Ignalina atrasta iš naujo. Ir su trenksmu. Paslaugų pasirinkimas čia gausus, o jų kokybė netikėtai aukšto lygio, kainos mažesnės, nei įprasta Lietuvos sostinėje ar gausiau lankomuose kurortuose, bet svarbiausia – gamtos grožis toks pats neįkainojamas, kaip ir paskutinius kelis tūkstančius metų.
Kai prieš 2 metus paskutinį kartą lankiausi LŽSC, kalnų slidinėjimo trasų kokybė čia tikrai nebuvo tokia aukšta, kaip šiandien (jau nėra ką kalbėti apie pirmuosius apsilankymus prieš 12 metų).
Dabar ten du keltuvai į didįjį kalną ir vienas mažas į varlinuką, stačioji trasa paruošta kokiam 7 iš 10 (ankstesniais metais nebūčiau davęs nei 5), trasa aplink mišką padalinta į dvi – ramesniems slidininkams/snowboarder‘iams ir ekstremalams (su tramplinais ir airbag‘u). Eilės tirpsta ganėtinai greitai (šeštadienį apie 16.30 visai ištirpo, o sekmadienį tai net ir neprisirpo), keltuvų bilieto kaina panaši kaip Liepkalnyje (tik, kad Liepkalnyje keltuvai retai veikia) ir tris kartus mažesnė, nei Druskininkų Snow arenoje, LŽSC kavinėje sriuba kainuoja 3 Lt, o antrieji patiekalai 6 – 10 Lt. Lygumų slidinėjimo trasos puikios ir nemokamos, yra ir valčių nuomos punktas, bet kainų nepasakysiu –punktas 2013 m. sausio 19 ir 20 dienomis neveikė.
Po slidinėjimo apžiūrėjome savo laikinus namus. Apsikuitus čia, atėjo metas Spa malonumams.
2005 m. pastatytas ar rekonstruotas Ignalinos baseinas su keturiais 25 m. ilgio plaukimo takeliais, rusiška, turkiška ir suomiška pirtimis, masažinėm srovėm, burbuline vonia, baseinėliu vaikams ir dušais, kur pats gali reguliuoti vandens temperatūrą bei srovę per pus pigesnis nei analogai sostinėje. Be to, po maudynių ten pat galite pasimėgauti puikiu masažu. Dar gi, baseino foje galite patirti įvairių smagybių, apie kurias skaitykite čia.
Po baseino, užsinorėję atsigaivinti ir pasistiprinti, gėrimais ir kitomis gėrybėmis galite apsirūpinti miestelio centre, prie vos ne briuseliškos Kalėdų eglutės esančiame „Iki“. Tiek neįprastų ir įdomių prekių, didesnių miestų „Iki“ vargu ar surasite. Yra čia ir kitų parduotuvių, bet į jas dėl sausio 13-osios bajerių ar dėl už parduotuvės besirenkančių praktiškų žmonių eiti nerekomenduojama.
Paslidinėję, pakvėpavę grynu oru, palepinę savo kūnus Spa procedūromis, pasigrožėję gamta, pasidžiaugę vietinių žmonių pa(neį)prastumu, atsigaivinę ir pasisotinę, galite ramiai užmigti, žinodami, kad Ignalina Jus ir toliau mylės, Jūsų lauks bei šiltai Jus priims, kai atvyksite ir kitą kartą, kuris tikrai bus greitai. Na, o jei dar turite laiko, tai pakartokite kalnų ar lygumų slidžių trasas, baseiną, masažą, nuvykite iki medinio baroko šedevro – Palūšės bažnyčios, Ladakalnio, Ginučių malūno ir apžvalgos bokšto, Labanoro, pasižvalgykte po apylinkėse atkurtas partizanų žemines, aplankykite vietines užeigas. Vasaros metu pamirškite slides ir griebkite baidarių irklus.
Dėl tokio priėmimo net pagalvoji, kad gali Ignalinai atleisti už labai nepasisekusį priėmimą, nutikusį prieš 12 metų. Atleidžiu.
Daugiau mūsų įspūdžių čia.
Fantastiškas pasivažinėjimas, žinoma, Pprtlligat yra nepakartojama vieta, bet ir tie mažyliai miesteliukai labai gražūs, o ypač, kai stumdytis nereikia. Iškart nulėkiai į googlemaps’ą pasižiūrėti, kur tai tiksliau yra, gal aš bandysiu nelaukti tų 14 metų iki kito apsilankymo, gal užteks ir mažiau:)))
Jei susiruoši į tuos kraštus, tai dar aplankyk tai, ko mes nespėjome Prancūzijos pusėje – Castelnou ir Ille – sur – Tet 🙂
Linosa, ten paciu gaminti pusryteliai su suriu ir pomidorais? O jau galvojau kokiam jaukiam restorane jus sitaip graziai maitino. Man labai patinka tokios keliones pasaldinancios ‘razinkos” 🙂
Taip, mes visada kelionėje tą patiekalą valgome, tik ne visada taip gražiai pasigaminame 🙂