Kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau mūsų gimtasis kraštas nepasižymi pilių gausa. Lietuvoje turime keliolika pilių, iš kurių tik viena kita atstatyta, bei geriau ar blogiau išlikusių dvarų.Kaimynė Latvija gali didžiuotis savo pilimis, jų liekanomis bei daugybe juose įrengtų muziejų . Dauguma pilių ir tvirtovių Latvijoje buvo pastatytos XII amžiuje. Nuo Livonijos laikų likę kelios dešimtys pilių ir jų griuvėsių bei dvarų beveik kiekviename rimtesniame miestelyje , kurie sparčiai atstatomi ir pritaikomi nūdienos reikmėms, turizmui.
Tarp Rygos ir Ventspilio, Tukumo rajone galima pasigrožėti keliomis pilimis. Viena iš jų Jaunmuoku pilis – Latvijos architektūros perlas, tiesiog gyvas pavyzdys, kaip turi atrodyti tikras dvaras. Neprivažiavus Tukumo ( nuo Ventspilio pusės) iš tolo matosi pilies kuorai. Penki šimtai metrų į šalį, ir jūs jau prie pilies. Daili kaip saldainiukas raudonų plytų pilis kvieste kviečia užeiti. XX.a. pradžioje 1901 m. pagal architekto V.L.N. Boksfalo projektą, Rygos miesto merui Džordžui Armstedui šioje vietoje buvo pastatyta neogotikos stiliaus medžioklės pilis. Greta arklidės, tarnų gyvenamasis namas, atokiau tvartas. Džordžas Armstedas, būdamas Rygos meru, mieste nutiesė vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, pradėjo kloti geležinkelį, taip pat savo šeimos lėšomis pastatė Vaikų ligoninę. Dvaru Dž. Armstedas naudojosi neilgai, kadangi mirus tėvui reikėjo rūpintis likusiomis valdomis.
1904 -1910 m. dvaras perėjo Brinkemų šeimos nuosavybėn. Nuo 1918 m. dvaras priklausė vokiečių ūkininkui Vilhelmui Freimaniui. Tuo metu čia buvo auginami javai ir didelė (200) karvių banda. Vėliau pilis tapo valstybės nuosavybe ir pilyje buvo įrengti Ligonių kasos vaikų namai. Antrojo Pasaulinio karo metais pilimi naudojosi tiek rusų, tiek vokiečių armija. Karo pabaigoje čia buvo įkurta vokiečių ligoninė. Tik 1974 m. pusiau nugriauta pilis perėjo miškininkystės ir miško pramonės ministerijos žinion. Tik tada prasidėjo pilies atstatymo darbai. Pilies vestibiulyje išliko nuostabi krosnis, dekoruota melsvais 130 koklių, kuriuose išpiešti seni Rygos ir Jūrmalos vaizdai. Tai miesto darbininkų dovana merui. Pirmame aukšte buvę šeimininkų kambariai byloja apie tų laikų gyvenimą. Nuostabaus grožio krosnys, seni baldai ir namų apyvokos reikmenys leidžia pajusti to laikmečio dvasią.
Antras aukštas skirtas medžioklei. Čia ir ekspozicija „Miškas“, su fone pasigirstančiais miško garsais, ir sidabrinė portsigarų kolekcija, ir medžioklės įnagių kolekcija. Tačiau smagiausia, nepaisant stačių ir siaurų laiptų užkopti į patį pilies viršų ir pasižvalgyti po apylinkes. Pilies rūsyje įrengta kavinukė kviečia puodeliui kavos
Aplink puikus parkas su medinių skulptūrėlių ekspozicija ir didelis tvenkinys pilnas vandens lelijų. Atsisėdus ant suolelio galima pasigrožėti puikiai sutvarkytu gamtovaizdžiu.
Netoliese stovintis svečių namelis buvo pastatytas XX a. pradžioje kaip nedidelis pieno kombinatas. Čia buvo gaminami sūriai, varškė, net pieno milteliai, kuriuos realizuodavo “Laimos” šokolado gamykloje. Dabar tai puikus svečių namelis, kviečiantis pernakvoti arba išsinuomoti patalpas įvairių švenčių šventimui.
Keletas Latvijos pilių gali pasigirti savo vaiduokliu. Kad ir kokia šiurpi bebūtų šių vaiduoklių atsiradimo istorija , šie vaiduokliai gana kuklūs. Jaunmuoku pilis taip pat turi savo vaiduoklį.
Baltai apsirengusi jauna dama. Beklaidžiojančią pilies palėpėse, ją, atseit yra sutikę ir pilies darbuotojai, ir turistai. O anomalių reiškinių tyrėjai iš Vokietijos netgi buvo užfiksavę jos pasirodymą specialia aparatūra.
Pasakojama, kad tai labai gražios, jaunos vaikų auklės Julijos dvasia. Pirmo pasaulinio karo metais, pilyje buvo apsistojęs vokiečių pulkas. Auklė Julija pamilo šio pulko jauną karininką. O kada pulkas išėjo, mergina iš sielvarto, kad negali iškeliauti su mylimuoju, metėsi į tvenkinį.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas