Sveiki.
2007.05.25.
19:00 val. Startas iš namų.
20:05 val. Bendražygis palieka prie kelio Šiauliai-Telšiai, poilsio aikštelėje, ruošti inventoriaus.
2007.05.26.
00:15 val. Pradedam plaukti Virvyte (Virvyčia) naktį.
00:45 val. Nakvynė I.
09:00 val. Restartas.
14:00 val. Tryškių miestelis.
15:30 val. Pajudam nuo Tryškių.
16:30 val. Tryškių užtvankos damba.
17:30 val. Balsių užtvankos damba.
20:00 val. Kairiškių užtvankos damba.
21:30 val. Nakvynė II.
2007.05.27.
10:40 val. Restartas.
12:00 val. Kapėnū užtvankos damba.
12:45 val. Pajudam nuo Kapėnų.
18:30 val. Viekšnių užtvankos damba.
19:00 val. Viekšniai-Tryškiai kelio tiltas (per Ventos upę).
20:30 val. Gryžome namo.
Trumpas aprašas.
Plaukėme guminiu raft tipo laivu. Komanda sudarė Ričardas, jo sūnus, jaunasis junga, Gediminas, mano „anūkėlis”, šunelis Tobis ir aš. Ričardas primygtinai siūlė važiuoti iš vakaro, nors aš garsiai abejojau galimybenuvaryti auto į Viekšnius (numatoma finišo vieta) ir pačiam, tranzuojant, gryžti iki tamsos. Deja, aš buvau teisus. Bendražygis parpėdino, liežuvį vilkdamas žeme, jau po dvyliktos valandos (kažkur gastroliavo keturias valandas, šelmis :-DDD), bus jam neklausyti seniuko (manęs) ;). Nežiūrint nakties meto nutarėme plaukti (pirmas kartas mano ilgametėje praktikoje, bet tikrai ne paskutinis), rizikuodami ne tik išsimaudyti, bet ir nerasti geresnės vietos nakvynei, nei starto vietoje. „Pasišviesdami” mėnulių ir kartais prožektoriumi, plaukėme kol išgirdome vandens šniokštimą – mažas slenkstukas, bet tylią naktį atrodė, kad ten „tikras pragaras” ;). Užmynėm ant stabdžių. Šokam į pievą kairėje pusėje ir stebūklas – specialiai ieškodamas nerasi graži pievutė su aukšta žole, suolas (mums tapęs stalu), malkų net naktį nesunkiai radome. Ričardas negalėjo atsidžiaugti „kokią puikią vietą radau”, tuom linksmindamas mus,o juk sustojimas buvo PRIVERSTINIS – tiesiog visiem labai pasisekė :-D. ..na, tegu žmogus biškį atsigauna po naktinio maratono 😉
Ryte, devintą valandą, mes jau vėl plaukiame. Maždaug po keturių valandų, priplaukiame seną Tryškių vandens malūną. Vaizdelis labai nuliūdino. Virvyčia plaukiau maždaug prieš dešimt metų, tai ties malūnu buvo didžiulė rėva su didžiuliais akmenimis, natūraliais akmeninio malūno griuvėsiais. Šiandieną (plaukimo dieną) malūnas , mano nuomone, pritaikomas kažkokiom gamybinėm reikmėm, dirba traktoriai ant kranto ir vos ne į vandenį sulipę ir kas liūdniausia, upė užgriozdinta statybiniais blokais…:((( Rėvos nebėra, malūnas tuoj taps cechu…bardakas 🙁
Apie antrą valandą dienos, stojame po tiltu Tryškiai-Ubiškė. Su Gediminu aplankome miestelį, apžiūrime bažnyčią, vartus, varpinę,koplytėlę ir žinoma apsiprekiname. Ramus, gražus miestelis su didele centrine aikšte. Apie pusę keturių plaukiame toliau ir už valandos pasiekiame Tryškių užtvankos dambą. Dar už valandos, Balsių užtvanka. Aštuntą vakare priplaukiame Kairiškių užtvankos dambą. Apžiūrim akmeninius popieriaus fabriko, statyto 1927 metais, griuvėsius. Pusę dešimtos vakaro, pievoje, aukštoje žolėje, kuriamės antrai nakvynei. Laužiukas, šašlykiukas, alutis, starkutė…žodžiu, kaip ir nieko netrūksta…:)))
Antrą rytą, sekmadienį, pradedame plaukti pusę vienuoliktos. Dvyliktą, atsimušam į Kapėnų užtvanką :(. Su Gediminu einam į kaimą šio to apsipirkti ir pirmą valandą, eilinį kartą (o jų buvo berods, septyni) persikėlę per užtvanką, iriamės toliau. Pavakare „įvairuojame” į plačią, lėtą Ventos upę, ir pusę septynių vakaro jau keliamės per Viekšnių miestelio užtvanką. Septintą valandą finišuojame prie kelio tilto Viekšniai-Tryškiai. Pusę devynių, jau pas babulyte, namuose :).
