važiavimo, paleido mus miesto centre. Tada iškart peršokom į triratį( angl. Trycicle) ir neilgai pavažiavę, atsidūrėm uoste.

Sėdom į keltą ir dvi valandas plaukėm iš Tagbilaran į Cebu.
Išlipus, žiūrim, kad nemokamas autobusas veža į molą, tad nusprendėm važiuoti ten pavalgyti.
Pasistiprinę, vėl susistabdėm džipnį ir tiesiai į autobusų stotį.
Pasisekė, kad nereikėjo ilgai laukti mums reikiamo autobuso. Iš Cebu į Maya miestą judėjom keturias valandas. Atvykom šeštą valandą vakaro, tikėdamiesi, kad dar spėsim išplaukt į Malapascua salą.
Tačiau tokiu metu kapitonai ir jų pagalbininkai siūlė tik “ special trip“ privačiomis valtimis už 1500 pesų. Po kurio laiko nusileido iki 300 pesų už žmogų( paprastas bilietas kainuoja 100). Arba sakė laukti tol, kol prisirinks 15 žmonių, tada kainuotų tik 100 pesų( ~$2).
Nenorėjom mokėti daugiau ir maža tikimybė, kad būtų prisirinkę daugiau žmonių vėlai vakare… Tad beliko strigti nakčiai miestely, kuriame yra vienas viešbutukas, įsikūręs netoliese.
“ D&N Lodging house“ savininkai pasirodė labai malonūs. Tačiau nakvojom ne pas juos, o pas šeimininkės seserį Bebe, kuri pasiūlė mums kambarį už pigesnę kainą savo name.
Buvom labai šiltai priimti, pagirdyti, pavalgydinti. Kaip pas savo tetą kaime!

www.GoLaniGo.com