Kelionė per Balkanus
Pasakojimą apie Mūsų kelionę nenoriu išplėsti ir labai smulkiai aprašynėti. Tai bus daugiau informacinio pobūdžio: ką daryt, ko ne, į ką atkreipti dėmesį ir kas svarbiausia – išlaidos ir taupymas . Nors po kelionės supratom, kad daug kur iš tiesu neapgalvotai išlaidavom, bet tam juk ir yra atostogos, bent retkarčiais neskaičiuoti.
Viskas prasidėjo, kai nusprendėm aplankyti Juodkalniją, o tai norėjom padaryti tik pervažiavus Kroatiją. Savo automobilio nenorėjome aukoti šiai kelionei, todėl teko pamąstyti, kaip patogiau ir taupiau pasielgti. Po ilgų diskusijų nusprendėm skristi į Prahą, ten nuomotis automobiliuką. O grižti iš Budapešto.
Ir štai vėlyvą spalio pradžios vakarą mes Prahoje. Nuo aerouosto iki viešbučio Taxi nuderėjom už 550 Kronų. Keliaujant 4se – labai gera kaina. Nakvynę pasirinkom netoli centro ir greitkelio į Austriją, kad po to nestovėti rytiniuose kamščiusoe. Sekančią dieną išsinuomavom automobiluką ir jau po pietų buvome pasienyje su Austriją. Nuomojantis automobilį, norėtume patarti turėti ne tik asmens dokumentą ir teises, bet ir pvz. draudimą su Jūsų asm. duomenimis ir gyv. adresu. Kadangi ir šį kartą teko raudonuot už mūsų tautiečius. Nuomos punkte mums pranešė, kad pigiausiai ir lengviausiai padirbt Lietuvos pasą ir kad neseniai lietuvė išsinuomavo 3 Mercedes markės automobilius, iš kurių nuomotojai rado tik vieną. Tad nuomos procesas užtrūko. Automobilį nusprendėm perduoti nuomotojams toli nuo Prahos, tad reikėjo papildomai sumokėti už automobilio pargabenimą (apie 200 eurų.). Už 9 paras gavosi nei daug, nei mažai – apie 600 eurų., nors suma galėjo būti apie 50-70 eurų mažesnė. Patarčiau mokėti grynais, ne kortele, nes nuo kortelės nuskaičiavo labai nepalankiu Kronų ir Euro santykio kursu.
Pasienyje su Austrija siūlau apsipirkti supermarkete būtiniausiais produktais. Kadangi Čekija buvo pigiausia šios kelionės šalis.
Apie kelio mokesčius paminėsiu, bet turbūt visi ir taip žino, kad įvažiavus į Austriją (pvz. 8,5 euro už 10 parų), Slovėniją, Vengriją, reikia pasirūpinti vinjetėmis ir jas klijuoti ant stiklo tik tose vietose, kur nurodyta ant pačios vinjetės. Nors jų kaina pasirodo nemaža, ypač kai žinai, kad keliausi ne 10 parų per šalį, o tik keletą valandų, bet patikėkite, neįsigyjus – baudos labai didelės.
Pravažiavę autostrada Austriją, atsidūrėme Slovėnijos Maribore. Važiavome šiuo keliu, kadangi mums taip patarė, kad išvengtume kamščių Austrijos tuneliuose. Tad Bledą palikome kitam kartui.
Būtinai aplankykite pakeliui Ljublijaną. Jaukus, šiltas miestelis, kuriame tikrai daug nesugaišite laiko ir būtinai nueikite į turgelį, sezono metu ten yra daug skanėstų . Taip pat užsukome į Slovėnijos pajūrį – Koperį. Tik čia pajutom, kad jau atostogos! Jūra, saulė, šiluma.
Keliaujant per Kroatiją, nakvynes rinkomės atsitiktinai, iš anksto nerezervavome, nors kaip paaiškėjo, galima buvo nemažai ir sutaupyti, ir gyventi arčiau jūros, ir gaišti mažiau laiko beieškant apartamentų. Visos kelionės metu (turėjome 10 nakvynių) už nakvynę vidutiniškai mokėjome apie 13-14 eurų vienam asmeniui..
