Lietuva: Dūseikiai-Nerimdaičiai-Telšiai

Sveikučiai. Dar vienas maršrutas:
Dūseikiai (g.st.)-Kiršiai-Laukstėnai-Krugeliškė-Būgeniai-Nerimdaičiai-Juozapavas-Mitkaičiai-Liepkalnis-Nevarėnai-Juodinkiai-Anulynas-Telšiai (g.st.).
Veiksmas vyko 2007.06.25. Pramyniau apie 44 km. Laiko limitas (nuo traukinio iki traukinio) 09:04 val. Gryno važiavimo 06:30 val.

Trumpas aprašas:
Pagaliau sulaukiau nors trečią Joninių laisvadienį, prognozuojamo, geresnio oro ir ryžausi vėl minti pedalus. Pusę aštuonių ryte, traukinuku, pasiekiau Dūseikius ir pasileidau į šiaurinę pusę, nuotikių ieškoti :). Pervažiavus per Šiaulių-Telšių plentą, netrukus įvažiuoju į Kiršių, Laukstėnų, Pavirvyčio, Nerimdaičių miškų masyvus. Po kelių parų gausaus lietaus, oras grynas grynas…kvepia…neperdėsiu-fantastika :). Kiršių miške maloniai nuteikia medinė, miško šeimininkės, deivės Medeinos, skulptūra.Laukstėnų miško pakraštyje, iš aptvertos miško teritorijos, nebaikščiai žvelgia šernas :), tai Laukstėnų urėdijoje 1996 metais įkurtas, 14,7 hektarų ploto, Žvėrinčius. Nuvažiavus nuo Žvėrinčiaus kelis šimtus metrų, kairėje pusėje, aplankau senas Laukstėnų kaimo kapinaites su koplytėle ir keliais kryžiais. Tuoj už kapinaičių, tvarkinga sodyba, pro kurią važiuojant iš kiemo išbėgo net KETURI kiemsargiukai ir kaip reikiant mane pradėjo „barti”…gerai, kad nors nepuolė „ragauti” ;)…matyt, sotūs buvo :))). O kas svarbiausia ir pikčiausia šioje situacijoje, kad mūsų „apsibarimą” matė šeimininkai…ir JOKIOS reakcijos…abejingai paveizėję, kieme išsiskirstė, kas sau :(((…gerai, kad nepiktybiniai šunėkai pasitaikė :). Toliau, miške šiek tiek klaidoka, tad teko pasivažinėti pirmyn atgal ir dešimtą valandą, pagaliau atrasti ramų Nerimdaičių miestelį. Užkandęs parduotuvės tvarkingame kiemelyje ir apveizėjęs bažnytėlę (statyta 1860 metais), vienuoliktą valandą prilekiu Juozapavą. Aplankau seną dvaro parką, cerkvę. Mitkaičiuose aplankau kapinaites su bažnytėle ir įdome koplytėle…labai primena matytą Biržuvėnuose…netoli, gi, gal tas pats autorius:)? Vidurdienį, aš jau pietauju Nevarėnuose. Valgau savo ėdaliuką ir arbatytę. Keletas bažnytėlės foto (statyta 1785 metais). Iki Telšių rodo 15 km. asfaltuoto kelio su stipriu, priešiniu, na čia jau, kaip visada :))), su tuo vėju… 😀 Pusė trijų, aš jau žemaitijos sostinėje, gurkšnoju šaltą alutį iš bačkutės ir laukiu traukinuko, namolio parbildėti 😉
Puikiai pasivažinėjau. Sekantį kartą, į aukštaitiją 😉

Eugenijus Šiurkus
[email protected]