Lietuva: Po Biržų reg. parką dviračiais.

Sveiki. Šį kartą trise, susikrovę į Vytauto mikrobą dviračius, patraukėme į Biržų regioninį parką. Veiksmas vyko 2009 09 02. Pramynėme 40 kilometrų.
Maršrutas: Biržai-Paežeriai-Rinkuškiai-Karajimiškis-Mantagališkis-Užubaliai-Padaičiai-Dainiūnai-Likėnai-Pabiržė-Balandiškiai-Naradava-Klausučiai-Biržai.
10 val.ryte prisistatome į Biržų miesto turizmo informacijos centrą, kuris randasi J.Janonio gatvėje 2. Pabazarinę su darbuotojomis, gauname žemėlapį „Biržų-Pasvalio krašto ir aplinkinių vietovių lankytini objektai”, kuriame yra ir Biržų reg. p. žemėlapis. Nedelsdami per egzotinį tiltą/vartus įvažiuojame į Biržų pilies „salą”. Bekvėpuodami senove apsukame garbės ratą aplink pilį šalia apsauginio griovio. Toliau kelias veda į Astravo dvarą ir parką. Miname 525 metrų ilgio tiltu per Širvėnos ežerą. Aplankę eilinį grafų Tiškevičių dvarą ( ir kiek jie jų turėjo ? ), sukame užmiestin link karstinių įgriuvų. Apveizim „Geologų duobę” ir ilgiau apsistojame, prie netoliese esančios garsiausios smekduobės vadinamos „Karvės uola”.
Pasakojama, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas (nuo šio įvykio, girdi, ir dabartinis giliosios karstinės įgriuvos pavadinimas kildinamas). Be to, kalbama, jog į Karvės olą sumesdavo nugaišusias Mantagailiškio dvaro karves…Tačiau jų liekanų, net urvus tyrinėję speleologai ir akvalangininkai, neaptiko.
Jos gylis 12 metrų, plotis prie žemės paviršiaus apie 10 m, prie dugno susiaurėja iki 2 m. Įgriuvos dugne yra ertmė, iš kurios atsišakoja 5 urvai, kurių vienas – Rupūžės ola sudaro požeminį ežerėlį, 1,5 m.gylio. Visų urvų bendras gylis yra apie 4 metrus. Nusileisti žemyn 12 metrų galima laipteliais, o dugne tvyro pastovi temperatūra – apie +5C net vasara .
Toliau aplankome garsiuosius Likėnus, su didžiuliu Smardonės mineraliniu šaltiniu ir tarybiniais laikais kvepiančiais poilsio namais.
Pailsėję pučiame į Pabiržę. Ten sutinkame palei bažnyčią besikrapštinėjantį žmogeliuką, kuris pasirodo beesantis, Šv. Trejybės Pabiržės bažnyčios, klebonėlis. Malonus, komunikabilus, pasaulietiškas, daug gerų planų turintis klebonas pasisiūlė aprodyti bažnyčios vidų ir pravesti ekskursiją po savo teritoriją. Aprodė seniausią miestelio namą, kuriame įrengė parapijos muziejų su pakankamai gausia buities ekspozicija. Atkreipė dėmesį į originalią girną kurios pagrindą sudaro medis iš viršaus „apkaustytas” plonu akmens sluoksniu. Parodė restauruotoje varpinėje freską, kurią rado po „tarybinių” dažų sluoksniu. Įdomus statinys sandėlis-lavoninė. Mirus žmogeliui paguldydavo jį pusrūsyje, kol artimieji sočiai pasigamindavo maisto ir žinoma alaus, garbingai velionį paminėti. Vakarais susiringdavo į viršutinę patalpą pagiedoti, kad anam nebūtų liūdna. Taigi, gulėdavo, kiek reikėdavo.
Atsisveikinę su klebonėliu, prieš stiprų vėją, miname atgal į Biržus. Važiuodami namo, vienbalsiai, nutariame aplankyti Pakruojo dvaro rūmų ansamblį ir parką. Dvaro teritorijoje yra 43 statiniai, apjuosti 1840 m. mūryta tvora ir daugiau nei 150 metų senumo parkas, kuriame auga apie 26 rūšių medžių. Pakruojo dvaras – didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje. Dauguma dvaro pastatų ansamblio objektų yra iš XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios. Galingas dvaras.
Taigi.
Eugenijus Šiurkus
[email protected]
P.S. Vis skubu ir kitus skubinu. Kada išmoksiu, „kaip žmogus” – vien Biržų miestui reikėtų skirti visą dieną :(, ale, kur gauti laiko ;)?