Įvažiavę į Kroatiją supratom, kad čia neįsibėgėsi. Pirmiausiai, tai ženklai, ribojantys greitį. O antrą, kroatiškos baudos už greičio viršijimą. Tad su šiuo reikalu atsargiai. Už 12km/h mes sumokėjome 125 Lt. Galėjo būti ir 250 Lt, bet kadangi sutikome mokėti vietoje, kaina sumažėjo per pusę. Baudų sumas patikrinome, kad nebūtume apgaudinėjami policininkų. Tad nuo šiol važiavome pagal taisykles, kas labai vargino ir planuotas maršrutas prailgo, kadangi maksimalus leidžiamas greitis kito nuo 40 iki 60 km/h… Gerai tokiais atvejais turėti kunų, nes mokant baudą reikėjo važiuoti iki bankomato. Bankomatas nuskaičiuoja irgi negeru kursu, tad idealiausias kursas, kuri matėme tik Rovinyje buvo už 1 Eurą – 7,6 kunos. Didmesčiuose ir turistinėse zonose šis kursas yra mažesnis + dar prisideda komisiniai. Kroatijoje pasiruoškite ženkliai padidėjusioms maisto kainoms kavinėse.
Už kelius Kroatijoje mokama prie vartelių nusukant nuo autostrados, įvažiavus į ją reikia tik atsispausdint iš aparato talonėlį. Paskaičiavę, išėjo, kad už 1 km mokėjom 10 lt. centų. Taip kaip į priekį važiavom tik pajūriu, už kelius mokėjom tik keliuose vietose.
Pakeliui aplankėm vertus dėmesio miestelius ir miestus, tokius kaip Rovinis, Cirkvenicą, Senj, Zadarą (rekomenduoju į jį važiuoti su keltu per salą, GPS pats nurodo šį maršrutą. Už keltą 4asm + automobilis sumokėjome apie 60 litų (136 Kunas)), Šibenik, Primošten, Trogir, Split, Dubrovnik.
Juodkalnija pakerėjo savo tikra jūra, jos spalva ir paplūdimiais, bei kalnais. Pakeliui į Budvą teko grožėtis Kotoro įlanka, Kotoro miesteliu. Pačioj Budvoj nakvynės kainos didokos (aplink prabangūs viešbučiai ir Kazino), todėl pasirinkom labai jaukų miestelį Rafailoviči, maždaug už 5 km nuo Budvos, šalia gražaus paplūdimio ir įlankos.
Juodkalnijoj su greičiu irgi atsargiai. Važiavom 45 km/h greičiu kur stovėjo 40 ženklas, vis tiek sustabdė ir liepė mokėt baudą, nes jų duomenimis mes važiavome 55. Tad nepasiduokite, bandykite įrodinėti savo tiesą. Šiuo atveju praverčia rusų ir lenkų kalbos žodynas. Tad nieko nepešę, Juodkalnijos policininkai mus paleido. Buvo ir dar vienas atvejis su greičiu viršijimu. Sustabdžiusiam policininkui prisipažinom, kad iš tiesu galėjom viršyti greitį, bet kadangi ženklą 80 staigiai keičia 60 ir stabdymas nuokalnėje, o ,,nušovė“ iškart už apribojimo ženklo, tai neužteko laiko sulėtinti iki reikiamo greičio ir tt. Tad šį kartą geranoriškai nusiteikęs policininkas palinkėjo mums geros kelionės.
Juodkalnijoje nusprendėm daugiau laiko skirti poilsiui, tad aplankėm tik Stary Bar, tikrai verta, kadangi retai kur galima pamatyti 12 amžiaus cerkvę ir kad vienoje vietoje butu cerkvė, bažnyčia ir mečetė. Verta dėmesio ir Šv. Stefano sala.
Važiuojant atgal link Budapešto , apsistojome jaukiame miestelyje Senj, taip pat verta aplankyt ir KRKA parką arba garsujį Plitvičkos ežerų parką (tikrai reta kur pamatysi šitiek ežerų, krioklių vienoje vietoje). Link
Vengrijos keliavome tik autostrada (+- ~ 600 km.), tad už kelius sumokėjome apvalią sumelę. Jei nuspręsite aplankyti Zagrebą, negaiškite laiko, nieko ypatingo ten neatrasite, tiesiog susipažinsite ir užsidėsite pliusą, kad buvote Kroatijos sostinėje.
Noriu paminėti, kad keliavome jau pasibaigus sezonui ir nakvynių kainos buvo sumažėjusios beveik dvigubai, ko nepasakysi apie maistą.
Įvažiavę į Vengriją, už pasienio punkto, reikia už kelių km. nusukti nuo autostrados ir nuvažiuoti į Letenye miestelį, artimiausioje degalinėje sumokėti už kelius.
Daugiau kaip ir viskas aišku: naktinis Budapeštas (nuostabus senamiestis kaip dieninis, taip ir naktinis), palinka, guliašas, aerouostas, persėdimas Briuselio aerouoste, Vilnius…home sweat home
Labai jau kultūringai praleidot dienas. Tik matai, negirdėjau, kad yra čia toks rajonas garsėjantis nusikalstamumu. O senamiestis tikrai gražus ir puodelis most rudeniškai apniukusiam dangui pats tas ))
Įdomu buvo skaityti. Norėčiau į Frankfurto knygų mugę. Vilniuje knygų mugėje vos atlaiko rankos maišus knygų su autografais. Keista buvo skaityti,- Frankfurtą visi žino , bet jame niekas nebuvęs.
Arūna, taip, tiktai gerai praleidom dienas. O nusikalstamumu garsėja ne koks rajonas, o pats miestas, antras po jo Kiolnas (arba Kelnas, kaip lietuviškai rašoma).
Cesiau, kur dedate tas knygas is Vilniaus knygu mugės??? Reikalauju parodyti savo bibioteką! Ir kodėl keista buvo skaityti? O šiaip, tikrai įdomu, negi niekas nebuvo Frankfurte?
Tikrai nesu girdėjęs, kad kas nors būtų buvęs Frankfurte (be aerouostų). Kelne esu vaikščiojęs ir buvęs Kelno katedroje. Netgi dirbau kelias dienas prie Kelno, kai išrinko vokietį popiežių, prie Kelno buvo jaunimo dienos, jose dirbau, punkte buvom 4 lietuviai, o vokiečiai mums buvo pavaldūs kelias dienas.
Knygų visas kambarys, 2 sienos nuo lubų iki grindų. Prašau užsukti.
Kelne dar nesu buvusi…. kada nors 🙂
O kas liečia popiežių – koks ten vokietis? Bavaras jis 🙂
O į biblioteką užsuksiu!
Labai smagiai susižiūrėjo 🙂 Frankfurte darbo reikalais esu buvusi keturis kartus. Tai vienas iš miestų, kuriame jaučiuosi labai jaukiai ir kur vėl grįžčiau 🙂
O mes į šį miestą užsukdavome tik apsipirkti įdomesnio maisto, grįždami po kelionių namo, o jis va, pasirodo, koks gražus. Nors tikriausiai nėra Vokietijoj negražių miestų 🙂 To sūrio tai labai norėčiau paragauti, tik nuotraukoje nesupratau kur tas sūris – atrodo kaip svogūnų mišrainė 🙂
Na va, pasirodo važiuojama į Frankfurtą 🙂
Linosa, tikrai ten yra kur pasisukioti ir daug ko gražaus pamatyti.
O tas sūris nuotraukoje tai ir slepiasi po ta svogūnų mišraine :-), Jų ten beveik daugiau nei sūrio.
O jei kas į Frankfurtą ruošiasi vasarą, tai skaičiau, kad rugpjūtį 10 dienų ten vyksta obuolių vyno festivalis Apfelweinfestival.