Sveiki.
Šį kartą dviračio maršrutas veda po Radviliškio rajoną: Radviliškio g. st.-Verduliai-Karčemos-Velžiai-Kurkliai-Paežeriai-Radviloniai-Alksniupiai-Šklagai-Šeduva-Šeduvos g. st.-Raudondvaris-Šeduvos g. st.
Veiksmas vyko 2007 09 22. Pravažiuota apie 38 km. Laiko limitas tarp traukinukų 8:32 val.
Trumpas aprašas:
Po kelių prasto oro (nors sako, kad tokio nėra :)) savaitgalių, žadamas puikus oras, nors ir su stipriu vėju. Ir vėl ant dviračio pasidairyti po Radviliškio, Arimaičių ežero, Šeduvos apylinkes.
Pirma aplankau Verduliuose esantį Kutiškių vėjo malūną ir 1989 m. statytą stogastulpį, lietuvių kovoms su bermondininkais atminti. Kiek pavaževęs atgal, link Radviliškio, suku į dešinę į tarp aukštų medžių, pievoje pramintą takelį, kuris netrukus išveda į kolektyvinio sodo teritoriją ir toliau jau keliuku, o vėliau ir plentu pro Karčemas, privažiuoju Arimaičių ežerą. Aplankau Velžių piliakalnį ežero pusiasalyje, kuriame įrengta pirtis, veikianti visą parą. Ir šiaip, visas ežeras apstatytas užrašiukais „Privati teritorija”, vedančių prie ežero keliukų užtvaromis, baigtais ir nebaigtais statyti polsio nameliais…žodžiu „ne tau Martynai mėlynas dangus” 🙁
Paežeriuose padarau keletą foto prie vėjo malūno. Neužilgo Radvilonių miškas. Miške, rodyklė rodo „Dvikamienis ąžuolas”. Privažiuoju, kamienas lyg ir vienas?…ale gamtininkai geriau žino, nors kažkoks skilimas kamiene yra. Gal tai ženklas, kad jaunas jis turėjo du kamienus, kurie ilgainiui susiglaudė ir suaugo? Pietauju ąžuolo draugijoje ir džiaugiuosi gamta 🙂
Ape pusę dviejų privažiuoju Alksniupius. Alksniupių kraštas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1554 m. vykdant valakų reformą. Miestelio kapinaitėse akmeninė koplyčia. „Alaus bariuke” su čiabuveis atsigeriu „vaikišką” bokaliuką , nevaikiško 8 „abarotų” naminio alaus. Labai skanus alutis.
Nuo Alksniupių iki Šeduvos 7 km. Besigalinėdamas su stipriu vėju, pusė keturių aš jau Šeduvoje.Pasidairau po senamiestį, pasivažinėju po gatveles ir minu į geležinkelio stotį. Įvertinęs dar turimą laiko limitą, lauko keliukais pavažiuoju iki Raudondvario. Nuo kitos tvenkinio pusės (panašu, kad patvenktas Daugyvenės upelis) padarau vieną Raudondvario dvaro rūmų foto ir detalesnį dvaro ir parko apžiūrėjimą palikęs kitai kelionėliai, gryžtu į Šeduvos g. st., ir pusė aštuonių vakaro aš jau namuose, apsikabinęs savo babulytę ir „anukėlį” Tobiuką 🙂
Labai puikus pasidviračiavimas.
Eugenijus Šiurkus
[email protected]
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Kažkaip paskutiniu metu labai daug „egzotikos”, vienintelis Trachalas frontą laiko, todėl labai malonu ir kažką artimesnio surasti, juolab, su žemėlapiu. O artėjant vasarai daugeliui gali praversti.
Na, aš pats asmeniškai esu Europos fanas, todėl iš manęs tik tokių pasakojimų artimiausiu metu galima laukti (kolkas po vieną sukeliu senus, dar vienas ilgas vis laukia savo parašymo) 🙂
Jei nėr pasakojimų tai dar nereiškia, kad po Europą nekeliaujam. Bet kad apie ją tiek daug prirašyta, tai nesinori rašyt dar kartą 🙂
Manau, kad netiesa, nes tiek yra vietų mažų ir didelių, apie kurias kas nors vis tiek nežino, todėl parašyt visada verta ir visada atsiras kažkas, kam bus naudinga.
Aš irgi Europos fanas, ypač „automobilinės Europos”, todėk kiekvieną tokį pasakojimą skaitau su malonumu ir dar naudingos info pasirenku.
Aušrai, planavimas truputį sustojęs, bet principinės nuostatos jau yra. Panašu, kad gausis tripas aplink Prancūziją, važiuojan pakrantėmis su savaitės sustojimu kokioje šiltoje gražioje vietoje.