Ei jūs ten. Dėžutėse. Ofisuose, ir kitose darbo vietose.
Mes čia iš Aukštaitijos gūdumos. Ten kur išgirdus mašinos ūžimą, svetimo žmogaus balsą, sukyla natūralus pasipiktinimas tavo asmeninės ramybės sutrikdymu.
Bazinę stovyklą įsirengėme prie ežero Paštys. Su tėvo kursioko, Alfonso, pakrantės savininko leidimu.
Buvo smagu atnaujinti savo, ir gal paskatinti sūnaus orientavimosi įgūdžius. Po kokio pusvalandžio braidžiojimo mišku, radom vietą, kurioje pasotinome jaučiu kelis šimtus uodų.
Pirmą vakarą buvo tiek reikalų įsikuriant, kad pamiršom pafotkinti. O gal kažkuri iš prikabintų nuotraukų ir pirmos dienos.
Pirmoji diena lengvai. Į kosmosą. Saulė, Molėtų etnokosmologijos centras, viskas ką iš ten galėjome paimti dienos metu.
Vakare relax, šiek tiek aplopytas Čelendžeris leido susipažint su apylinkėmis. Kažkas spėjo pažvejot. Mano pirmą kart nusipirktas žvejo bilietas šiandien padžiautas. Žvejoja kiti.
Jei būtume žinoję, būtume užsiregistravę naktinei ekskursijai šiąnakt.
Galva dar sunki, nepersijungė į atostogų režimą.
Labanaktis
Dienos siurprizas laukė pravėrus akis. Vieta tikrai užkampis, vakar pusvalandį ieškojom kol suradom. O mus šiąnakt aplankė svečiai. Dingo mano trys buteliai alaus, šaltkrepšis, 2 naminio vyno buteliai.
Šaltkrepšį vėliau radau miške. Tuščią. Dingo nugertas pieno ir kefyro maišelis, praimtas pakelis sviesto….
Meškerės paliktos, kaip ir vienas alaus butelis nusiraminimui.. Alkanas ir ištroškęs kažkoks tas svečias. Bet humaniškas …
Šiandien pirmas taškas: Labanoras. Jei aš neklystu įvažiuojant į Lietuvos mažają kultūros sostinę, prasilenkėm su tikrosios sostinės mero šeima ant dviračių.
Kaimelis tikrai gražus, daug autentiškų sodybų. Medinė bažnyčia. Orignalūs paveikslai viduje. Nesutikome vidui anei dūšios. Šiandien Žolinė. Gal taip įprasta?
Sekantis: ne iš karto rastas Labanoro girios pažintinis takas. Tik pravėrus automobilių duris apipuolė uodai. Daug uodų. Pamaitinom. Jei ne jie, būtume užtrukę ilgiau. Gal stendus atidžiau paskaitę. 2,5km, užtrukom gal pusvalandį.
Labanoro apžvalgos bokštas, aukščiausias Lietuvoje. Suskaičiavom kiek vijų, berods kaip 11 aukštų namas. Virš medžių, gražu. Važiuosit pro Molėtus, nusukit į šoną. Nepasigailėsit.
Maniau kad šią naktį buvau užsisakęs naktinę ekskursiją prie teleskopo. Jei telefonu tau sako kad patvirtintas laikas trečiadieniui 1h nakties, pasitikslinkit. Mūsų atveju jie turėjo omenyje, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, 1h nakties…
Šį vakarą mes pralaukėm iki maždaug 00.30h, bet debesys žvaigždžių neatidengė.
Ta proga su tėvu atsidarėm alaus. Vėlu, bet prie laužo dar pasėdėjom.
Čelendžeris dar gyvas. Atlaikė Jurgitos ir Petro pasiplaukiojimą,
Žvejo bilietas vis dar padžiautas..
Eilinė diena rojuje. Tėvo pastatyti spąstai vagims nesuveikė. Viską radom kaip palikom. Nors aišku buvom suslapstę vertingiausius daiktus.
Šiandien tėvai liko saugoti stovyklos. Tėvas bandė dar palopyti vos gyvą Čelendžerį. Kas grybaut, kas žvejot, o kas pakeliaut.
Tik po to kai nuvažiavom ten kur daugiau informacijos, paaiškėjo kad pirma kalva į kurią įlipom buvo kapų kalnas… Gal ten kas palaidotas buvo?
Ladakalnis. Poetų aprašytas. Išreklamuotas nacionalinio parko. Papėdėj stovėjo autobusas, išsigandau viršuj papulsim į minią. Bet žmonių nepadujų… Gal kokia kalno dvasia juos nusitempė?
