2010 Potvynis pamaryje
Po dvejų metų pertraukos, saulėtą Velykų dieną po sočių pusryčių su šeimynėle nutarėme aplankyti Šilutės kraštą. Šiais metais ten vyko vienas didesnių potvynių . Kai kuriose vietose potvynio piko metu vandens lygis pagrindinį kelią Šilutė – Rusnė sėmė net virš metro ! Tai įrodė apsemtos pievos vos tik kirtus Šilutės miesto ribą. Bendras užlietų vietų plotas apie 30 000 ha. Kai buvome čia prieš porą metų, vandens gylis ant kelio Šilutė – Rusnė tebuvo 12 cm, šįkart net 62 cm. Anąkart mašinos pačios važiavo per vandenį, o dabar buvo perkeliamos traktoriais.
.
Vyliausi, kad vėl galėsiu nuplauti nuo automobilio dugno žiemos druskas, bet šiam norui buvo nelemta išsipildyti. Tada daug kur galėjome privažiuoti su mašina, o dabar buvo įmanoma tik su valtimis ar kitokiomis vandens transporto priemonėmis plaukioti.
..
Tada su senuoju Žalgirių kaimo gyventoju pasišnekučiavome, o dabar tai padaryti buvo neįmanoma- kelias iki jo trobos buvo dingęs po vandeniu…
Tik spėliojome, ar jis savo troboje, ar kur išsikėlęs, nes matėsi , kad visa jo sodyba vandenyje…Taip pat buvo įdomu sužinoti , kur laikosi jo ožkelių banda :)…
Be to, buvome užsukę ir į Ventę, kurios pakrantę puošė sunešti ir suaižėję ledai, kurie pasirodė įdomūs savo sandara ar struktūra.Ta prasme, jie atrodė kaip daug varveklių ar ledinių adatų, kurie (kaip pvz. Nidos kopose smėlis) lipant viršun slydo iš po kojų.
.
Šįkart su automobiliu niekur pavojingai nebeįlindome, nebeįstrigome, nebeįklimpome – pasimokėme iš savo ankstesnių klaidų ir nebetrukdėme spec. tarnybų darbui…
Na, labai gražu. Ar nereiks ir man vėl Londono aplankyti? 🙂
Tik įdomu,kaip jie tuos augalus taip susodina, kad jie atrodo lyg kelis metus čia vešėtų? Juk juos suveža, kaip suprantu, tik į parodą?
Kaip gerai akis paganiau nuotraukose. O kai pagalvoji, kad net šimtosios dalies nuotraukos neparodo………..
Tai ar įgyvendinsi nors milijoninę dalį to ką pamatei?
Ir man Linosa kirbėjo tas klausimas.Kiek skaičiau malasi tie dizaineriai kartu su sodininkais ten purvyne visą mėnesį prieš parodą, kol viskas atsiduria savo vietose ir gražiai atrodo visą savaitę (apie tiek laiko paroda trunka). Būna kartais taip, kad jau prieš parodą sutariama kad tas sodas bus ‘nupirktas’ ir keliaus į naują, jau pastovią vietą.
Aruna, prisipirkau sėklų ir laukiu kito pavasario kada galėsiu jas daigint; lelijos pirktos parodoj jau dygsta, tai taip po truputį ir siekiu tos nepasiekiamybės 🙂