Reziume.
Pagrindinės kliūtys-septynios užtvankos, kurių dėka tvenkiniuose nėra srovės, o žemiau užtvankų, nėra vandens :(. Apie 80 procentų maršruto sudarė tvenkiniai ir gal tik likusią dalį, natūrali upė. Nesitikėjau TOKIOS Virvyčios :(-prieš dešimt metų plaukimas, atmintyje neužfiksavo tiek „tiesiūjų”. Čia nebegryšiu, norėčiau kada prasiteškenti aukštupiu (vidurupiu) ir finišuoti, kur šį kartą startavome. Tikuosi. Maršrutas sunkus tik tiek, kad beveik pastoviai reikia irkluoti…o jeigu vėjelis „nepakeliui”..?:))) Taigi.
Eugenijus Šiurkus
[email protected]
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Koki kura naudoja jusu automobilis ir kokiu metu laiku vaziavote?
kurą naudoją dyzelinį, o važiavome rugpjūčio mėnesį, šių metų.
Kaip supratau, visa kelione miegojote automobilyje, ar tai neisvargino?
Teisingai supratote. Taip, miegojome automobilyje, nes buvome nusprendę keliauti, kuo pigiau, tačiau turėjome pasiėmę palapinę, jei kartais norėtume miegoti kempinge, taip pat neatmetėme galimybės nuomotis gyvenamo ploto, tačiau to neprireikė. Automobilyje buvo išimtos galinės sėdynės, išlyginta, kad būtų lygus pagrindas (kai aš pripratęs miegoti ant žemės, man tai buvo kaip tik). Dar dabar pamenu, kai gulėjome automobilyje su atidarytu liuku ir pro jį stebėjome žvaigždes. Šiaip dar vienas pliusas yra tas, kad kai jau užsinori stoti, susirandi tinkamesnę vietelę ir gali stoti nakvynei.
Šiaip aš irgi už tai, kad geriau kokią naktį mašinoj pernakvot, bet kelionės neatsisakyt. Tik gaila,kad joje nėra dušo :))
As tai irgi nieko pries neturiu pries miegojima automobilyje, bet tik retkarciais. Praejusiais metais du kartus miegojom automobilyje, bet labai ispudingose vietose -pirmas kartas buvo Prancuzijoje Etretate, atvaziavom vakare ir pamate nuostabia uolu ir vandenyno panorama iskarto supratom kad niekur siandien nebenorim vaziuot – norim grozetis siuo vaizdu iki paryciu. Nieko nera romantiskiau su vyno taure stebet kaip saule paskesta Atlante… Ech, uzvalde prisiminimai… Dar is pradziu galvojom kaip cia miestely reikes nakvot, bet ryte tai net juokas sueme, kai pamatem kad visu salia stovinciu masinu langai aprasoje – pasirodo kad cia susirinko daug tokiu kaip mes. Ir manau, kad daugelis ten miegojo ne is taupumo, o del romantikos. Antra karta miegojom masinoj Paryziuje vos ne po Eifelio bokstu, pavyko masina pasistatyti salia esancioje gatveleje, nusileide nuo Eifelio virsunes panorom pasigrozet naktiniu Eifeliu, Marso laukuose drauge su turistais is visos europos isgerti vyno, ten gyvenimas vire iki kokios 3 val., tai kur bevaziuosi po to – tik i masina ir miegot.
Patiko paskutine lauktuviu nuotrauka 🙂 Tik kam tas Amaretas 🙂
linosa dušų galima degalinėse rasti :))
ausra.jasaitiene, su tavo nuomone visiškai sutinku, dėl to, kad tai kiekvienam asmeniui yra skirtingai, man tai buvo patyrimas ir aš geriau miegočiau kur palapinė ar mašinoj, nei kur konfortiškai lovoje (būtent tokiose kelionėse), nes vykstu visko pasisemti kuo daugiau :))
Dariusb, o to gėrimo buvo kam reikėjo parvežti, tai ir vežėm :))
Kiek dusai kainuoja degalinese?
Ir labai idomu butu suzinoti kuro kainas tuo metu, nes kaip pastebejau net 500 lt kurui neisleidot
kuro kainos tuo metu:
http://www.energy.eu/#prices
http://www.fuel-prices-europe.info/