Ginučių pilikalanis. Visai rimtas pasirodo buvo gynybos taškas. Kunigaikščiai ten pasimatymus rengė. Smetona buvo užsirioglinęs ąžuolą pasodint. Kodėl medžio vietoj pametė paminklinį akmenį. Jis čia kažkaip ne į temą…
Šiliniškių apžvalgos bokštas. Buvo kas į jį lipo besiremdami abiejų turėklų. Santykinis aukštis iki apžvalgos aikštelės: apie 30 metrų nuo papėdės. Dar aukščiau virš galvos gydomasis mobiliųjų bangų poveikis.
Pasigydėm ir netoliese. Ginučių vandens malūnas. Gerai kad mama paprotijo pasiimti maudomus. Būtume nusigraužę nagus. Persirengimo kabinų ten nerasta. Ar mums jų dar bereikia? Svarbiausia SPA. Kažkur valanda dingo iš gyvenimo. Matyt stovėjom toje durų pusėje, kur laikas bėga greičiau….
Atmirkę dar užėjom malūno vidun. Moteriškė papasakojo malūno istoriją. Keletą legendų. Ale pasiutę buvo tie malūnininkai. Įtakingų draugų turėjo…
Nepaskutinis taškas buvo ir bitininkystės muziejuje Stripeikiuose. Prie vartų užrašas nerėkauti ir nebėgioti. Kaip gerai kad mažėlis jau moka skaityti. Turbūt vienintelis mūsų lankytas muziejus kur broliai nesusikibo…
Medaus indelis po 7 EUR už puslitrį. Plėšikai.
Pakeliui pro Mindūnus užsukom į Žvejo muziejų, vakar jis buvo uždarytas Žolinės proga. Kažkoks medžiotojas patalpino tikriausiai visą savo medžioklės trofėjų kolekciją. Ar tai gražu? Ar tiems gyvūnams tikrai buvo atėjęs laikas į amžinąsias ganyklas???
Kituose nameliuose buvo ir labiau širdžiai mielesnių ekspozicijų. Tėvui būtų patikę. Ir broliui. Ir dėdei. Ai, turbūt visą giminę galėjau čia vežt smile jaustukas:)
Bazinėj stovykloj paniuręs tėvas, kad išsivežiau elektrinę pompą su visais antgaliais. Aš tik norėjau pakraut…. Aišku antgalius galėjau palikt. Tikriausiai burna pripūtė. Kaip kažkada aš su vaikystės draugu visą valtį nuo nulio burnomis. Pasikeisdami atsigėrę alaus smile jaustukas:).
Turim grybų. Žuvies tik kilbukai.
Laukinis SPA, bet atvėsino.
Kažkur beplaukiant viduryje ežero atėjo sms, kad šiąnakt naktinė ekskurija į žvaigždes atšaukima dėl blogų oro sąlygų….
Taip mums ir reikia.
Labanaktis. Jei neatsibos, rytoj bus dar
Mes jau čia esam buvę. Ne visi.
Prieš berods 3 metus lankėmės čia atvykę siauruku iš iš Panevėžio.
Bet šiandien man buvo visi pirmieji kartai išskyrus Kalitos kalną.
Važiuojant su vaikais ten neužsukti negalima.
Pirmas objektas mano senokai žemėlapyje užžymėtas punktas: Rubikių apžvalgos bokštas. Apačioj vaizdas primena Platelius.
Gražu. Gal galima dar?
Neplanavau kad Burbiškio dvaras bus pakeliui. restoranas. Bla bla. Bet sutvarkyta gražiai.
Burbiškyje mes esam buvę prie Radviliškio, per tulpių žydėjimo šventę. Kodėl tų Burbiškių yra ne vienas? Čia nemačiau ir žymių pavardžių savininkų. Nesilaužėm į restoraną, tik apėjom.
Kalitos kalnas. Jei bijai, pritrauk rankas …
Aš negirdėjau anei vieno brolių kovų šauksmo. Jie kažkaip susivienija tokiose vietose.
Medžių lajų takas. Pasijutau kaip Islandijoje. Masinio turizmo vieta. Žmonių daug, trūksta kelių kiniečių autobusų…
Puntukas. Tėvai sakė čia yra mūsų šeimos nuotrauka prieš…. metų.
Visiems sakiau kad sėdus į mašinas, važiuosim atgal uodų šerti. Įjungiau kondicionierių ir stop…. Namas aukštyn kojom. Aš jį norėjau aplankyti prie Gdansko. Hm….
Keistas jausmas. Grindys kreivos. Baldai virš galvų. Truputį sukasi galva. Vakarykštis alus jau turėjo būt išgaravęs…
Patiko kelias link Molėtų. Gaila, smagiausia atkarpa nuo Anykščių iki plento buvo uždaryta remontui, Kažkada važiavau darbiniais rekalais. Ar kelininkai sugadins dar vieną smagią atkarpą?
