Iš sostinės į Šumską veda Juodasis traktas, taip pramintas dėl buvusių pakelės plėšikų. Plėšikai nei ant kelio, ne pakelėse netykojo, tik pakelės ženklai skelbė, kad įvažiuojame į pasienio zoną. Nuo Baltarusijos sienos dvaras nutolęs tik per kelis kilometrus.
Netikėtai išnirę Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kuorai privertė kirsti per stabdžius.
Apsilaupęs, bet vis dar didingas fasadas. Šioje vietoje 1696 m. Šumsko dvaro savininkai Mykolas Šumskis ir Halina Šumskienė pastatė pirmąją medinę bažnyčią, šalia buvo įkurdinti vienuoliai dominikonai, aplink pradėjo kurtis miestelis. Jeigu ne Šumskai, šioje vietoje taip ir būtų likę dirvonuojančios pievos. Mūrinė, vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia pastatyta 1789 m., suprojektuota Tomo Ruselio. Caro valdžia vienuolyną išvaikė, o 1865 m. bažnyčia buvo pertvarkyta į cerkvę ir prievarta stačiatikiais užrašyta daugiau kaip 300 parapijiečių. Vėliau parapija buvo atkurta, bet pamaldos dabar laikomos tik lenkų kalba. 
Bažnyčią supa gražus parkelis su skulptūromis. Tolumoje ant kalvelės boluoja trys kryžiai.
Visiškai netikėtai atviros bažnyčios durys pakviečia į vidų. Retai pas mus mažuose miesteliuose gali rasti atidarytas bažnyčios duris, tad suskubame pasinaudoti tokia proga. Vidus papuoštas kaspinais ir … stebinančia sienų tapyba.
O dabar link dvaro – 54.593557, 25.720536 . Kad nėra jokių nuorodų jau nebestebina. Jų neradome nei prieš vieną lankytą tą dieną objektą. Nusukus į žvyrkelį neužilgo pririedame prie dvaro parko.
„Turistinės trasos objektas, Europinės lėšos“. Tik tam turistui nėra net jokio suoliuko. Dvarą norėjo įsigyti parapija ir įkurti jaunimo centrą, bet nieko neišėjo ( iš pradžių savininkai ėdėsi dėl valdų, paskui kaip įprasta, užsiplėšė kosminę kainą).
Dar ne taip seniai dvaro viduje buvo galima pasivaikščioti, apžiūrėti ovalinę salę. Bet dabar langai užkalti- tik pro plyšiukus pabandėme apžiūrėti, nors ne ką ten ir pamatytum.
Toliau https://arunoskeliones.blogspot.com/2019/06/sumsko-petesos-nemezio-dvaru-nudiena.html
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Šibenike labiausiai patiko panoramos nuo šv. Mykolo tvirtovės,(ta kur arčiausiai senamiesčio) atsiveria ir miestas ir jūros įlankos , ir savotiškos senos kapinės šalia jos. Katedra taip pat unikali. o dėl įspūdžių skalės, tai ko gero geriau pradėt nuo Zadaro ir Šibeniko , toliau Splitas, Trogiras ir užbaigt Dubrovniku- Kotoru…man pirmą kartą taip buvo su Zadaru, atvažiavus iškart po Dubrovniko.
Tai tikriausiai, mes šį kartą pradėjom iš kitos pusės, nes bijojom, kad pavažinėjus po Kroatiją gali nebepatikti skurdesnė Bosnija ir Juodkalnija