Lietuva: Šiauliai – nuo pagonybės iki krikščionybės

Šiauliai – vienas seniausiu Lietuvos miestų, deja stipriai sugriautas karo metais. Visgi, galime nustebinti aukščiausia Lietuvoje katedra, UNESCO saugomu Kryžių kalnu, žydo Ch.Frenkelio vila, ežeru miesto centre, garbinga istorija (netgi Šiaulių kunigaikštiene – Lietuvos karaliene…), „Rūtos“ saldumynais, „Gubernijos“ aludarystės tradicijomis ir kitomis įdomybėmis.

Saulės mūšis, kunigaikščiai ir karalienė
Žemaičių žemėse gilioje senovėję buvęs ne vienas piliakalnis, ne vienas kunigaikštis. Šiaulių žemėse anuomet šeimininkavo Bulionis su sūnumis. Kai Rygos įlankoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas mėgino skverbtis į Žemaitiją, teko gintis… Su Tverų kunigaikščio Vykinto pagalba 1236m. rugsėjį Saulės mūšyje ordino riteriai buvo sutriuškinti. Nuo šios pergalės skaičiuojamas Šiaulių amželis. Deja, kunigaikščiai kariavo ir tarp savęs… Žemaičių kovose prieš Mindaugą, prie Tverų žuvo Šiaulių kunigaikštis Vismantas, buvo išžudyti ir jo broliai Bulionis… Šiaulių žemės atiteko Mindaugui ir vėliau amžių amžiais priklausė valdovams. O Vismanto našlę – Šiaulių kunigaikštienę (anot Volynės kronikos) į žmonas paėmęs Mindaugas, apsikrikštijus ši tapo Lietuvos karaliene Morta. Tai tokia senų seniausia tiesa apie Šiaulius, kunigaikštį Vismantą ir karalienę Mortą…

Šiaulių katedra – gulbė gražuolė ant buliaus kapo, statyta iš dvyliu buliuku
Anot legendos, kai žemėje dar gyvenę milžinai neaprėpiamomis giriomis keliavęs milžinas bulius. Radęs ežerą iš jo atsigėręs ir nusprendęs nusnūsti. Bulius užmigęs amžintuoju miegu, jį užpustė smėliu, kalva apaugo medžiais. Kuriantis baltams šį vietelė pasirodė jauki, slėnyje prie ežero įsikūrė gyvenvietė, o ant kalno (snaudžiančio buliaus) pastatė aukurą. Pakrikštijus Lietuvą ir Žemaitiją pastatyta bažnyčia. Pirmoji minima 1445 metais buvo nedidukė medinuke. Miestui augant reikėjo didesnės šventovės, Žemaičių vyskupui J.Valavičiui prižadėjus fundaciją 1617m. imta statyti mūrinę. Mirus fundatoriui statybos sustojo… bet nėra padėties be išeities, klebonas P.Tarvainis sugalvojo gudrybę. Kiekvienas parapijietis turėjo bažnyčios statybai atiduoti dvyli buliuką. Sakoma buvus ne kelis, ir ne keliasdešimt dvyliu buliukų, o šimtai… Bažnyčios statybą ėjos kaip iš pypkės, pardavus užaugintus buliukus už gautus pinigus buvo perkamos medžiagos, o statybininkai buvo maitinami veršiena ir jautiena. Bokštas iškilo iki pat padebesių. 1634m. bažnyčia pašventinta, o klebono „linksmasis pasveikinimas“ su lietuvišku prierašu linksmas ir prasmingas lyg šiolei. Iš kur beatvažiuotumėte į Šiaulius jus pasveikins net 72m aukščio Šiaulių katedros bokštas, tarsi gražuolė gulbė besistiebianti dangaus link. Katedra išraiškinga manierizmo – vėlyvojo/brandžiojo renesanso bruožais, taip pat išsiskiria gynybinėmis detalėmis (vartai su bokšteliais, tvora, šaudymo angos). Į bokštą buvo įmontuotas laikrodis, deja jo nelikę o ir pats bokštas su stogeliu perstatytas… Pietinėje sienoje esantis saulės laikrodis sakoma yra tiksliausias Šiaulių krašte ir rodo tikrąjį astronominį laiką. Jis priskiriamas prie seniausiųjų Lietuvoje…

Talkšos ežeras, Salduvės piliakalnis, žvejai ir šauliai
Nusileidus nuo katedros mus pasitiks šaulys – auksinis berniukas, saulės laikrodis įprasminantis Saulės mūšį 12 3 6. Beje, sakoma, kad šis laikrodis, deja, ne visiškai tikslus.
Ežero pakrantėje neseniai įsitaisė lapė snapė, Vilnius turi geležinį vilką, o Šiauliai lapę. Šalimais Talkšos ežero prigludęs Salduvės parkas puiki vietelė poilsiui. Vasarą ežere treniruojasi irklavimo bazės sportininkai, žvejoja žvejai, valtelėmis plaukioja romantikai.
Žingeidus smalsuoliai gali pasivaikščioti pažintiniu botaniniu taku (apie 5km ilgio). Gyvūnų mylėtojai laukiami gamtininkų stotyje ar katinų muziejuje. Užkopus į Salduvės piliakalnį atsivers ežerų, pušynų ir miesto vaizdai. Netolimoje ateityje, galbūt, Salduvės papėdėje įsikurs baltų kultūros parkas.
O senų senovėje, gražiame slėnyje įsikūrė baltų gentys, gražiai gyveno kol virš jų ūždamas pakibo didžiulis debesis. Senoliai tarė – tai skraidantis ežeras, kai kas atspės jo vardą, tai jis toje vietoje ir nusileis. Kaip įmanydami spėliojo ir jauni ir seni, bet niekaip neatspėjo… Ir jau beveik praradus viltį kažkas tarė – talkša… debesis sugriaudėjo ir su didžiuliu trenksmu nusileido slėnyje. Vienoje pakrantėje įsikūrė medžiotojai šauliai, kitame žvejai. Gražiai gyveno kol atėję kitataučiai kalaviju liepė naujus dievus garbinti. Už savo protėvius, už savo tikėjimą, už savo gimtąją šalį narsiai kovėsi šaulys Vingaudas… jam žuvus ant jo kapo už nepalaužiamą narsą supylė nemaža pilkapį, dar ir dabar tebesanti. O kitame krante gyvenusi gražuolė visų numylėtinė kunigaikščio duktė Salduvė. Pamilusi paprastą žveją užsitraukė tėvo rūstybę. Kunigaikštis apakintas pykčio išsitraukė lanką ir šovė valtelėje žvejojančiam jaunikaičiui tiesiai į krūtinę. Žuvo jaunikaitis… iš sielvarto pilyje susidegino ir Salduvė, tik gintariniai karoliai išliko. Kiek gyvas bebuvęs tėvas kunigaikštis vis aplink kalną vaikščiojas ir karolius rankoje spausdamas šaukdavo Salduvė, Salduvė…