Bet nuo plento link Molėtų vis tiek smagu. Jurgita nusprenė čia paskaityti knygą…
Molėtuose pakvėpavo grynu oru…
Bazinė stovykla. Ar man tai gali atsibosti? Kiek mums dar liko čia?
Šiąnakt atsikėlęs tikriausiai mačiau jonvabalius. O gal aš tai tik sapnavau?
Ar rytoj bus dar kelionių?
Neprašytų svečių neužpelengavom ir šiandien.
Patraukėm link Dubingių. Paskutinį kart probėgomis ten teko apsilankyt Ekoralis 2012 metu. Suskaičiuoti medinio tilto atramas.
Atsižymėti ant Dubingių piliakalnio.
Šiandien mes lėtai.
Pirmą tašką pasiekėm sunkiai. Netikėkit navigacija, vadovaukitės ženklais. Kolegos tai kala į galvas mūsų įmonės vairuotojams. Deja, bet neišsaugojau. Vos neįsirovėm. Teko apsisukti, vienoje brastoje pasiėmiau kažkokią plastmasinę detalę, galvojau mano, nes baisiai skaudžiai brūkštelėjau fokuso nosį. Bamperio sijonas, buvo paliktas kitų avantiūristų prieš mus.
Jūrkiškio upelis. Jei daskasit iki jo per Aukštaitiškas džiungles, nenusivilsit. Tik netempkit. Jei pasibaigus Europos pinigams jį nustos prižiūrėti, gamta pasiims jį per kelis metus…
Esame buvusio ledyno pakraštyje. Ledyniniai procesai išskalavo gilų plyšį žemėje. Gražu. Jei būtų nesutvarkyta, čia neprasibrautum.
Radom gigantišką grybą. Kažkokia mutavusi voveruška. Įsimeti tokį į kibirą ir laisvas. Gal kas žino kaip šitas vadinasi?
Jūrkiškio akmuo. Kažkelintas puntuko brolis. Ale didelę šeimą turėjo tas Puntukas.. Įdomu kaip atrodė tėvai?
Dubingių piliakalnis. Aš girdėjau, kad ten yra Radvilų rūmų liekanos. Nesitikėjau, kad bus taaip įspūdinga. Jie čia tikrai gyveno. Tiesa trumpai.
Jau ne pirma vieta, kai atrodo kelis kartus pre dieną aplankomoje ekspozicijoje sutinkame moteriškę. Panašiai nustebino Ginučių vandens malūne.
Papasakojo pilies istorijos. Ir liūdna ir įdomu. Kaip istorijos vingiai nepasigaili žmogaus rankomis sukurtų vietų. Prieš perods 10 metų archeologai pilį atkapstė. Įdomu būtų pasiklausyti kokio Bumblausko, čia atvykusio.
Dar vienas pažintinis takas, netoli Dubingių poilsiavietės. Dienos tikslo jis nevertas. Bet šalia Lugardo šlaito regykla. Jei iškirstų keliasdešimt medžių, sutvarkytų lieptą apačioje, būtų visai miela vieta, proga palaipioti aukštyn/žemyn.
Paskutinis vakaras Paštys ežero bazinėje stovykloje. Apsukom paskutinį ratą aplink, gavos beveik 5 km palei krantą. Deja, bet tai ir buvo paskutinė Čelendžerio kelionė.
Pusiaukėlėje buvau išlipes į krantą pasižvalgyt, lipant atgal plyšt, pliūpt vandens srovė….
Kurį laiką plaukiant vanduo dar nesisunkė, gal skylė buvo prie vaterlinijos. Bet į pabaigą pradėjo šlapt užpakaliai. Trys pripučiamos sekcijos, plyšo skyrius tarp pirmos ir antros.
Blogiausiu atveju būtume parplaukę baseine…
Šiemet suėjo lygiai 20 metų šitam mūsų šeimos draugui. Nuplaukta tikriausiai keli tūkstančiai kilometrų Lietuvoje, būta netgi Latvijoje.
Dėkui, buvo smagu. Kažkada jis buvo įsigytas, kai aš su pusbroliu Dariumi, Kurėno ežere praplėšėm dugną kitam pripučiamam draugui, Čelenžerio pirmtakui… Pusbroli, šį kartą tai mano darbas..
O šitas per durnumą sykį netgi buvo pripūstas mano ir vaikystės draugo Ramūno burnomis prie Didovo ežero. Nebeatsimenu, kodėl mes taip keistai elgėmės, bet keli buteliai alaus kiekvienam suėjo, kol įpūtėm..
Netgi Julius iš Kurėnų, užvadino valtį legendine…
Gera buvo kelionė.
Noriu dar
pirmas 
79tieji 
ipvoisas